- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1342-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01518-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl nuostolių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. F. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ 2 325,81 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir įpareigoti atsakovą atstatyti vamzdynais atiduodamos naudingos šilumos apskaitą bei vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimo Nr. O3-86 punktu 1.4. Nurodė, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, po atsakovo ir 112-sios daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pasirašytos sutarties buvo įrengta šilumos daliklinė sistema. Atsakovas, netinkamai vykdydamas minėtą sutartį, pateikė jam netinkamos kokybės paslaugą, dėl kurios jis patyrė žalą, išreikšta piniginiais nuostoliais. Pažymėjo, kad po atliktos jų name šildymo sistemos renovacijos, vartotojui reduktoriaus pagalba leidžiama kaitalioti šildymo prietaiso galią, kita naudinga šilumos dalis nuo praeinančių pro gyvenamąsias patalpas vamzdynų liko nebekontroliuojama dalikliais ir kažkodėl iškrito iš apskaitos. Pagal Lietuvoje esančius šilumos apskaitos teisinius dokumentus (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 424 punktą 17.1), bet kokį šilumos perskirstymą šilumos tiekėjas (atsakovas) privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Atsakovas to nepadarė renovuojant šilumos sistemą tiesiog išmetė priverstinę vamzdynų šilumą iš apskaitos, o kaimynų didesnius vamzdynais atiduodamus šilumos kiekius paskirstė ir vartotojams neturintiems tokių ilgų vamzdynų. Dėl šios priežasties ieškovas, gyvenantis viršutiniame 3-jų kambarių bute, kiekvieną mėnesį per šildymo sezoną nepagrįstai vidutiniškai sumoka apie 50 Lt daugiau, todėl per 2007-2010 m. šildymo sezoną jis patyrė 905,10 Lt nuostolių. Pasak ieškovo, atsakovas nevykdė VKEKK 2005-12-30 nutarimo Nr. 03-86 nuostatų, dėl ko, ieškovo teigimu, viršutiniai aukštai moka virš 40% brangiau nei žemutiniai aukštai. Atsakovas prie mokesčių už suvartotą šilumą taiko papildomą mokestį už šilumos nešėjo temperatūrą, o tai yra metodinės klaidos ir privalo būti ištaisytos. Skirtumas tarp priskiriamos šilumos kiekių dėl šilumos sąnaudų daliklių padidinto skaičiavimo greičio ten kur šilumnešio temperatūra yra aukščiausia nuo žemiausios viršija 40 %, todėl nuostoliai ieškovui už šildymo periodą nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 sudarė 1052,44 Lt. Pažymėjo, kad pagal pasirašytos Sutarties 2-jo straipsnio 1.2 punktą, UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo atlikti Šeškinės g. 13 namo šilumos vartotojams „teisingą paskaičiavimą“ už sunaudotą šilumą. Atsakovas nevykdo šio sutarties reikalavimo. Paskaičiavimai už šildymą nėra teisingi, nes yra diskriminuojami šilumos vartotojai. Vartotojai su trumpesniais stovais (tame tarpe ir jis) gauna mažesnį dalikliais nereguliuojamą naudingą (pagal STR 2.09.02:2005) šilumos kiekį bei apmoka kaimynų su ilgesniais stovais didesnius vamzdynais atiduodamus šilumos kiekius. Tokiu būdu jis sumoka daugiau, nei žemesniuose aukštuose gyvenantys vartotojai. Ieškovo įsitikinimu atsakovas UAB „Vilniaus energija“ nesivadovauja ir pažeidinėja LST EN 834:2000 normatyvą. Taip pat pažymėjo, kad pagal LR Atitikties įvertinimo įstatymo 16 str. UAB „Vilniaus energija“ privalo be jokiu išlygų tiek deklaruoti šilumos sąnaudų daliklių taikymą, atitinkantį LST EN 834:2000, tiek ir užtikrinti šio produkto ir jo taikymo atitiktį šiam standartui. LST EN 835:2000 nurodo kaip turi būti atliktas galios koeficiento skaičiavimas, kurio UAB „Vilniaus energija“ nesilaiko. Be to, pagal VKEKK 2005-12-30 nutarimą Nr. 03-86 privalo būti vertinamas ne tik šildymo prietaisų plotų nevienodumas, bet ir šilumnešio temperatūros nevienodumas. Kitaip yra diskriminuojami daliklinės šildymo sistemos vartotojai. Savo raštuose atsakovas prisipažįsta, kad visi šildymo prietaisai, sujungti į nuoseklią grandinę srovę, turi skirtingus temperatūrinius laukus, vadinasi ir skirtingas nešėjo temperatūras kiekviename iš jų. Dėl to yra taikomas ir skirtingas mokestis už suvartotą šilumą: ten kur nešėjo temperatūra didesnė (viršutiniai namo aukštai), tai ir mokestis už šilumą didesnis, ten kur nešėjo temperatūra mažesne (apatiniai aukštai) - tai ir mokestis mažesnis, kadangi daliklių jutikliai reaguoja ir į nešėjo temperatūras. Pasak ieškovo, tai akivaizdus šilumos vartotojų diskriminavimas, kadangi vartotojai moka ne tik už temperatūros palaikymą kambaryje, bet ir už skirtingą šilumnešio sisteminį temperatūros dydį. Taip pat ieškovo teigimu, atsakovas nesivadovavo LST EN 834:2000 nuostatomis įrengiant šildymo sistemą, projektuojant daliklių diegimą neįvertino viršutiniams aukštams nuostolių, kurie yra patiriami dėl sutrumpintų stovų ilgio. Taip pat atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakyme „Dėl šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 424. „Vartotojų suvartotos šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos organizavimo“ 9 skyriaus „Daugiabučių namų butuose suvartotos šilumos įvertinimo ir šilumnešio apskaitos“ 17.1 punkte esamo nurodymo, jog statant naujas arba renovuojant esamų namų šildymo sistemas daugiabučiame name sumontuotų šildymo prietaisų (radiatorių) skleidžiamai šilumai įvertinti, esant namo įvadiniam skaitikliui, gali būti naudojami butų šilumos skaitikliai arba šilumos detektoriai (mokesčių dalikliai), sumontuoti prie visų namo radiatorių. Taigi, susidariusi turtinė žala dėl diskriminacinės šilumos apskaitos praeinančiais pro gyvenamąsias patalpas (apskaitos tašką) vamzdynais (taip vadinamos priverstinės šilumos apskaitos) yra: nuostoliai sumai per periodus nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. imtinai ir nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. imtinai, tai yra 905,10 + 162,77 = 1 067,87 Lt. Susidariusi turtinė žala dėl diskriminacinio mokesčio ne tik už suvartotą šilumą bet ir už šilumnešio sisteminę temperatūrą yra nuostoliai per periodus nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. ir nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. imtinai, tai yra 1 052,44 + 205,50 = 1 257,94 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bendra atsakovo nepagrįstai paskaičiuotų mokesčių už šildymą suma ieškovo atžvilgiu per visą ginčijamą šildymo laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. imtinai sudaro 1 067,87 Lt + 1 257,94 Lt = 2 325,81 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad energijos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už visą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 straipsnis). Tokia pat taisyklė įtvirtinta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d.. LR ŠŪĮ 12 str. 2 d. numatyta, jog, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus. Šilumos paskirstymo metodą pasirenka šilumos vartotojai Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Taigi atsakovas kaip šilumos tiekėjas privalo taikyti pastato, kuriame gyvena ieškovas, šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai šilumos kiekio paskirstymui (išdalijimui) patys nėra pasirinkę kurio nors iš Komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų ar su ja suderinę kito metodo. Įvertinus Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus name šilumos apskaitos prietaisus, daugiabučiame name suvartotos šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įvade rodmenis, namo gyventojams/šilumos vartotojams paskirstomas pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr.6A, patvirtintą Komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr.03-84 (toliau - Metodas Nr. 6A). Iki kol daugiabučio namo gyventojai teisės aktų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo ar naujo metodo suderinimo su Komisija, paskirstyti šilumą pagal kitokią tvarką, nei imperatyviai nustato teisės aktai (iki 2009-01-01 galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 59.2 p, nuo 2009-01-01 iki 2010-11-01 galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 210.2 p., šiuo metu galiojančios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 29 p., Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų 2003-07-10 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289, 14 p.), šilumos tiekėjas neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovo taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 6A yra su trūkumais. Tačiau ieškovas nepasisako, koks kitas metodas turėtų būti taikomas. Taigi, vadovaujantis ŠŪĮ 12 str. 1 d., Metodo Nr. 6A 1.2. p. visas pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu - įvadiniu šilumos skaitikliu. Visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis šio įvadinio skaitiklio parodymais, t.y. nei daugiau, nei mažiau, skaičiuojama tik už tiek kiek suvartojama. Pagal Metodą Nr. 6A įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotas bendras šilumos energijos kiekis visų pirma yra išskirstomas į šilumos sąnaudas: reguliuojamos šildymo sąnaudos ir nereguliuojamos šildymo sąnaudos. Pažymėjo, kad vadovaujantis Metodo Nr. 6A 5.3 punktu Daugiabučio namo gyventojai patys pasirinko reguliuojamų ir nereguliuojamų sąnaudų dalies koeficientus, t.y. nustatė 0,7 procentų reguliuojamos ir 0,3 procentų nereguliuojamos šildymo sąnaudų dalies koeficientus (2005-11-23 112-osios DNSB raštas Nr. 214, priedas Nr. 2). Paskirstyti šilumą pagal kitokius koeficientus, nei numato Metodas Nr. 6A ir kol namo bendrasavininkai nepasirinko kitaip, šilumos tiekėjas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi remiantis ŠŪĮ 12 str. 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, teisė pasirinkti šilumos paskirstymo tvarka yra numatyta išimtinai šilumos vartotojams, o ne šilumos tiekėjui. Dėl butuose esančių stovų ilgio - nereguliuojamų šildymo sąnaudų. Vadovaujantis „Daugiabučio gyvenamojo namo (pastato) patalpų šildymui suvartoto šilumos kiekio paskirstymo vartotojams, pagal daliklių rodmenų ataskaitas tvarka ST 2436198.01:2002“ (toliau -Tvarka), pastate ne šildymo prietaisuose išspinduliuojamas šilumos kiekis (šilumos punkte, izoliuotuose paskirstymo vamzdynuose, neizoliuotuose pastato stovuose, bendro naudojimo patalpose esančiuose šildymo prietaisuose) priskiriamas prie nereguliuojamų šilumos sąnaudų ir paskirstomas proporcingai butų plotui (2010-04-20 UAB „Vilniaus energija“ raštas Nr. 008-04-5726R, priedas Nr.3, 2010-08-10 Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus raštas Nr. 12-287, priedas Nr. 4). Metode Nr. 6A nėra numatytas skirtingas stovų ilgių vertinimas, jų individuali apskaita. Niekas negali tiksliai apskaičiuoti, kuris stovas, kuriai patalpai, kokį šilumos kiekį atiduoda, nes pastato vidinės perdangos yra laidžios šilumai (šilumos atžvilgiu skaidrios), todėl šiluma pasiskirsto pastato viduje tolygiai ir vadovaujantis aukščiau minėta tvarka ji priskiriama prie nereguliuojamos šilumos kiekio dalies išreikštos procentais pagal viso pastato suvartotą kiekį ataskaitiniu laikotarpiu. Atsakovas pažymėjo, kad daugiabučiame name yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema, kurioje šilumos srautas nėra nuolatinis. Ieškovas nepagrįstai cituoja STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatas, kuriose numatomas tik nuolatinio šilumos srauto vertinimas. Taip pat pažymėjo, kad daugiabučiame name individualaus šilumos reguliavimo ir paskirstymo sistema, naudojant šilumos daliklius - indikatorius yra suprojektuota ir įdiegta jau veikiančiai šildymo sistemai, jo neperprojektuojant ir nekeičiant technologinės įrangos. Šilumos nuostoliai butuose įvertinti šildymo sistemos projektą ruošusių projektuotojų, bei perkelti į 2004-06-18 techninę dokumentaciją. Viršutinių aukštų gyventojų patalpose šilumos nuostoliai yra didesni, todėl buto padėties koeficiento Klaf pagalba jie yra suniveliuojami. Taigi ieškovui nėra jokio pagrindo teigti, jog penkto aukšto gyventojai yra diskriminuojami ir sumoka daugiau nei kitų aukštų gyventojai, todėl ieškovo teiginys, kad visi penkto aukšto gyventojai moka 40 % brangiau, neteisingas ir neįrodytas. Atsakovo teigimu, civilinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina, nes atsakovas atlieka šilumos energijos paskirstymą teisėtais veiksmais, o ieškovo nurodoma žala yra nepagrįstas, todėl nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat atsakovas prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 str. 8 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-28 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas rėmėsi LR CK 6.385 str. 1 d., Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, nurodė, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Daugiabučio namo, kuriame gyvena ieškovas, gyventojai šilumos kiekio paskirstymui (išdalijimui) patys nėra pasirinkę kurio nors iš Komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų ar su ja suderinę kito metodo. Todėl įvertinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus name šilumos apskaitos prietaisus, daugiabučiame name suvartotos šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įvade rodmenis, namo gyventojams/šilumos vartotojams paskirstomas pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr.6A, patvirtintą Komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr.03-84 (Informaciniai pranešimai, 2006, Nr.1-14). 112-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas 2005-11-23 kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ su prašymu dėl šilumos energijos sąnaudas paskirstyti taip: 30 proc. bendroms sąnaudoms ir 70 proc. pagal daliklius butuose. Remiantis šiais duomenimis, teismas konstatavo, kad atsakovas šilumos energiją paskirsto pagal komisijos patvirtintą Metodą Nr. 6A, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmuose konstatuoti neteisėtumo, o taip pat ir ieškovo patirtos žalos, todėl ieškinį atmetė, kadangi ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinius byloje keltus klausimus, netinkamai taikė įstatymus. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, kad gyventojams (šilumos vartotojams) šiluma paskirstoma pagal Šilumos šildymui paskirstymo rodikliais metodą Nr. 6, patvirtintą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. O3-86, tačiau visiškai nenagrinėjo teisinio pagrindo tokio šilumos paskirstymo bei jo taikymo problemų. Pažymėjo, kad šilumos ūkio prikimo-pardavimo santykius reglamentuoja ne tik Šilumos ūkio įstatymas (ŠŪĮ), bet ir kiti norminiai teisės aktai – statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, VKEKK tvirtinami šilumos metodai ir kt., nurodyti ieškinyje. Nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad atsakovas pažeidė sutarties, sudarytą tarp atsakovo ir daugiabučių manu bendrijos, 1.2. p. reikalavimą teisingai paskaičiuoti už sunaudotą šilumos energiją, kadangi įdiegta dalikliais šilumos padalinimo sistema nėra naudojama teisingam šilumos paskaičiavimui. Be to, atsakovas pažeidė statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 17.1 p., statybos taisykles ST 2436198.01:2002, o teismas neįvertino atsakovo veiklos atitiktį šiems norminiams teisės aktams. Pasak apelianto, atsakovas savavališkai, netinkamai bandė spręsti vamzdynais gyvenamuosiuose kambariuose atiduodamos šilumos įvertinimą. Jis nepasiūlė vartotojui tinkamą (nes to nėra pateikta jo atsiliepime arba įrašyta į sutartį), atitinkantį STR 2.09.02:1998 17.1 p., vamzdynų šilumos įvertinimą, tam, kad būtų galima tai įrašyti į sutartį taip, kaip tai nurodoma ST 2436198.01:2002 7.6.p. Skunde pažymima, kad atsakovas nesupažindino bendrijos su statybos taisyklėse nurodytais variantais dėl vamzdynais gyvenamuosiuose kambariuose atiduodamos šilumos tvarkymo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nurodė teismui, jog atsakovas į sutartį neįrašė tinkamos vamzdynais atiduodamos gyvenamuosiuose kambariuose šilumos kiekių paskaitos sąlygos ir tai padarė tyčia, siekdamas savavališkai priimti sprendimą dėl šios šilumos vertinimo. Be to, atsakovas UAB „Vilniaus energija“ savo padarytas projektavimo klaidas bando uždengti netobulumais, esančiais VKEKK pateiktame Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais Metode Nr. 6, taip pažeisdamas sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos principais. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo taikomas metodas nėra suderintas su kitais normatyviniais teisės aktai, prieštarauja STR 2.09.02:2005 17.1 p., standartui LST EN 834:2000 bei daugeliui kitų teisinių dokumentų, nes jis nesiderina su esama Lietuvos vamzdynais gyvenamuosiuose kambariuose atiduodamos šilumos apskaitos koncepcija, ra diskriminacinio pobūdžio. Pažymi, kad atsakovo taikomas paskaičiavimo metodas Nr. 6 nėra absoliutus, vienintelis. Jis skirtas vertinti šilumos paskirstymą tipinėse šilumos sistemose (pagal VKEKK Nr. O3-121 3 p.), o sistemą su skirtingais vamzdynų ilgiais gyvenamosiose patalpose vargu ar galima priskirti prie tipinių sistemų. Atsakovas privalėjo pateikti ieškovui tinkamą, atitinkantį STR 2.09.02:2005 17.1 p. arba ST 2434198.01:2002 7.5 p. vamzdynais atiduodamos šilumos paskaičiavimą, tačiau to nepadarė, todėl neteisingai apskaitė mokesčius nuo 2005 m. Apelianto teigimu, atsakovas netinkamai taiko šilumos paskaičiavimo metodą Nr. 6, nukrypsta nuo VKKEK nutarimo Nr. 03-86 1.4 p. reikalavimus, nes nevertina šilumnešio temperatūros, ką patvirtina paslaugos techninė dokumentacija „Automatizuota šilumos energijos ir karšto vandens individualios apskaitos“ esanti lentelė. Šių reikalavimų netaikymas (netinkamas taikymas) diskriminuoja šilumos vartotojus, dėl ko ieškovas patyrė ieškinyje nurodomus nuostolius (žalą), kurių atsakovas nepaneigė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovas remiasi LR CK 6.385 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nuostatomis ir nurodo, kad šilumos paskirstymo metodą pasirenka šilumos vartotojai civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai šilumos kiekio paskirstymui (išdalijimui) patys nėra pasirinkę kurio nors iš komisijos patvirtintu šilumos paskirstymo metodu ar su ja suderinę kito metodo. Įvertinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus name šilumos apskaitos prietaisus, daugiabučiame name suvartotos šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įvade rodmenis, namo gyventojams/šilumos vartotojams paskirstomas pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr.6A, patvirtintą komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr.03-86. Pažymi, kad nors apeliantas teigia, kad taikomas metodas yra su trūkumais, tačiau niekur nenurodo, koks kitas metodas turėtų būti taikomas, apsiriboja vien abstrakčiomis frazėmis. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas kreipėsi į komisiją dėl Metodo Nr. 6A pakeitimo. Komisija 2011-10-30 nutarimu Nr. 03-275 pakeitė Metodą Nr. 6A. t.y. atsižvelgė į apelianto siūlomą Metodo Nr. 6A redakciją ir tuo pačiu pripažino, jog kiti teisės aktai šių pakeitimų nereglamentuoja ir tik pakeitus patį Metodą Nr. 6A šilumos tiekėjai gali taikyti atitinkamus parametrus, kaip duomenis šilumos energijos paskirstymui. Atsakovo nuomone, būtent 2011-10-30 (bet jokiu būdu ne ankščiau) įsigaliojo tokie Metodo Nr. 6A pakeitimai. Vadovaujantis ŠŪĮ 12 str. 1 d., Metodo Nr. 6A 1.2. p. visas pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu - įvadiniu šilumos skaitikliu. Pagal Metodą Nr. 6A įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotas bendras šilumos energijos kiekis visų pirma yra išskirstomas į šilumos sąnaudas: (1) reguliuojamos šildymo sąnaudos (2) nereguliuojamos šildymo sąnaudos, kurių dalies koeficientai nustatomi keliais būdais, t.y. pagal šiame metode rekomenduojamas proporcijas, pagal pastato energetinio audito pasiūlytą proporciją arba vartotojų nustatyta tvarka priimtu sprendimu. Daugiabučio namo gyventojai patys pasirinko reguliuojamų ir nereguliuojamų sąnaudų dalies koeficientus, t.y. nustatė 0,7 procentų reguliuojamos ir 0,3 procentų nereguliuojamos šildymo sąnaudų dalies koeficientus (2005-11-23 112-osios DNSB raštas Nr. 214). Pažymėjo, kad Metode Nr. 6A, iki jo 2011-10-30 pakeitimo, nebuvo numatytas skirtingas stovų ilgių vertinimas, jų individuali apskaita. Šilumos tiekėjas atsižvelgiant į griežtą šilumos energijos paskirstymo tvarką negalėjo apskaičiuoti, kuris stovas, kuriai patalpai, kokį šilumos kiekį atiduoda, atsižvelgdamas į vieno ar kito vartotojo pageidavimus ar siūlymus taikyti kitų šalių internetinėje erdvėje paviešintas skaičiavimo metodikas. Tik po 2011-10-30 Metodo Nr. 6A pakeitimo ši nereguliuojama šilumos kiekio dalis vadovaujantis pakeisto Metodo Nr. 6A 9 punktu įgalina šilumos tiekėją skaičiuoti šilumos srautą, perduodamą nuo šildymo sistemos neizoliuotų vamzdžių. Atsiliepime taip pat pažymima, kad šilumos tiekėjo veiklą kontroliuojanti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos yra priėmusi 2011-07-11 sprendimą Nr. (07) 2R-717, kuriuo išnagrinėjo apelianto skundą analogiškais klausimais iki Metodo Nr. 6A pakeitimo ir nustatė, kad namo šildymo sistemos vamzdynais, praeinančiais per butus (skirtingo ilgio atskiruose butuose), išskiriamą šilumos kiekį atskirai vertinti nenumato galiojantys norminiai teisės aktai. Taip pat atsakovas nurodo, kad daugiabučiame name yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Vienvamzdėje šildymo sistemoje šilumos srautas nėra nuolatinis. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" numato tik nuolatinį šilumos srauto vertinimą nuo vamzdyno, todėl šio statybų techninio reglamento nuostatos nėra taikomos. Tą pažymėjo ir inspekcija 2011-07-11 sprendime Nr. (07) 2R-717. Įrengiant daugiabučiame name individualaus šilumos reguliavimo ir paskirstymo sistemą, šilumos nuostoliai butuose įvertinti šildymo sistemos projektą ruošusių projektuotojų bei perkelti į 2004-06-18 techninę dokumentaciją. Nustatyta, jog viršutinių aukštų gyventojų patalpose šilumos nuostoliai yra didesni, todėl buto padėties koeficiento Klaf pagalba jie yra suniveliuojami, dėl ko apeliantui nėra jokio pagrindo teigti, jog penkto aukšto gyventojai yra diskriminuojami ir sumoka daugiau nei kitų aukštų gyventojai. Atsakovo įsitikinimu, apeliantas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl nebuvo pagrindo jo ieškinį tenkinti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog apelianto reikalavimai priteisti žalos atlyginimą tenkintini, atsakovas prašė taikyti sutrumpintą LR CK 1.125 str. 8 d. numatytą ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto V. F. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (t.y. atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos). Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. F. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. UAB „Vilniaus energija“ ir 112-oji daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija 2005 m. birželio 6 d. sudarė „Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartį Nr. 403 (b. l. 11-15), pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ įdiegė daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), individualią buto (patalpos) sunaudotos šilumos energijos paskirstymo sistemą. Atsakovas ieškovo butui tiekia šilumos energiją. Daugiabučiame name suvartotos šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įvade rodmenis, namo gyventojams/šilumos vartotojams paskirstomas pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6A, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. 03-84, kuris, kaip seka iš atsiliepimo, buvo pakeistas 2011-10-30. Ieškovas pareikštu ieškiniu pagrinde teigė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu (nuo 2007 m. sausio iki 2011 m. balandžio mėnesio) netinkamai taikė tuo metu galiojusį Metodą Nr. 6, kuris neatitiko kitų norminių teisės aktų reikalavimų, neįvertino šilumnešio šilumos atidavimo, dėl ko, diskriminuodamas viršutinių pastato aukštų gyventojus (taip pat ir ieškovą), jiems paskaičiuodavo per didelius mokesčius, kuriuos ieškovas apmokėjęs patyrė 2 325,81 Lt žalos. Atsakovas su šiais ieškovo teiginiais nesutiko, teigė, kad metodą taikė teisėtai, remiantis nustatytomis sąlygomis, o atsakovo nurodoma žala yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuojant, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų, o atsakovas išlaidas už šilumos energiją paskaičiavo nepažeisdamas norminiais teisės aktais nustatytos tvarkos.
Pagal LR CK 6.245 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Asmuo (ieškovas), reiškiantis reikalavimus dėl žalos, nuostolių atlyginimo byloje paprastai turi įrodyti būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti (LR CK 6.246 str. – 6.249 str.), t.y. priešingos šalies neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakingo asmens kaltę. Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus bei ieškovui padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LR CK 6.385 str., LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nuostatomis, pagal kurias patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (LR CK 6.385 str. 1 d.). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1-2 d.). Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu daugiabučio namo, kuriame gyvena ieškovas, gyventojai šilumos kiekio paskirstymui (išdalijimui) patys nebuvo pasirinkę kurio nors iš VKEKK patvirtintų šilumos paskirstymo metodų ar su ja suderinę kito metodo, todėl daugiabučiame name suvartotos šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įvade rodmenis, namo gyventojams/šilumos vartotojams buvo paskirstomas pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr.6A, patvirtintą Komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr.03-84 (Informaciniai pranešimai, 2006, Nr.1-14) (toliau - Metodas Nr. 6A). Išskyrus paties ieškovo teiginius, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas minimą metodą taikė netinkamai, pažeisdamas norminių teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu laikotarpiu atsakovo taikytas šilumos paskirstymo ir paskaičiavimo metodas buvo galiojantis (nepakeistas). Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo paskirstyti šilumą pagal kitokią, tuo metu norminių teisės aktų nenumatytą tvarką. Be to, pagal minėtas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, būtent vartotojai pasirenka vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų šilumos energijos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodų ar su VKEKK suderina kitą taikytiną metodą, todėl apelianto išvedžiojimai, kad atsakovas turėjo taikyti kitokį metodą, nei ginčo metu galiojusį Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr.6A, nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-07-11 rašto „Dėl V. F. skundų“, kuriuo buvo išnagrinėti analogiško pobūdžio V. F. pastebėjimai dėl netinkamai taikomo metodo Nr. 6A, nurodoma, jog namo šildymo sistemos vamzdynais, praeinančiais per butus (skirtingo ilgio atskiruose butuose), išskiriamą šilumos kiekį atskirai vertinti nenumatė tuo metu galiojantys norminiai teisės aktai. Šis šilumos kiekis, kaip ir kitas namo ne šildymo prietaisuose (šilumos punkte, izoliuotuose paskirstymo vamzdynuose, bendro naudojimo patalpose, esančiuose šildymo prietaisuose) išspinduliuojamas šilumos kiekis priskiriamas prie nereguliuojamos šilumos dalies ir paskirstomas proporcingai buto plotui, kaip ir yra reglamentuota tuo metu galiojusiame metode Nr. 6A, kur nebuvo numatytas skirtingas stovų ilgių vertinimas, jų individuali apskaita, ir kas atitinka atsakovo nuoseklius paaiškinimus. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas, paskaičiuodamas išlaidas už sunaudotą šilumos energiją, netinkamai taikė metodą Nr. 6A. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti atsakovo paaiškinimai, jog daugiabučiame name įrengtoje vienvamzdėje šildymo sistemoje šilumos srautas nėra nuolatinis, o STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ numato tik nuolatinį šilumos srauto vertinimą nuo vamzdyno, todėl šio statybų techninio reglamento nuostatos nėra taikomos. Tą iš esmės nurodė ir Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos minėtame 2011-07-11 rašte. Taip pat, remiantis bylos įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, taikydamas metodą Nr. 6A, pažeidė 2005-06-06 Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartį Nr. 40.3, statybos taisykles ST 2436198.01:2002 ar kitus norminius teisės aktus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų. Tai, kad sutartyje nebuvo numatytas šilumos paskirstymo apskaičiavimo metodas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu ieškovui buvo padaryta žala. Iš bylos duomenų seka, kad apie taikytą šilumos energijos paskaičiavimo metodą buvo žinoma daugiabučio namo bendrijai, kuri, atstovaujama pirmininko, kreipėsi į atsakovą, nurodant šilumos energijos sąnaudų paskirstymo proporcijas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jam, kaip šios daugiabučių namų bendrijos nariui, buvo žinoma apie atsakovo taikomą metodą. Kiti apelianto teiginiai dėl jo, kaip vartotojo, teisių pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Be to, nepagrįsti ieškovo nurodymai, kad taikant tuo metu galiojusį metodą Nr. 6A nebuvo atsižvelgta į tai, jog asmenys, gyvenantys viršutiniame pastato aukšte, gauna mažesnį naudingą šilumos kiekį nei žemiau gyvenantys kaimynai, dėl ko patiria daugiau išlaidų. Iš atsakovo paaiškinimų seka, kad šilumos nuostoliai butuose įvertinti šildymo sistemos projektą ruošusių projektuotojų bei perkelti į 2004-06-18 techninę dokumentaciją. Buvo nustatyta, kad viršutinių aukštų gyventojų patalpose šilumos nuostoliai yra didesni, todėl buto padėties koeficiento Klaf pagalba jie buvo suniveliuoti. Iš atsakovo pateiktų duomenų seka, jog netaikant minėto koeficiento, ieškovo išlaidos už šilumos suvartojimą būtų didesnės, todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčo laikotarpiu, apskaitant suvartotos šilumos energijos kiekį, viršutinio aukšto gyventojai buvo diskriminuojami ar sumokėjo už patiektą šilumos energiją daugiau nei kitų aukštų gyventojai. Tai pat apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškovo pateikiamas žalos paskaičiavimas, paremtas tik užsienio šalies internetinėje erdvėje pateiktu metodu, nesant duomenų dėl jo atitikimo norminių teisės aktų reikalavimams, nelaikytinas pagrįstu, paremtu leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai laikė, jog ieškovas neįrodė, kad jis dėl atsakovo taikyto paskirstymo būdo patyrė žalos.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti (LR CK 6.246 – 6.249 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė.
Taigi, teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Netenkinus apeliacinio skundo, nėra tenkinamas ir apelianto V. F. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teismas
nutaria:
ieškovo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.