- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- A-662-1222-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- B. A. G.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės taryba
- Kategorijos
- 14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. A. G. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo – Alytaus miesto savivaldybės taryba).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja B. A. G. skundu (b. l. 5-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) direktoriaus 2008 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SD–1723 (6.1) bei įpareigoti Institucijos direktorių per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sudaryti su pareiškėja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.
Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovą prašydama su ja pasirašyti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Atsakovas 2008 m. vasario 28 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad minėta sutartis su pareiškėja nebus sudaryta, nes pareiškėjos turimą sklypą ketinama paimti visuomenės poreikiams ir jame organizuoti bažnyčios statybą. Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas 2007 m. sausio 10 d. raštu ankstesnį sklypo savininką informavo, kad yra galimybė, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, pakeisti dalies sklypo (8 arų) žemės naudojimo būdą bei pobūdį. Tuo pačiu raštu ankstesnis savininkas buvo kviečiamas pasirašyti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, taip pat buvo siūloma išduoti planavimo sąlygų sąvadą. Iš ankstesnio savininko pareiškėja sklypą nuosavybės teise įgijo 2007 m. sausio 12 d. Nurodė Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalį, pagal kurią matyti, jog pareiškėja į įgytą sklypą įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo ankstesnis savininkas. Pareiškėja, įsigydama sklypą, apie tai žinojo ir tikėjosi, kad ji taip pat įgijo teisę sudaryti su atsakovu detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Pareiškėjos manymu, atsakovo atsisakymas sudaryti minėtą sutartį yra nepagrįstas, tuo buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas. Be to, atsakovo sprendimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų - yra nemotyvuotas (motyvas dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra netinkamas ir nepagrįstas), taip pat nebuvo atsakyta nustatytu terminu – per 10 dienų. Pažymėjo, kad bažnyčios statybos organizavimas nėra viešasis interesas ir tuo neturi rūpintis Alytaus miesto savivaldybė. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principas, todėl bažnyčia, kaip juridinis asmuo, turi pati rūpintis žemės sklypo įsigijimu ir naujo bažnyčios pastato statyba. Nurodė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, numatantį, kad viešąjį interesą gina prokuroras, ir priėjo prie išvados, kad atsakovas neturi teisės ginti viešojo intereso ir tuo remtis priimant skundžiamą sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra gavusi jokio kito oficialaus panešimo apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ir tretysis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimais į skundą (b. l. 11-12; 80) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad atsakovas yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tai jį įpareigoja paisyti savivaldybės tarybos valios. Nurodė Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 8.31 punktą, numatantį, kad savivaldybės taryba dalyvauja detaliojo teritorijų planavimo proceso parengiamuosiuose etapuose, o tarybos Aplinkos ir plėtros komitetas posėdžiuose svarsto parengiamųjų teritorijų detaliojo planavimo etapų klausimus. Aplinkos ir plėtros komitetas 2007 m. spalio 23 d. posėdyje vienbalsiai nutarė pareiškėjos žemės sklypo paskirtį palikti tokią, kokia numatyta Alytaus miesto bendrajame plane – visuomeninės paskirties. Pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis atsakovui suteikia teisę, bet nenumato pareigos leisti pakeisti žemės paskirtį į kitą negu numatyta bendrajame plane. Įsigydama žemės sklypą pareiškėja žinojo apie žemės sklypo paskirtį, taip pat apie 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtinto Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius. Pabrėžė, kad 2007 m. sausio 10 d. vyriausiojo architekto raštas ankstesniam sklypo savininkui negali pareiškėjai sukelti teisėtų lūkesčių, kadangi vyriausiasis architektas nėra tas pareigūnas, kuris turi teisę sudaryti su pareiškėja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Remdamasis šiuo raštu, ankstesnysis sklypo savininkas neįgijo jokių teisių, todėl jų negalėjo įgyti ir vėlesnis sklypo savininkas (pareiškėja). Pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas patenka į Alytaus miesto bendrajame plane numatytą visuomeninės paskirties teritoriją, taip pat į (duomenys neskelbtini) parko teritorijos detaliojo plano veikimo ribas. Nurodė, kad pareiškėja siekia sklype pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą, o tai prieštarauja Alytaus miesto bendrojo plano ir (duomenys neskelbtini) parko detaliojo plano sprendiniams. Pažymėjo, kad bažnyčios statybos klausimas yra tik Alytaus miesto savivaldybės perspektyviniuose planuose, šiuo metu nepradėta jokia procedūra dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir tai šiuo metu nesiejama su pareiškėjos sklypu.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktą ir pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas numato galimybę perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, tačiau imperatyviai neįpareigoja viešojo administravimo subjekto kiekvienu kreipimosi atveju tokią sutartį būtinai pasirašyti. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjos detaliojo teritorijos planavimo tikslas - nuosavybės teise valdomame sklype statyti aukštesnį kaip trijų aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą. Atkreipė dėmesį į Aprašo 7.1 ir 7.4 punktus, Vietos savivaldos įstatymo 4, 6, 17, straipsnius, 29 straipsnio 1 dalį, Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 8.31 – 8.34, 9, 11, 157.1, 157.2, 157.11 punktus, Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 – 6 dalis ir priėjo prie išvados, kad sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių, pareigų perdavimo sudarymas priskirtinas parengiamajam detaliojo teritorijų planavimo proceso etapui, todėl Institucijos direktorius, sudarymas minėtą sutartį, yra saistomas Alytaus miesto savivaldybės tarybos (tame tarpe Aplinkos ir plėtros komiteto) valios, įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo teritorijoje pareiškėjos prašymų pateikimo metu galiojo ir šiuo metu galioja Alytaus miesto bendrasis planas, Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės – (duomenys neskelbtini) parko ribų formavimo bei naudojimo ir apsaugos reglamentų nustatymo detalusis planas, kurių sprendiniai nenumato žemės pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio keitimo bei daugiaaukščių statinių šiame žemės sklype statybos (pareiškėjos sklypas patenka į bendruoju planu nustatytą visuomenės teritoriją, taip pat į detaliuoju planu suplanuotą (duomenys neskelbtini) parko teritoriją), teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjos prašyme nurodytas planavimo tikslas prieštarauja galiojantiems Alytaus miesto bendrojo plano, (duomenys neskelbtini) parko detaliojo plano sprendiniams ir, tuo pačiu, Teritorijų planavimo įstatymo bei Aprašo reikalavimams. Teismas nurodė, kad pareiškėjos žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo nustatyti dar 1995 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 71). 2004 m. lapkričio 26 d. buvo patvirtintas Alytaus miesto bendrasis planas, kurio duomenys patvirtina, jog pareiškėjos sklypas patenka į didesnę teritoriją, kuri bendrajame plane pažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija. Be to, nuo 2007 m. sausio 25 d. pareiškėjos žemės sklypas taip pat patenka ir į kitą jau detaliuoju planu reglamentuotą teritoriją –o (duomenys neskelbtini) parko teritoriją, kuri Alytaus miesto bendrajame plane pažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija. Pabrėžė, kad tiek Alytaus miesto bendrasis planas, tiek (duomenys neskelbtini) parko detalusis planas yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ir konkrečiai bendrajame plane nėra numatyta formuoti kito naudojimo būdo, pobūdžio (negu šiuo metu nustatytas) sklypai. Teismas priėjo prie išvados, kad (duomenys neskelbtini) parko teritorija, kurioje yra ir pareiškėjai priklausantis sklypas, – tai Alytaus miesto gyventojų poilsio, vaikų žaidimų, masinių kultūrinių renginių vieta. (duomenys neskelbtini) parko ribos patvirtintu detaliuoju planu buvo nustatytos pagal anksčiau suformuotų gatvių ir greta parko esančių sklypų ribas. Parko teritorija - tai dar iki nuosavybės teisės atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo (tuo pačiu ir iki pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo į jai priklausantį sklypą) momento suformuota teritorija, skirta visų miesto gyventojų poreikiams tenkinti, jos svarbą Alytaus miesto bendrojo plano bei detaliojo plano sprendiniais pripažino Alytaus miesto savivaldybės taryba. Tai, kad atsakovas per 10 darbo dienų nepateikė motyvuoto atsakymo, kaip to reikalauja Aprašo 13 punktas, teismas, atsižvelgdamas į savo sprendimo motyvus, kurių pagrindu pareiškėjos skundas atmetamas, priėjo prie išvados, kad tai nėra esminis pažeidimas, kuris duotų pagrindą pareiškėjos skundo patenkinimui. Pažymėjo, kad pranešimą apie galimybę pasirašyti sutartį ankstesniam sklypo savininkui pasirašė Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas (b. l. 66), kuris neturi įgalinimų priimti sprendimą dėl sutarties pasirašymo, todėl jo pasirašytas pranešimas negali būti vertinamas kaip kompetentingo pareigūno kvietimas pasirašyti sutartį (Aprašo 13 p.). Priėjo prie išvados, kad ankstesnis sklypo savininkas neįgijo teisės pasirašyti sutartį, todėl šios teisės neįgijo ir pareiškėja, taip pat neturėjo dėl to jokių teisėtų lūkesčių.
III.
Pareiškėja B. A. G. apeliaciniu skundu (b. l. 105-108) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos direktoriaus 2008 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SD-1723, įpareigoti Institucijos direktorių per ne vėliau kaip 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sudaryti su B. A. G. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo sutartį bei jai priteisti sumokėtą 50 litų žyminį mokestį, kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymas yra priskirtinas parengiamajam detaliojo teritorijų planavimo proceso etapui. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnį ir konstatuoja, kad planavimo darbų programa, reikalingi tyrimai, priimtų sprendimų dėl teritorijų planavimo paskelbimas yra galimi tik tada, kai yra subjektas, kuris įgyvendina detaliojo teritorijų planavimo organizavimą, o kol tokio asmens nėra, jokie veiksmai, sudarantys detalųjį teritorijų planavimo procesą yra negalimi. Pažymi, kad 2008 m. vasario 28 d. sprendimu atsakovas informavo apeliantę, kad sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nebus sudaryta, tačiau nepaisant to Institucijos direktorius ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komitetas pagal pirminį 2007 m. spalio 3 d. apeliantės prašymą sprendė bei teismas sprendime pasisakė dėl aplinkybių, kurie apima detaliojo teritorijų planavimo parengiamąjį ir dokumento rengimo etapą – apeliantės prašymo atitikimą Alytaus miesto bendrojo ir specialiojo planų bei (duomenys neskelbtini) parko teritorijos plano sprendiniams. Apeliantės manymu, aplinkybės, ar jos detalaus teritorijų planavimo tikslai prieštarauja Alytaus miesto bendrojo plano ir (duomenys neskelbtini) parko plano sprendiniams, turėtų būti sprendžiamos atitinkamame detaliojo teritorijų planavimo etape;
2) nurodo Aprašo 9, 7, 12, 13 punktus ir konstatuoja, kad kai pareiškėja, kreipdamasi dėl detalaus teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo, pateikia visus reikalingus dokumentus, o pareiškėjos prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, savivaldybės administracijos direktoriui nėra jokio pagrindo atsisakyti sudaryti tokią sutartį, nes priešingu atveju jis nevykdytų jam priskirtos funkcijos organizuoti teritorijų planavimą. Pabrėžia, kad kai atsisakoma sudaryti sutartį, toks atsisakymas turi būti motyvuotas, motyvai turi būti susiję su įsipareigojimų pateikti visus reikiamus dokumentus neįvykdymu arba planavimo tikslų neatitikimu įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Pažymi, kad pateikdama prašymą Institucijos direktoriui kartu pateikė visus Apraše nurodytus dokumentus. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir konstatuoja, kad dėl jos planavimo tikslų Alytaus miesto bendrasis planas neturėtų būti keičiamas, planavimo tikslai neturi įtakos ir neprieštarauja bendrajam miesto planui. Tai pripažino ir atsakovas teismo posėdžio metu (b. l. 92). Prieina prie išvados, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes neturėjo jokio pagrindo atsisakyti sudaryti sutartį dėl detalaus teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo su apeliante ir žinojo, kad tokio pagrindo nėra, tačiau vis tiek vengė vykdyti detalaus planavimo organizatoriaus pareigas. Konstatuoja, kad atsakovo pateiktas atsisakymas sudaryti sutartį yra nemotyvuotas, teismas nepagrįstai vertino šią aplinkybę kaip nepakankamą apeliantės skundui patenkinti, nes atsakovas nevykdė Aprašo 13 punkto ir taip pažeidė apeliantės teisėtus lūkesčius, praleido Apraše nustatytą 10 dienų terminą pateikti atsakymui į prašymą;
3) iš (duomenys neskelbtini) parko ribų formavimo bei naudojimo ir apsaugos reglamentų nustatymo detaliajame plane pateiktų koordinačių (nuo 49-tos iki 55-tos) matosi, kad apeliantės sklypas yra už projektuojamų (duomenys neskelbtini) parko sklypo ribų, todėl teismas netinkamai vertino šį įrodymą ir nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės planavimo tikslai prieštarauja (duomenys neskelbtini) parko plano sprendiniams.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ir tretysis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113-114) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1) iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo sklypas nuosavybės teise buvo įregistruotas 1995 m. rugsėjo 13 d., žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Apeliantė sklypą įsigijo nuosavybėn pagal 2007 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 640, todėl ji žino ir įgydama žinojo apie tai, kad įgytame sklype galima tik individualaus mažaaukščio gyvenamojo namo statyba;
2) sklypo teisinis statusas negali būti keičiamas vien tik sklypo savininko asmeninės naudos ar kitų poreikių siekimo pagrindu. Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 punktuose nustatyti galimi bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant Alytaus miesto bendrojo plano sprendinį, kuriame ginčo sklypas patenka į visuomeninės paskirties žemės bendrąją teritoriją, šis sklypas ribojasi su Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) parku, todėl ne vien tik nuo apeliantės valios turi priklausyti, ar pakeisti žemės paskirtį į daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Tai sprendžia savivaldybės taryba ir administracijos direktorius, atsižvelgiant į interesų suderinamumą;
3) Aprašo 3 punkte aiškiai nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius gali, o ne privalo, sudaryti sutartį dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių perdavimo. Pareiškėjos prašyme nurodomas planavimo tikslas prieštarauja Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniui, kurio veikimo zonoje tokia statyba nenumatyta;
4) pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, detaliojo planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius, todėl apeliantė neteisingai vertina, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimas nesusijęs su detaliojo planavimo parengiamuoju procesu, o prasideda tik po to, kai atsiranda detaliojo planavimo organizatorius;
5) savivaldybės administracijos direktorius yra saistomas savivaldybės tarybos ir jos komitetų valios, jeigu tarybos patvirtintuose Alytaus miesto bendrajame ir (duomenys neskelbtini) parko detaliajame planuose nenumatyta daugiaaukščių namų statyba miesto zonoje, į kurią patenka apeliantės sklypas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-28 sprendimo Nr. SD–1723 (6.1) „Dėl sutarties sudarymo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007-01-12 dovanojimo sutartimi Nr. 640 įgijo 0,2 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 1101-0002-0016, kadastrinis Nr. 1101/0008:54, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. B. A. G. 2007-10-03 su prašymu kreipėsi į atsakovę dėl nurodyto žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo. Išnagrinėjus prašymą, pareiškėja Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007-10-30 sprendimu Nr. SD–7739 (6.1) „Dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo“ buvo informuota, kad nutarta palikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, naudojimo būdą ir pobūdį tokį, koks numatytas Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniuose (b. l. 40, 65). B. A. G. 2007-12-28 pateikė naują prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir šiam tikslui sutarties sudarymo (b. l. 54-55). Jame pažymėjo, jog 2007-10-03 buvo pateikusi prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir šiam tikslui sutarties sudarymo. Prašyme taip pat nurodė, kad 2008-10-30 sprendimą supranta kaip atsisakymą perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir šiam tikslui sudaryti sutartį. Pastaruoju prašymu pareiškėja vėl prašė perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir šiam tikslui sudaryti sutartį, taip pat nurodyti konkretų įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriuo remiantis buvo atmestas jos prašymas bei nurodyti konkretų įstatymą ar kitą teisės aktą, kurie suteikia teisę Alytaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto nariams nesilaikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nuostatos (b. l. 55).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjų prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, B. A. G. Alytaus miesto savivaldybės administracija atsakė 2007-10-30 sprendimu, kurį jį gavo 2007-11-07 ir suprato, kad atsakovė atsisakė perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir šiam tikslui sudaryti sutartį. Pareiškėja 2007-12-28 Alytaus miesto savivaldybės administracijai pateikė naują prašymą, kuriame suformulavo analogišką prašymą. Taigi šiuo atveju kreipimosi į teismą terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo pirmojo atsakymo gavimo dienos, t. y. 2007-11-07. Be to, nors atsakovės 2007-10-30 raštas Nr. Nr. SD–7739 (6.1) „Dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo“ neatitinka viešojo administravimo aktui keliamų reikalavimų, tačiau pareiškėja teigia, kad jį suprato kaip atsisakymą perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei šiam tikslui sudaryti sutartį (2007-12-28 prašymas).
Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad abiem atvejais buvo kreiptasi tuo pačiu pagrindu bei dėl to paties dalyko – perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir šiam tikslui sudaryti sutartį. Vadinasi, pirmasis Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas (2007-10-30), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, per vieną mėnesį turėjo būti skundžiamas minėto įstatymo nustatyta tvarka.
Sutinkant dėl skundo padavimo teismui termino skaičiavimo nuo 2008-02-28, būtų nepaisoma teisingumo ir protingumo kriterijų bei būtų sudaromos prielaidos asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, nepagrįstai delsiant paduoti skundus. Kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, teismas bylą nutraukia.
Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundą, kuris buvo paduotas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti ir bylą teismas išnagrinėjo iš esmės bei priėmė ir paskelbė sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi priimtas sprendimas ne pareiškėjos naudai, tai ji neturi teisės ir į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.