Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-733/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
1-88-733/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09828-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Kaltinamasis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-733/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09828-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; (S) 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2.
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant D. B.,dalyvaujant prokurorei S. D. R., gynėjui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-02-28, apie 13 val. 20 min., Šilutės r., Švėkšnos mstl., Liepų aikštėje, E. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,77 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. L., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 70, 75), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas neblaivus, prieš tai su draugu išgėręs degtinės, nuvažiavo žmonai priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirktu jų santuokos metu, iš (duomenys neskelbtini) į Švėkšnos ambulatoriją parvežti uošvį. Važiuojant namo jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė jam girtumą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Iš alkotesterio patikrinimo šaknelės matyti, kad 2017-02-28, 13 val. 36 min., policijos pareigūnas E. L. nustatė 2,66 promilių girtumą, kurio pastarasis neginčijo (b.l. 46).

Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad 2017-02-28, 13 val. 36 min. vairuotojas E. L. dėl neblaivumo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2017-03-03 išvadoje Nr. T-A 2117/2017(01) konstatuota, kad E. L. kraujyje, kuris paimtas 2017-02-28, 14 val. 05 min., nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio (b.l. 28).

Liudytoja D. L., kurios parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad jos vardu registruotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, kuriuo naudojasi ji ir sutuoktinis E. L.. Ši transporto priemonė yra reikalinga prižiūrint senus ligotus tėvus bei uošvius, todėl prašo jos nekonfiskuoti (b.l. 31).

Iš ieškomos registruotos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas D. L. vardu (b.l. 33).

Iš tarnybinių pranešimų ir BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-02-28, apie 13 val. 20 min., Tauragės vyriausiojo policijos komisariato KPS KPB vyr. patruliai R. T. ir E. J. Šilutės r. Švėkšnos mst. Liepų aikštėje sustabdė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus E. L., nes jam alkotesteriu nustatytas 2,66 promilių girtumas. Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (b.l. 1, 17-21, 23).

Iš 2017-02-28 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra Šilutės r., Švėkšnos mstl., (duomenys neskelbtini), kurioje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-10).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo E. L. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2017-02-28, apie 13 val. 20 min., Šilutės r., Švėkšnos mstl., Liepų aikštėje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,77 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis E. L. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

E. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeisdamas KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo E. L. sutuoktinė D. L. raštiškai prašo atleisti jos sutuoktinį E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (b.l. 108). Gynėjas ir kaltinamasis palaiko tokį laiduotojos prašymą. Prokurorė mano, kad netikslinga taikyti E. L. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba je jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas D. L. raštiškas prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo E. L. laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.). E. L. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b.l. 54, BK 40 str. 2 d. 1 p.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo (BK 40 str. 2 d. 3 p.). Be to, E. L. nuo 2009-11-16 dirba (duomenys neskelbtini), šios įstaigos vadovės charakterizuojamas teigiamai, kaip darbuotojas, kuris pasižymi darbštumu, pareigingumu, nepriekaištingai atliekantis visus pavestus darbus, neatsisakantis padėti, nekonfliktiškas, tolerantiškas tiek darbuotojų, tiek mokinių atžvilgiu, dalyvaujantis įvairiuose (duomenys neskelbtini) organizuojamuose susirinkimuose, per septynis darbo metus negavęs drausminių nuobaudų (b.l. 48, 58), taip pat turi šeimą, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (b.l. 53). Teisiamajame posėdyje E. L. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo netinkamą elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

Nagrinėjamu atveju E. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sutuoktinė D. L., kuri anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b.l. 110, 116), (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, atsakinga, tvarkinga, ramaus būdo, su kaimynais sutarianti moteris, kurios atžvilgiu seniūnija nėra gavusi jokių pranešimų ar informacijos apie netinkamą jos elgesį (b.l. 109), nuo 2016-03-16 dirbanti (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 109, 111). Be to, D. L. nurodė, kad sutuoktiniui E. L. galės daryti teigiamą poveikį. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja D. L. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama ir ji gali daryti sutuoktiniui E. L. teigiamą įtaką, nes su juo gyvena santuokoje (BK 40 str. 1 ir 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas, E. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką E. L. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Teisiamajame posėdyje prokurorė prašė, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis E. L., automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Kaltinamasis E. L. prašė netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti minėto automobilio, registruoto sutuoktinės D. L. vardu, nes transporto priemonė reikalinga jų šeimos kasdieniams poreikiams, taip pat rūpinantis sergančiais uošviais. Šią kaltinamojo poziciją palaikė ir jo gynėjas.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1 - 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis E. L. vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jo kraujyje rasta 2,77 promilių etilo alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui.

Kaltinamasis nepateikė teismui jokių duomenų, kad šeimos automobilio VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas sukels neigiamų pasekmių jam ir jo šeimos nariams. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria prokurorės pozicijai, jog automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šioje byloje privalo būti konfiskuotas.

Kadangi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2017-03-03 nutarimu E. L. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui (b.l. 35-37, 39), kuris perduotas saugoti laiduotojai D. L. (b.l. 40-42, 44), turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo, dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidos

Teisme 2017-03-15 iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gautos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 20. punktu, valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo E. L. 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme (b.l. 104).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Taigi nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-405/2014).

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo E. L. nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo E. L. netenkintinas.

Kiti klausimai

E. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. 00234306 – paėmimas (b.l. 91, 92, 94-97), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – E. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014-06-17 (esantis voke, prisegtame prie šios bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str. 5 ir 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

E. L. kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. L. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis konfiskuoti automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. L. vardu.

E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo - paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – E. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-06-17, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išaiškinti E. L., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 str. 7 d.);

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 8 d.).

Išaiškinti D. L., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis