Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-11-03 · Byla Nr. TS-79-369/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-03
Bylos Nr.
TS-79-369/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
G. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-79-369/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-158 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamoji byla, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-09 nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal BK 290 straipsnį, nutraukta ir G. K. atleistas nuo šiuo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį paskirtos 30 parų arešto bausmės bei panaikintas šiuo nuosprendžiu priimtas sprendimas bausmę subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistajam G. K. galutinės bausmės, nustatytos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams, nesumažino. Bausmės pradžia – 2014-12-08.

Bausmės pabaiga – 2019-06-03. 1/2 paskirtos bausmės G. K. faktiškai atliko – 2017-03-03. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 21 dienai – 1 metai 8 mėnesiai 12 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-158 nuteistajam G. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis G. K. pateikė skundą, kuriame nurodytais motyvais prašo panaikinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 59-158 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, priimdama skundžiamą nutarimą Komisija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Nuteistasis nurodo, jog Komisija neatsižvelgė, jog jis visą bausmės atlikimo laikotarpį mokėsi. Komisija nurodė, kad jis baustas du kartus už režimo reikalavimų nevykdymą, tačiau šios nuobaudos skundžiamo nutarimo priėmimo metu jau buvo nebegaliojančios, jos abi panaikintos anksčiau laiko. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis suvokė alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą, lanko anoniminių alkoholikų kursus. Nuteistasis skunde pažymėjo ir tai, kad, jo įsitikinimu, jam netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi Vilniaus pataisos namų darbuotojai jam jaučia priešiškumą, nes, atlikdamas čia bausmę 2009 m. – 2013 m. jis pažeisdavo režimo reikalavimus, užsiimdavo neteisėta veikla ir pan. dėl ko pataisos įstaigos darbuotojai vis dar ant jo pyksta. Be to, nuteistasis nurodo ir tai, jog jo atžvilgiu neigiamas sprendimas buvo priimtas ir dėl to, jog kiti kaliniai galimai jį neigiamai apkalbėjo. G. K. skunde nurodė, jog jam laisvės atėmimo įstaigoje nėra sudaromos tinkamos sąlygos lankytis pas psichologą, dėl ko jis negalėjo tinkamai vykdyti nustatytus įpareigojimus, o psichologė, atlikdama jo vertinimą, tačiau iš esmės su juo nedirbusi, negalėjo atlikti savo pareigų tinkamai ir objektyviai. G. K. skunde pažymėjo ir tai, kad jis ne sykį kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas leisti dirbti, tačiau galimybė dirbti jam suteikta nebuvo. Nuteistasis skunde nurodė ir tai, jog anksčiau jam lygtinis paleidimas jau buvo taikytas 2 kartus. Vieną kartą probacijos sąlygų nepažeidė, kitą kartą lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, tačiau, Komisija priimdama skundžiamą nutarimą iš esmės neatsižvelgė į tai, jog vieną kartą lygtinio paleidimo laikotarpiu jis nepažeidė probacijos sąlygų ir „išsilaikė“. G. K. pažymėjo, kad Komisija vertino jo praeities klaidas, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo pasikeitusį elgesį ir jo nevertino. G. K. nurodė, kad jis yra pasirengęs daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų, rūpintis šeima ir gyventi padoriai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti jo nusikalstamo elgesio riziką ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą ir išanalizavęs G. K. asmens bylą nustatė, kad Komisija 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-158 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, galimybes nuteistąjį taisytą neizoliuotą nuo visuomenės.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę pagal nuosprendį, kuriuo jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo bei apysunkio nusikaltimų padarymą. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su ankstesniais G. K. atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistasis anksčiau teistas 14 kartų, jam būdingas nusikalimų modelis. Nuteistajam praeityje jau yra taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas, padarydamas naują nusikalstamą veiką. Nesutiktina su nuteistojo skunde išdėstyta pozicija, jog Komisija nepagrįstai sureikšmino tą aplinkybę, kad jis praeityje pažeidė probacijos sąlygas lygtinio paleidimo laikotarpiu, tuo tarpu visiškai neatsižvelgdama į tai, kad kito lygtinio paleidimo laikotarpiu jis visas probacijos sąlygas vykdė tinkamai. Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, jog tuomet, kai jam yra taikomas lygtinis paleidimas, jis privalo laikytis nustatytų įpareigojimus ir toks jo elgesys yra ne teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, o būtina šio instituto taikymo sąlyga. Kita vertus, aplinkybė, kad asmuo, kuriam buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, pažeidžia nustatytus įpareigojimus ir šiuo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką, iš tiesų yra nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, rodanti, jog asmuo visiškai neįvertino jo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo ar tokiam jo atžvilgiu parodytam pasitikėjimui buvo abejingas.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas už režimo reikalavimų nevykdymą, šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, skatintas. Pažymėtina, jog tinkamai elgtis ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Todėl, teismo įsitikinimu, vien tai, kad skundo nagrinėjimo metu G. K. neturi galiojančių nuobaudų, negali būti vertinama kaip išskirtinai jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistojo asmens byloje esančioje 2017 m. rugsėjo 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistojo kriminogenini veiksniai be kita ko yra ir piktnaudžiavimas alkoholiu ir ambivalentiška motyvacija keisti psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius. Šiame kontekste pažymėtina, jog vieną kartą nuobaudą nuteistajam ir buvo skirta būtent už narkotinių medžiagų vartojimą. Pats nuteistasis nurodo, jog suvokia alkoholio žalą, tačiau, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis ir suvokia, kad viena pagrindinių jo problemų yra piktnaudžiavimas alkoholiu, stengiasi jas įveikti, tačiau, nepaisant to, jis nėra įsisavinęs piktnaudžiavimo problemų sudėtingumo ir nepagrįstai tikisi, jog po bausmės atlikimo ši problema išsispręs savaime.

Vertinant teismui pateiktą medžiagą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vieni iš G. K. kriminogeninių veiksnių yra ir agresyvus elgesys bei impulsų kontrolės stoka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog atlikus G. K. smurtinio elgesio vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika. G. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė 86 balų (45 balai statiniai, 41 balai – dinaminiai).

Nuteistasis nesutikdamas su skundžiamu Komisijos nutarimu išdėstė ir tai, kad keli komisijos nariai - R. S., A. L. ir R. U., jam jaučia priešiškumą dėl ko jam yra netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas minėtą skundo argumentą vertina kritiškai, kaip absoliučiai deklaratyvų ir pagrįsta vien nuteistojo subjektyviais pasvarstymais. Šiame kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad Komisijai priimant skundžiamą nutarimą, A. L. Komisijoje net nedalyvavo; be R. U. ir R. S. Komisijoje dalyvavo dar keturi nariai, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas vienbalsiai.

Teismas spręsdamas dėl skundžiamo Komisijos nutarimo pagrįstumo, be aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis nekuria konkrečių ateities planų, nevertina galimų sunkumų, juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat ir skundžiamame nutarime pažymima, jog nuteistasis yra neatsparus stresui bei stokoja efektyvių neigiamų emocinių išgyvenimų įveikos įgūdžių. Nuteistajam būdingas impulsyvus, neapgalvotas elgesys, kuomet yra neįvertinamos tokio elgesio pasekmės. Be to, pats nuteistasis savo elgesį vertina kiek paviršutiniškai, kiek stokoja įžvalgos apie savo agresyvaus elgesio keliamą pavojų ir padarinius kitiems.

Įvertinus šias ir kitas, tame tarpe ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojamas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis G. K. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – visiškai pagrįstas ir atitinka faktais pagrįstas išvadas.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo įgyvendinimas sietinas su nukentėjusiųjų bei visuomenės interesu, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su Komisijos nutarime išdėstyta pozicija, jog įvertinus nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, galimybes kontroliuoti jo elgesį lygtinio paleidimo atveju ir atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne sykį yra nepateisinęs jam parodyto pasitikėjimo, praeityje teistas 14 kartų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei grupei ir nėra akivaizdžios mažėjimo dinamikos, nustatytus kriminogeninius veiksnius, nėra pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kartu teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis G. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas, bendrauja su šeimos nariais, stengiasi spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarios, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismo manymu, nuteistojo G. K. skunde nurodomi motyvai dėl Komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-158 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 59-158 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,

nutar i a:

Nuteistojo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-158 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas