Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rasai Burbienei, I. L., dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam D. B., jo atstovei pagal įstatymą N. B., gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajam S. A., jo atstovams pagal įstatymą E. A. ir L. A., Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Krylaitė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-06-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose ir mokytis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 18 val., Kėdainiuose, prie Dotnuvėlės upelio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę, tai yra panaudojęs fizinę prievartą prieš S. A., vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą, reikalavo grąžinti skolą ir užvaldė S. A. priklausantį 289 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“ su 15 litų vertės telefono dėklu.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad S.ą anksčiau pažinojo, kartu mokėsi ir dirbo. Pripažįsta, kad sudavė smūgį, bet telefono nevogė. S.as jam nuo mokyklos laikų buvo skolingas 100 Lt, todėl jį pamatęs, pradėjo vytis, nes jis norėjo pabėgti. Pribėgęs, pagavo S.ą už rankos, paklausė, kada atiduos skolą. Greta buvo K., A. ir J., jie ateidinėjo. S. A. pasakė, kad dabar neturi ir atiduos vėliau. Jis pradėjo spurdėti, tai trenkė į veidą kumščiu vieną kartą. Jis nuo smūgio neišgriuvo, o tik biški atsitraukė. Po smūgio S.as pasakė, kad einam į pliažą, ten yra jo tėtis, kuris atiduos visą skolą. Į pliažą ėjo visi, bet tėčio nebuvo. S.as tada pasakė, kad gali atiduoti telefoną už skolą. Jis padavė telefoną su dėklu, tik paprašė, išimti SIM kortelę. Išėmęs SIM ir atminties korteles, padavė S.ui. Po įvykio buvo parašęs jam žinutę, kad susitiktų su jo tėvais ir atlyginti padarytą žalą už nuskeltą dantį. Apie dantį sužinojo iš tardytojos. Mama sumokėjo S.o tėčiui 500 Lt. Atsiprašo S. A., gailisi dėl to, kas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis S. A., gim. 1995-03-30, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip asmenį iš tos pačios mokyklos. Tą dieną, galėjo būti apie 18.00 val., ėjo nuo Vilainių į Lukšio gatvę ir prie garažų sutiko D. B. su trimis draugais. D. B. pareikalavo „parodyk telefoną“, jis neparodė, todėl D. B. vieną kartą trenkė kumščiu į veidą. Nukrito ant žemės, pajuto, kad išmušė dantį. Dėl to pasimetė ir pasakė jam, kad jie eitų prie maudyklos už 50 m, nes ten yra jo tėtis. Pasakė, kad tėtis yra pliaže, nes buvo išsigandęs, nežino net kodėl taip pasakė, pasakė ir viskas. D. B. sutiko ir jie nuėjo. Atsikėlęs nuo žemės ir eidamas link maudyklos pajuto, kad kišenėje nėra telefono „Samsung“ juodos spalvos su dėklu. Einant D. B. nesikoliojo ir nesimušė. Nuėjus prie maudyklos, pamatė, kad D. B. turi jo telefoną, paprašė jį grąžinti, o jis pasakė, kad negražins. Kiti vaikinai buvo netoliese. D. B. jam pagrasino, kad niekam nesiskųstų. Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą pas savo draugę G.ę, pasakė, kad jį sumušė, nuskėlė dantį, iš vidaus prakirsta apatinė lūpa, nebeturi telefono, paprašė, kad duotų telefoną pasiskambinti, bet jos sąskaita buvo pasibaigus. Tada su ja nuėjo į parduotuvę, pasipildė sąskaitą ir jis paskambino tėčiui. Su drauge buvo prie parduotuvės „Centas“, atvažiavo tėtis, jam pasakė, kas atsitiko. Nuvažiavo prie Lukšio namo Nr.2, ten buvo D. B.. Tuo pačiu momentu į kiemą atvažiavo policijos mašina ir D. B. pabėgo. Telefoną grąžino tyrėja ir, atrodo, korteles ji gražino. Jis nebuvo skolingas nei D. B., nei kitiems vaikinams. Už nuskeltą dantį žalą jam atlygino, ieškinio nereiškia. Neigia D. B. telefoną atidavęs už skolą. Į papildomai pateiktus klausimus pripažino savo skolą Š. L., A. B..

Liudytojas Š. L., gim. 1995-07-18, parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, buvę bendramoksliai, draugai. S. A. jam buvo skolingas 50 litų, o jis (Š. L.) 50 litų buvo skolingas D. B., todėl visi trys mokykloje 2012 m. pavasarį sutarė, kad S.as savo skolą Š. L. atiduos D. B.. Skola liko neatiduota. Po to konflikto prie maudyklos teko kalbėti su D. B., kuris pasakojo, kad S.as atidavė telefoną už skolą. Jis pats telefono nereikalavo. D. B. sakė, kad sumušė S. A.. Pats S.as pasakė, kad telefoną atidavė D. B. už skolą.

Liudytojas J. Š., gim. 1997-04-13, parodė, kad su kaltinamuoju mokosi toje pat Jaunimo mokykloje, o S. A. anksčiau mokėsi jo mokykloje. Vasarą jis, A. B., K. B., D. B. buvo pliaže Lukšio gatvės gale, gėrė alų. Prie pliažo tilto sutiko S. A.. D. B. paklausė jo, kada atiduos 100 Lt skolą. Kai nuėjo į pliažą, S.as pasiūlė už skolą atiduoti savo telefoną „Samsung“. S.as išsiėmė korteles ir atidavė D. B. telefoną. Jie dar šnekėjosi, o kiti nuėjo maudytis. Kai grįžo išsimaudę, pamatė, kad S. A. kažkoks išsigandęs, jam kažkas trenkė, žymių ant jo nesimatė. Žino, kad S. A. buvo kažkiek skolingas ir Š. L.. S. A. pliaže ieškojo tėvo, kad atiduotų D. B. skolą.

Liudytoja G. G., gim. 1995-08-15, parodė, kad nukentėjusysis jos draugas. Vasarą S. A. atėjo pas ją į namus, Lukšio gatvėje, paprašė telefono ir paklausė, ar gali paskambinti. Tada abu nuėjo iki „Cento“ parduotuvės, ji pasipildė sąskaitą ir jis paskambino tėvams, prašė, kad jo atvažiuotų pasiimti. Kai baigė kalbėti, ji pasiėmė telefoną ir nuėjo namo, o jis liko laukti. Eidama sutiko A. B., paklausė, gal žino kas atsitiko, tai jis pasakė, kad S.ui sudavė D. B.. Kai atėjo pas ją S.as, paprašė ledo, kurį užsidėjo ant lūpos, parodė, kad nuskilę puse danties. Nežino, ar S.as buvo kam skolingas, niekada tuo nesidomėjo.

Liudytojas A. B., gim. 1994-10-20, parodė, kad buvo pliaže, ten atėjo K. B., Š. L. ir J. Š.. D. B. ėjo šnekėti su S. A. prie tiltelio dėl skolos. S. A. pasakė, kad jo tėtis yra pliaže, tai visi nuėjo į pliažą, bet jo tėčio nebuvo. Tėtis buvo reikalingas, kad atiduotų skolą D. B.. S. A. padavė D. B. telefoną, o SIM kortelę iš telefono išsiėmė, sakė, kad čia už skolą. S.ui buvo prie lūpos nubrozdinta. S. A. ir jam (A. B.) skolingas 20 Lt, kurių negrąžino.

Liudytojas K. B. parodė, kad abu pažįsta, kartu mokėsi mokykloje. S. A. pliaže atėjo prie jo, D. B., A. B., J. Š.. Jis buvo skoloje D., jis daug kam buvo skolingas. Jam (K. B.) skolą grąžino. D. B. S. paklausė, kada atiduosi skolą, o jis pasakė, kad atiduos. Ieškojo S.o tėčio, bet nerado. Tada D. B. supykęs už tai, kad neatidavė skolos, trenkė S.ui į dantį. Po smūgio S.ui iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, jis paėjo pora žingsnių atgal nuo smūgio. S. D. pasakė, kad už skolą gali atiduoti telefoną, bet paprašė, kad išimtų atminties ir SIM korteles D. jas išėmė. S.as atidavė telefoną ir visi išsiskirstė. Po trenkimo S.as atidavė D. B. telefoną.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, fotolentelių (21-24 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis S. A. parodė vietą, kurioje buvo sumuštas ir iš jo atimtas telefonas. Iš teismo medicinos specialisto išvados (28-29 b. l.) matyti, kad S. A. padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, apatinio žandikaulio, kairės pusės 1-mo (31) danties vainiko nuskėlimas. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš asmens kratos protokolo (84 b. l.) matyti, kad sulaikant BPK 140 str. tvarka D. B., pas jį rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung S5230“ su juodu dėklu, kuris 2012-08-09 apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir sutikrinus telefono Imei duomenis, pagal pakvitavimą grąžintas atstovui pagal įstatymą E. A. (37-39 b. l.).

D. B. kaltinamas tuo, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 18 val., Kėdainiuose, prie Dotnuvėlės upelio, siekdamas pagrobti svetimą turtą, pareikalavęs atiduoti turimą telefoną, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė S. A. į veidą, dėl ko jis nugriuvo, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam sveikatą, ir iš kelnių kišenės ištraukęs pagrobė S. A. priklausantį 289 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“ su 15 litų vertės telefono dėklu bei 25 litų vertės 2GB atminties ir 10 litų vertės SIM LABAS kortelėmis. D. B. kaltę pagal pateiktą kaltinimą pripažįsta iš dalies, neigia iš S. A. kelnių kišenės ištraukęs mobilaus ryšio telefoną su dėklu bei 2GB atminties ir SIM LABAS kortelėmis, nurodydamas, jog telefoną su dėklu už skolą jam padavė pats nukentėjusysis. Tokie jo parodymai laikytini teisingais, nes apie tai kaltinamasis nuosekliai pasakojo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Be to, juos patvirtina ir liudytojų parodymai (jų parodymuose yra kai kurių neatitikimų, tačiau jie nelaikytini esminiais). Tuo tarpu S. A. teiginys, jog telefoną D. B. ištraukė iš jo kelnių kišenės nelaikytinas patikimu, vertintinas siekimu pasiteisinti tėvams dėl nuskelto danties ir telefono netekimo. S. A. apklausos metu neigė aplamai kam nors esąs skolingas, tačiau po liudytojų apklausos pripažino skolas Š. L., A. B.. Pinigų skolą D. B. neigė. Iš kaltinamojo ir nurodytų liudytojų parodymų spręstina, kad nukentėjusysis D. B. buvo skolingas 100 Lt. Šį faktą, be to, patvirtina ir tai, kad S. A. visų vaikinų akivaizdoje teigė, kad reikėtų eiti į už 50 m esantį pliažą, kur yra jo tėtis, kuris atiduos skolą; ten visiems nuėjus, nukentėjusiojo tėčio nebuvo (S. A. negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl siūlė vaikinams eiti į pliažą, kur, atseit, buvo jo tėtis). Ikiteisminiame tyrime 2012-08-05 ir 08-10 apklausų bei akistatos metu S. A. iš vis neigė sakęs eiti pas tėtį, buvusį maudykloje (16-19, 25-26 b. l.). Paminėtina ir tai, kad jau po konflikto S. A., bendraudamas su D. B. kompiuteriu, neneigė skolos (95 b. l.). Įvertinus visa tai, spręstina, kad nėra pagrindo D. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

LR BK 294 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę. Įgyvendindamas savo teises, kurių atsiradimo pagrindas gali būti sutartys ir kiti sandoriai, taip pat įvykiai ir veiksmai, su kuriais įstatymas sieja civilinius teisinius padarinius, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (LR Konstitucijos 28 str.). Draudžiama įgyvendinti savo civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (LR CK 1.136-1.137 str.). Tai reiškia, kad vykdant teisę savavališkai kaltininkas pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų, ir tokiais savo veiksmais jis padaro didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. „Pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šioje įstatymo normoje pateikta savavaldžiavimo samprata. Pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame Kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda tuo atveju, jeigu savo pobūdžiu šie požymiai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. BK 294 straipsnyje nustatytos dvi savarankiškos alternatyvios savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtys: pirmoje dalyje – kai asmuo savavaldžiavo, t. y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams; antroje dalyje – kai savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui“ (kasacinės bylos 2K–171/2005, 2K–309/2006, 2K–831/2007, Nr. 2K–223/2009, 2K-291/2012).

Byloje nustatyta, kad D. B. savavaldžiavo panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinę prievartą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 294 str. 2 d. Konstatuotina, kad D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 18 val., Kėdainiuose, prie Dotnuvėlės upelio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę, tai yra panaudojęs fizinę prievartą prieš S. A., vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą, reikalavo grąžinti skolą ir užvaldė S. A. priklausantį 289 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“ su 15 litų vertės telefono dėklu.

Perkvalifikavus veiką, D. B. dalinis prisipažinimas laikytinas visišku kaltės pripažinimu.

Kaltinamasis kaltinamas, jog nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. D. B. paaiškino, kad buvo išgėręs alaus, neigia buvo apsvaigęs (teigia keturiese išgėrė 4 litrus „Cento“ alaus). Įvertinus šias aplinkybes, galima tvirtinti, kad kaltinamasis buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nepakanka duomenų tvirtinti, kad toks apsvaigimas turėjo įtakos jo elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui, jo neblaivumas nebuvo nustatytas ir tam tikslui skirtomis priemonėmis, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

D. B. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, teisiamas antrą kartą, teistumas neišnykęs (105 b. l.), duomenų apie administracines nuobaudas nepateikta, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (122 b. l.), Kėdainių rajono PK policijos įskaitoje įrašytas nuo 2011-01-10, o nuo 2009-04-02 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą dėl daromų teisės pažeidimų (116 b. l.), (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas teigiamai (118-119 b. l.). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. 1 d., 2 d., 61 str., 80-81 str., 90-91 str., skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas įvertinus ir tai, kad nusikaltimu sunkių pasekmių nebuvo sukelta, atsiprašė nukentėjusiojo, yra jauno amžiaus, mokosi. Taikytina BK 92 str. 1 d. - bausmės vykdymas atidėtinas. Vadovaujantis BK 92 str. 2 d., skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant tęsti mokslą (arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje) ir būti namuose nuo 22,00 val. iki 6,00 val. (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 4 d.). Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2012-08-08 iki 2012-08-10. Kaltinamasis įpareigotinas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atsiskaityti nuteistojo priežiūrą vykdančiai institucijai apie skirtų įpareigojimų vykdymą (LR BK 87 str. 5 d.). Švelnesnės bausmės rūšys netaikytinos atsižvelgiant į tai, kad D. B. pastarąjį nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui pagal BK 178 str. 2 d., kuomet jam skirta laisvės apribojimo bausmė.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (100-101 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei civilinio ieškinio nėra. Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl S. A. gydymo išlaidų priteisimo atlygintas ikiteisminio tyrimo metu (46-49, 53 b. l.).

Iš kaltinamojo išieškotina 24,00 Lt pašto išlaidų valstybei ( BPK 103 str. 6 p., 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir skirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

Taikyti BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Remiantis BK 92 str. 2 d., skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant tęsti mokslą (arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje) ir būti namuose nuo 22,00 val. iki 6,00 val. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2012-08-08 iki 2012-08-10.

Įpareigoti D. B. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atsiskaityti nuteistojo priežiūrą vykdančiai institucijai apie skirtų įpareigojimų vykdymą

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš D. B. 24,00 (dvidešimt keturis litus) Lt pašto išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Įpareigoti D. B. pateikti teismo raštinei duomenis, patvirtinančius išlaidų sumokėjimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.