Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 21 dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su T. T., neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

1.1. Jis (R. K.), veikdamas bendrininkų grupėje su T. T., turėdamas bendrą tikslą platinti narkotines medžiagas Pravieniškių 1-ame kalėjime bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 7 d. bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu su T. T. susitarė neteisėtai perduoti jam (T. T.) narkotines medžiagas, tikslu jas nugabenti į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, po ko 2024 m. spalio 7 d. 00 val. 17 min., vykdydamas bendrą susitarimą, neteisėtai atgabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,01726 g (0,05 proc.) karfentanilio prie Jonavos miesto kapinių, esančių Šmatų k., Jonavos r. sav., kur neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė jas T. T., po ko 2024 m. spalio 7 d. T. T. grįžimo į bausmės atlikimo vietą metu gabenant paslėptas šias narkotines medžiagas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, adresu Šv. Florijono g. 9, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., turint bendrą tikslą šią narkotinę medžiagą platinti nuteistiesiems, tą pačią dieną 15 val. 20 min. patikrinimo metu Pravieniškių 1-ame kalėjime pareigūnų reikalavimu T. T. perdavus paslėptą didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,01726 g (0,05%) karfentanilio pareigūnams, tokiu būdu jis (R. K.), veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti.

2. Taip pat, R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su A. B. (A. B.), neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei neturėdamas leidimo jas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

2.1. Jis, kartu su A. B., turėdamas tikslą į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. bendraudamas tiesiogiai bei mobiliojo ryšio telefonu su A. B. ir gavęs iš jo nurodymą Lenkijos Respublikoje jo nurodytoje vietoje paimti labai didelį kiekį iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgytų narkotinių medžiagų ir neteisėtai jas atgabenti į Lietuvos Respubliką bei A. B. perdavus jam automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis (R. K.), vykdydamas sutartą nusikalstamos veikos planą, 2024 m. lapkričio 21 d. šiuo automobiliu nuvyko į Lenkijos Respubliką ir apie 15 val. 39 min. Lenkijos Respublikoje nurodytoje vietoje paėmė A. B. nurodytą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos, bei jas paslėpė automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip šiuo automobiliu neteisėtai jas gabeno bei nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo tą pačią dieną neteisėtai pergabeno šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio postą, esantį Salaperaugio k., Kalvarijos sav., po ko toliau jas gabeno, kol 2024 m. lapkričio 21 d. 16.00 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio k. ribose, 96-ajame kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (A5) kilometre, apie 500 m nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, jo (R. K.) vairuojamą automobilį sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai bei 2024 m. lapkričio 21 d. 16 val. 35 min. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams atlikus jame kratą, automobilio bagažinėje ir salone buvo rastas ir paimtas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos.

3. Kaltinamasis R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2024 m. lapkričio 21 d., 16 val. 00 min. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. sausio 21 d. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam R. K. buvo tęsiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Skundu kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas E. Milašius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. ir paskirti R. K. intensyvią priežiūrą BPK 131¹ straipsnio tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais.

5.2. Gynėjo įsitikinimu, teismo motyvas, kad R. K. anksčiau teistas už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vagystėmis, surašytas formaliai ir yra nepagrįstas. Skunde akcentuojama, kad už vagystes/atvirąją vagystę R. K. buvo teistas Kauno miesto apylinkės teismo 1991 m. vasario 22 d. nuosprendžiu ir Jonavos rajono apylinkės teismo 1992 m. kovo 26 d., 1994 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiais, t. y. mažiausiai prieš 31 metus. Už su narkotikais susijusius nusikaltimus R. K. buvo nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu; t. y. daugiau kaip prieš 17 metų. Be to, R. K. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pagrindu paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Ilgiau kaip 4 metus R. K. nebuvo ir Probuojamųjų asmens duomenų registre. Gynėjas daro išvadą, kad R. K. nedažnai darė nusikalstamas veikas ir nedažnai buvo teistas. Be to, jokių duomenų apie R. K. kokius nors administracinius nusižengimus ar nusikaltimus Švedijos Karalystėje bylos medžiagoje nėra, teismas taip pat to nenustatė.

5.5. Gynėjo įsitikinimu, teismo nutarties motyvai, kad R. K. bėgs ir slėpsis nuo teismo ar darys naujus nusikaltimus, yra nepagrįsti. Teismas nevertino moralinių R. K. savybių, jo kaip asmens teigiamų pasikeitimų, kad jis netgi sunkiausiu, rizikingiausiu metu atsisakė darbo Švedijoje ir grįžo į Lietuvą, nes pasiilgo savo dukrų, šeimos Lietuvoje. R. K. neturi santaupų, kad bėgtų ir slapstytųsi. Jis pripažino savo kaltę teismo posėdyje, todėl daryti naujus nusikaltimus jis negali, nes jam jau dabar gresia bausmė. Nusikalstamos veikos užkardymą sėkmingai įtvirtins intensyvi R. K. priežiūra elektroninės apykojės forma BPK 131¹ straipsnio tvarka.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. K. gynėjo advokato E. Milašiaus skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo, skundžiamos teismo nutarties bei proceso dalyvių nurodytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas R. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesiams, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

8. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamajame akte aprašyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra: įtariamojo R. K. 2024 m. lapkričio 22 d. apklausos metu duoti parodymai, jo parodymai, duoti 2025 m. rugpjūčio 29 d. teisiamajame posėdyje, kuriame jis pilnai pripažino kaltę dėl veikos, sietinos su kaltinamuoju A. B. (BK 260 straipsnio 3 dalis ir 260¹ straipsnio 5 dalis), liudytojo E. M. parodymai, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kitų objektų apžiūros, slapto sekimo protokolų duomenys, specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Žemesnysis teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą tolimesnio kardomosios priemonės taikymo kontekste, laikėsi minėtų BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri yra reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui išspręsti. Šiuo aspektu padarytos teismo išvados nėra pagrindas spręsti apie teismo išankstinį nusistatymą, nes iš skundžiamos teismo nutarties argumentų matyti, jog teismas kaltinamojo kaltės klausimo nesprendė. Kartu pažymėtina, kad išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir inkriminuojamų bylos aplinkybių nustatymo teismas padarys teisminio proceso pabaigoje priimtame baigiamajame akte.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju R. K. kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų kontrabanda, bei vieną sunkų nusikaltimą, taip pat susijusį su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Už šiuos nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

10. Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. K. taikomo suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu bei atmeta kaip nepagrįstą skundo teiginį, kad teisiniai pagrindai suėmimui pratęsti buvo teismo „pritraukti“ dirbtinai.

11. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai, atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo gali bėgti (slėptis) (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, tinkamai įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių ir padarė teisingas išvadas.

12. Kaip minėta, R. K. kaltinamas dviejų labai sunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad gresiančios bausmės griežtumas nebūtinai turi lemti asmens ketinimus pasislėpti nuo teismo, tačiau tokios rizikos realumą apygardos teismas tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo socialiniais-ekonominiais ryšiais bei jo asmenybe. Byloje esantys duomenys bei paties kaltinamojo R. K. paaiškinimai patvirtina aplinkybes, akcentuotas ir gynėjo, jog suėmimo laikotarpiu – (duomenys neskelbtini) R. K. sudarė santuoką, turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, taip pat turi du suaugusius vaikus iš ankstesnių santykių. Nėra abejonių, kad artimų, šeiminių ryšių palaikymas yra vienas iš apsauginių veiksnių, lemiančių asmens ryšių su valstybe tamprumą, mažesnę pabėgimo, taip pat ir tolimesnio nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik šios gynėjo akcentuotos aplinkybės nors ir yra svarios, tačiau šiuo atveju nėra pakankamos kaltinamojo bėgimo (slapstymosi) rizikai užkardyti.

13. Žemesnysis teismas pirmiau paminėtų duomenų kontekste pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog kaltinamasis R. K. būdamas laisvėje pakankamai trumpai teikė pavėžėjo paslaugas, kaip pats nurodo, apie du metus, santaupų neturi. Jo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruoto nekilnojamojo turto. Nors kaltinamojo gynėjas akcentuoja, kad R. K. apie dvidešimt metų praleido laisvės atėmimo vietose, todėl neturėjo galimybių užsidirbti, o teismo argumentus dėl nekilnojamojo turto vertina kaip diskriminuojančio pobūdžio, visgi asmens ekonominės sąsajos su valstybe yra svarbios sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, jas įvertinti įpareigoja ir jau minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Be to, šios aplinkybės vertintinos kartu su kitų bylos duomenų visuma, patvirtinančia R. K. ryšius užsienyje, kuriais gali būti pasinaudota. Iš paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis užsienyje gyveno apie tris metus, dirbo Švedijos Karalystėje, į kurią išvyko išėjęs iš įkalinimo įstaigos, ten dirbti planavo ir ateityje. 2025 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad šioje šalyje turi pažįstamų, kolegų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali bandyti slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Be to, priešingai nei nurodo gynėjas, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad būdamas Švedijos Karalystėje kaltinamasis 2021 m. gegužės 3 d. padarė teisės pažeidimą (vairavimas neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti), už kurį buvo nubaustas baudos bausme. Per pastaruosius kelis metus jis taip pat ne kartą baustas ir Lietuvoje už padarytus įvairius administracinius nusižengimus, sietinus su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymu. Vertintina ir tai, kad R. K. anksčiau buvo teistas, be kita ko, ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, taip pat rodo, kad jis, išėjęs į laisvę po ilgalaikio kalinimo, yra linkęs veikti priešingai įstatymų reikalavimams. Šių duomenų neatsveria tai, kad suėmimo vykdymo metu R. K. yra charakterizuojamas teigiamai. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą spręstina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas vis dar nėra išnykęs, deklaruojami kaltinamojo socialiniai, ekonominiai ryšiai nėra tiek tamprūs, kad būtų pakankamas pagrindas išvadai, jog BPK 119 straipsnyje numatytas kardomųjų priemonių tikslas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese būtų pasiektas netaikant suėmimo.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog tebeegzistuoja reali tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. R. K. pareikšti kaltinimai dėl trijų nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. Pagal inkriminuotas aplinkybes, iš nusikalstamos veikos buvo siekiama pasipelnyti. Nors Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad R. K. vykdė individualią veiklą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d., tačiau inkriminuotų nusikaltimų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis lėšų pragyvenimui gaudavo ir iš nusikalstamų veikų. Galimo bėgimo (slapstymosi) rizikos įvertinimui svarbu ir jau minėti duomenys, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo teistas, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Atmesdama gynėjo argumentus, kuriais akcentuojama, jog kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti pakankamai seniai (1991–2008 m.), teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, asmens ankstesni teistumai (ir išnykę) gali būti vertinami kaip kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kas ir buvo padaryta (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-182-487/2022 ir kt.). Taigi, šiuo atveju duomenys apie ankstesnius R. K. teistumus parodo jo ankstesnę kriminalinę istoriją, požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia teismui spręsti apie kaltinamojo polinkį nusikalsti. Į laisvę po ilgalaikio kalinimo R. K. buvo paleistas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi lygtinai, neatlikęs 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, 2020 m. rugsėjo 11 d. jis išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Po to, kaip minėta, ne kartą baustas administracine tvarka, o pagal reiškiamus kaltinimus, naujos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos galimai pradėtos daryti 2024 m. rudenį. Apibendrinant aptartus duomenis spręstina, kad vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog R. K. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

16. Nustatyti suėmimo taikymo pagrindai paneigia gynėjo skundo teiginius, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamajam taikant gynėjo nurodomą intensyvią priežiūrą ar kitą, švelnesnę kardomąją priemonę –dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir pan., net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Intensyvi priežiūra, nors potencialiai ir kontroliuoja kaltinamojo judėjimo laisvę, tačiau reikšmingai jos neriboja, todėl ši priemonė nebus pakankama norint užtikrinti, kad kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. Kaip nurodė gynėjas, jokių piniginių santaupų, kurios galėtų būti panaudotos kaip užstatas, kaltinamasis neturi. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė šiuo metu vis dar adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl nėra pagrindo jos švelninti, kadangi būtent kaltinamojo fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, tuo pačiu ir bėgti (slėptis) nuo teismo.

17. Kaltinamasis laikomas suimtas ilgiau negu šešis mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Įvertinus pirmiau minėtų aplinkybių, kuriomis grįstas suėmimo pagrindų buvimas, visumą spręsti, kad pratęstas trijų mėnesių suėmimas pažeistų proporcingumo principą, taip pat nėra jokio pagrindo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2025 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo pradėtas 2025 m. rugpjūčio 29 d. Yra sudarytas teisiamųjų posėdžių grafikas iki 2025 m. lapkričio 7 d. Taigi, baudžiamosios bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.

18. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo R. K. gynėjo advokato E. Milašiaus skundą nėra, Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria R. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi kaltinamajam R. K. (R. K.) pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.