Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-10 · Civilinė byla Nr. 2S-970-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-10
Bylos Nr.
2S-970-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
D. P., G. N., L. D., E. A., L. S. I.
Civilinė byla Nr. 2S-970-324/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė;
procesinio sprendimo kategorija 122.4; 106.3.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7819-221/2009 pagal V. A. ieškinį atsakovams D. P., G. N., L. D., E. A., L. S. I. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

V. A. prašė atidalinti jam priklausančią 1/12 dalį iš 244,52 m² bendro ploto gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, pripažįstant jam nuosavybės teisę į šio gyvenamojo namo patalpą III-2 (14,12 m²), ½ patalpos III-3 (3,82 m²), ½ dalį patalpos III-4 (1,48 m²) ir ½ dalį patalpos III-5 (3,43 m²) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. nutartimi V. A. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad iš ieškinio neaišku, kiek bendro namo ploto priklauso ieškovui ir atsakovams, kuriame pastate prašoma atidalinti nuosavybę, nepateiktas su kompetentingomis institucijomis suderintas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato atidalijimo projektas, nepateikti įrodymai, jog atsakovai neleidžia naudotis ieškovui priklausančia patalpų dalimi bei gera valia nesutinka atsidalinti patalpų, kai kurie ieškovo pateikti įrodymai nėra tinkamai patvirtinti.

2009 m. kovo 20 d. teisme gautas V. A. prašymas dėl ieškinio priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nustatė, kad prašyme paaiškintos kai kurios ieškinio aplinkybės, tačiau nepateiktas su kompetentingomis institucijomis suderintas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato atidalijimo projektas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu V. A. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Ieškinys paduotas be trūkumų ir atitinka CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato atidalijimo projekto privalomo pateikimo nenumato jokie galiojantys įstatymai. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Ieškovas nurodė, kad tokiu projektu kaip įrodymu nesiremia, todėl jo nepateikimas negali būti laikomas ieškinio trūkumu.

Prašo panaikinti nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš ieškinio ir jo priedų matyti, jog šalys bendrosios nuosavybės teise turi kelis objektus. V. A. siekia iškelti civilinę bylą dėl atidalijimo iš vieno bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo daikto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu 1A2p, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 467,06 kv.m.

CK 4.80 straipsnis nustato, kad teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi kiekvienas bendraturtis. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio iš bendratučių ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendratučių gauna kompensaciją pinigais (1,2 dalys).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis darytina išvada, kad bendraturtis, teikdamas teismui ieškininį pareiškimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kuri nurodyti šias aplinkybes : bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą daiktą; šio daikto bendrosios nuosavybės dalyvius; bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdą; įrodymus apie tai, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra įmanomas, priimtinas, nepažeisiantis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarysiantis neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai ( CPK 135 straipsnio pirmoji dalis).

Gavęs V. A. ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minimų civilinio proceso normų reikalavimų šis dokumentas neatitinka.

V. A. neaiškiai apibūdino bendrosios nuosavybės teise turimą daiktą, iš kurio prašo atidalinti jam priklausančią nuosavybės dalį ( su šia aplinkybe sietina ieškovo pareiga nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis), nepašalino ieškinio trūkumo dėl atidalintino daikto nuosavybės dalių ir atidalijimo būdo.

Ieškinyje išdėstyta, jog ieškovui ir atsakovams, išskyrus UAB „Smiltyninio šlamučio vaistinė“, priklauso pastato 1A2p 244,52 kv.m. patalpos. Prašyme dėl ieškinio priėmimo, kuriuo V. A. paaiškinimų būdu šalino teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo daikto ploto, nurodomas UAB „Smiltyninio šlamučio vaistinė“ priklausančių 222,54 kv.m. patalpų atidalijimo iš bendro 467,06 kv.m. ploto faktas.

Ieškinio priede - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. vasario 26 d. išraše – pažymėta, jog pastate 1A2p, kurio bendras plotas – 467,06 kv.m., po 115/1000 dalių priklauso D. P., L. S. I. ir G. N., 86/1000 dalys – L. D., 483/1000 dalys – UAB „Smiltyninio šlamučio vaistinė“, po 43/1000 dalis – V. A. ir V. A. Šio išrašo 11-me punkte nurodyta, jog 2 butas grąžintas natūra L. S. I. ir D. P., 4 buto 69,38 kv.m. tuščio gyvenamojo ploto ir 3 butas- D. P., I. S. I., G. N., V. A. ir V. A.; patalpos nuo 1-1 iki 1-16, R1-5, R1-2, R-2 ( bendras plotas 222,54 kv.m.) įregistruotos UAB „Smiltyninis šlamutis“ vardu, jos sudaro 483/1000 dalis pastato 1A2p. Pažymėta, kad nepateikti fizinių asmenų prašymai dėl registro patikslinimo, pakeitus pastato 1A2p dalis.

Vienu iš nuosavybės teisės įregistravimo pagrindų esantis Kauno m. apylinkės teismo 2004 m. vasario 18 d. sprendimas civilinėje byloje nr. 2-510/2004 yra priimtas pagal ieškovų V. A., V. A., G. N., D. P., L. S. I. reikalavimą, ginant savo teises nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gražinimo procese, atsakovams UAB „Smiltyninio Šlamučio“ vaistinei, AB Kauno vaistinių centrui, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, Kauno miesto savivaldybei, VĮ Registrų centro Kauno filialui, ir atsakovo UAB „Smiltyninio Šlamučio vaistinės priešieškinį dėl Kauno miesto valdybos 1992 m. lapkričio 17 d. potvarkio, 1993 m. spalio 15 d. priėmimo-perdavimo akto ir Kauno miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimo panaikinimo. Minimu sprendimu teismas panaikino 1993 m. spalio 15 d. priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria VĮ „Centro butų ūkis“ ieškovams perdavė negyvenamąsias 222,54 kv.m. patalpas (duomenys neskelbtini), užimtas UAB „Smiltyninis šlamutis“. Teismas konstatavo, jog sveikatos apsaugos reikmėms naudotos patalpos yra valstybės išperkamos, todėl negalėjo būti grąžintos ieškovams pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Taigi, nors UAB „Smiltyninis šlamutis“ vardu yra įregistruotos konkrečios pastato patalpos, registro įrašai nepatvirtina, kad kurio nors bendraturčio nuosavybės dalis būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės ( bendrosios nuosavybės teisė būtų nutraukta, suformuojant unikalų nekilnojamąjį daiktą, pasidalijant po atskirą bendrosios nuosavybės teise turimą daiktą ar kitu būdu.). Ši bendrovė, kaip ir kiti bendraturčiai, tebeturi bendrosios nuosavybės teisę į atitinkamas idealines viso pastato dalis, todėl pirmosios instancijos teismas prie ieškinio trūkumų pagrįstai priskyrė netiksliai nurodytus prašomo atidalinti daikto identifikacinius duomenis ( plotą). Ši aplinkybė bus svarbi sprendžiant, ar ieškovo pageidaujamas atidalijimo būdas nepažeidžia bendraturčių nuosavybės teisės dalių.

Nurodytasis registro įrašas pagrindžia, kad ieškovas nuosavybės teise turi 43/1000 prašomo atidalinti daikto nuosavybės dalis. 1/12 nuosavybės dalis jam priklauso pastate, aprašytame 2.3 minėtojo registro duomenų išrašo punkte – pastate 3A1m, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini). Šalindamas ieškinio trūkumus V. A. nepagrindė, kodėl prašo atidalinti ne turimas 43/1000 prašomo atidalinti daikto dalis, o 1/12 dalį, jam priklausančią kitame bendrosios nuosavybės teise priklausančiame pastate.

Atskirojo skundo autorius nurodo, kad jokie teisės aktai nereikalauja pateikti patalpų atidalijimo projekto, todėl pageidaujamą atidalijimo variantą pats apskaičiavęs aritmetiniu būdu. Šio argumento nepagrįstumą įrodo ieškininis reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės vieną atskirą patalpą bei po pusę trijų kitų patalpų. Nesant atidalijimo projekto bus negalima nuspręsti, ar toks atidalijimo būdas yra įmanomas praktiškai bei ar jis atitinka bendraturčių nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog, grąžindamas ieškininį pareiškimą dėl nepašalintų jo trūkumų, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas