Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Zigmui Šatui, suinteresuotiems asmenims V. M., L. P.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., L. P., K. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas A. M. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjo atstovas advokatas Z. Šatas (toliau – pareiškėjo atstovas) teismo posėdžio metu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, likusį po mamos E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jog E. M., mir. (duomenys neskelbtini), turėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kito paveldimo turto E. M. neturėjo. Po mamos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau nurodytą turtą priėmė faktiškai valdydamas ir juo rūpinasi iki šiol. Laiku nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, dėl įstatymų nežinojimo, pareiškimo apie mirusios E. M. palikimo priėmimą niekas kitas notarui taip pat nėra pateikęs. Pareiškėjas negali pilnai realizuoti savo teisės į mamos palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė mamos palikimą faktiškai jį valdydamas.

2. Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas A. M., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, per atstovą. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo K. M., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo K. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškėjo A. M. pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

3. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodo, jog pateiktam pareiškimui neprieštarauja ir su juo sutinka, mano, jog pareiškimas galėtų būti tenkintas. Prašo pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgus į tai, byla nagrinėjama pareiškėjui A. M., suinteresuotam asmeniui K. M. bei suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

5. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

6. Iš mirties, santuokos liudijimų matyti, jog E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini) Iš gimimo, santuokos liudijimų matyti, jog E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), turėjo keturis vaikus: A. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini) Kadangi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau už palikėją E. M., mir. (duomenys neskelbtini), jo paveldėjimo teisę perėmė A. M. sūnus K. M.. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad E. M. asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateiktų atsiliepimų matyti, jog suinteresuoti asmenys V. M., K. M. ir L. P., mirus E. M., palikimo atsisako, nurodo, jog pareiškėjas A. M. priėmė savo mamos E. M. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

7. Kaip paaiškino pareiškėjo A. M. atstovas, po E. M. mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. M. faktiškai valdydamas priėmė visą savo motinos turtą, t. jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėjas A. M. paveldėtą mamos turtą po jos mirties prižiūrėjo, rūpinosi ir mokėjo mokesčius, naudojuosi žemės sklypu – ganė savo arklį, žemės sklypą šienavo, rūpinosi, kaip savo, teisme patvirtino ir suinteresuoti asmenys V. M., L. P.. Iš 2019 m. spalio 15 d. Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės liudijimo, notarinio registro Nr. 3667, matyti, jog E. M., mir. (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas.

8. Aplinkybių, jog pareiškėjas A. M. priėmė palikimą faktiškai valdant motinos E. M. turtą fakto neginčija suinteresuoti asmenys: palikėjos kiti vaikai V. M. ir L. P. bei anūkas K. M.. Priešingai, šie suinteresuoti asmenys pateikė teismui atsiliepimus, iš kurių matyti, jog su pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. M., mir. (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po mamos E. M. mirties pareiškėjas A. M. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jos turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad pareiškėjas A. M. priėmė motinos E. M. palikimą faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

9. Byloje patirtos 10,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo A. M. valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė savo mamos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,95 Eur (dešimties eurų 95 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.