- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-05
- Bylos Nr.
- 2-180-860/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02493-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- UAB ,,Krianta”
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovei J. M., ieškovės atstovei adv. T. K., atsakovo atstovams K. T., adv. I. D., vertėjai A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui UAB ,,Krianta” dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: priteisti jai iš atsakovo UAB „Krianta” 1 168,20 Lt nuostolių; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 2007-11-08 sudarė sutartį Nr. G-07-105 su atsakovu UAB „Krianta”, kurios l ir 4.1 p. atsakovas įsipareigojo atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų darbus iki 2008-03-01. Už sutartimi sulygtus darbus ji 2008-01-31 sumokėjo 400 Lt, 2008-03-27 - 768,20 Lt, iš viso 1 168,20 Lt. 2008-03-27 PVM sąskaitoje faktūroje kaip parduotų paslaugų pavadinimas nurodyta: „Žemės sklypo kadastriniai matavimai, bylos parengimas ir derinimas žemės sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Teigia, kad sutartyje nustatytais terminais atsakovas neparengė kadastrinių matavimų bylų, atitinkančių galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis LR CK 6.59 str., 6.205 str. ir 6.246 str. l d., atsakovas privalo grąžinti gautą už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pinigų sumą. Teigia, kad atsakovui gavus visišką apmokėjimą už sutartus darbus, tačiau jų neatlikus, ji patyrė 1 168,20 Lt žalą. Atsakovo vadovas K. T. atsisakė grąžinti sumokėtus pinigus už neįvykdytus įsipareigojimus, nors buvo ne kartą raginamas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 33 - 36).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis neneigia aplinkybės, kad ieškovė už sutartimi sulygtus darbus sumokėjo 400 Lt avansą 2008-01-31 ir 768,20 Lt kaip galutinę sumą 2008-03-27, t.y. iš viso 1 168,20 Lt, kaip ir buvo sulygta sutarties 2.1 punkte. Ieškovei galutinai atsiskaičius su atsakovu, 2008-03-26 ieškovė parašė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašydama suderinti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009-03-31 pranešimu Nr. SR-1576-(1.12) „Dėl žemės sklypų planų derinimo” nurodė, kad negali suderinti UAB „Krianta” parengtų žemės sklypo planų dėl pranešime nurodyto trūkumo. Ištaisius Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nurodytus trūkumus, 2009-07-17 pranešimu ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų byla pateikta pakartotiniam derinimui. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dar kartą nustačius trūkumus, žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas pasiėmė pati ieškovė ir atsakovui ištaisyti trūkumų neleido. Atsakovė savo reikalavimą grindžia remdamasi bendromis prievoles ir sutartis reglamentuojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis, ir nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko turi pareigą grąžinti gautą už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pinigų sumą. Pagal sutarties 4.1 punktą rangovas (atsakovas) įsipareigojo atlikti žemės sklypo matavimo darbus ir bylos parengimo darbus iki 2009 m. kovo l d. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, jog jis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė iki šios dienos, kadangi sutartimi sulygti atsakovo įsipareigojimai buvo įvykdyti. Sutarties objektas apibrėžtas sutarties 4.1 punkte, t. y. atsakovas įsipareigojo atlikti žemės sklypo matavimo darbus ir bylos parengimo darbus. Minėti darbai yra atlikti, ką patvirtina pas ieškovę esanti kadastrinių matavimų byla. Kadastrinių matavimų bylos derinimas po jos parengimo neįeina į atsakovo nurodytą terminą, kadangi tokio termino apibrėžti neįmanoma. Kadastrinių bylų suderinimo terminus reglamentuoja kiti teisės aktai (pvz. Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) ir už tokių terminų nesilaikymą yra atsakinga ne darbus atlikusi įmonė, o derinančios institucijos. Be to, kadastrinių matavimų byla buvo parengta laikantis sutartyje numatyto termino, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui derinimui kadastrinių matavimų bylos atiduodamos tik tuomet, kai užsakovas galutinai atsiskaito su kadastrinius matavimus atlikusia įmone, kadangi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui suderinus kadastrinių matavimų bylas jas pasiima užsakovas ir į darbus atlikusią įmonę tokios bylos negrįžta. Tokia praktika yra taikoma visais atvejais, ne išimtis buvo ir ieškovės atveju. Ieškovė su atsakovu atsiskaitė 2008-03-27 ir atsakovas, nevilkindamas tolimesnio proceso, operatyviai pateikė derinimui bylą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Ieškovė grįsdama ieškinio reikalavimus taip pat nurodo, kad kadastrinių matavimų darbus atsakovas atliko nekokybiškai. Atsakovas su tokiu ieškovės argumentu nesutinka. Tam, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, svarbu aptarti darbų atlikimo procesą. Teigia, kad atliekant ieškovės sklypo kadastrinių matavimų darbus, ieškovė parodė išlikusius senus riboženklius, kurie buvo naudojami atliekant matavimų darbus. Be to, ieškovės sklypą kirto kelias. Būtent dėl šio kelio pažymėjimo ir buvo nustatyti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-03-31 pranešimu trūkumai. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus archyvo gautuose sklypo suformavimo dokumentuose (kadastriniai matavimai atliekami pagal anksčiau suformuoto sklypo dokumentus, kuriuos sudaro planas, abrisas ir ištraukos iš žemės reformos žemėtvarkos projektų) nėra vieningai nurodyta, yra ieškovės sklype kelias iš tikrųjų, ar jo nebėra, t.y. sklypo abrise kelias nenurodytas, žemės reformos žemėtvarkos 1998 metų projekte kelias nenurodytas, žemės reformos žemėtvarkos 2000 metų projekte kelias nurodytas, žemės reformos žemėtvarkos 2004 metų projekte kelias nenurodytas. Pažymi, kad ieškovės sklypas buvo suformuotas 1996 metais, t.y. anksčiau už minėtų dokumentų projektus, kas reiškia, jog faktas apie kelio buvimą (servitutinį arba bendro naudojimo) ieškovės sklype turėjo būti nurodytas visuose vėliau einančiuose dokumentuose. Tačiau vienuose dokumentuose kelias yra nurodytas, kituose - ne. Atsakovas, atlikdamas ieškovės žemės sklypo matavimus, susidūrė su tokia situacija, kad esantys duomenys apie ieškovės sklypą nėra tikslūs, t.y. nėra nurodyta, kokie duomenys yra teisingi ir kokiais duomenimis turėtų vadovautis atsakovas (nurodyti ieškovės sklype kelią ar ne), todėl daro išvadą, kad atsakovas ne dėl savo neprofesionalumo ar netinkamo situacijos įvertinimo bei darbų atlikimo pažymėjo ieškovės sklype kelią, o tokį tariamą suklydimą nulėmė netikslūs duomenys, kuriais atsakovas rengdamas kadastrinius matavimus turi remtis. Atsakovas geranoriškai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nurodytus trūkumus pataisė. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius antrą kartą nustatė trūkumus, nurodydamas, kad sklypas, nurodžius kelią, turi būti formuojamas iki kelio. Minėto Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus trūkumo atsakovas pašalinti negalėjo dėl pačios ieškovės kaltės, kadangi ieškovė pasiėmė kadastrinių matavimų bylą ir jos atsakovui nepateikė. Taigi, trūkumo neištaisymas buvo nulemtas pačios ieškovės veiksmų. Teigia, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis savo esme yra rangos sutartis. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius tokiu atveju yra nepagrįstas ir todėl, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nustatyti trūkumai nėra esminiai ir juos galima pašalinti. Atsakovas geranoriškai ištaiso trūkumus ir atsakomybės tokiu atveju nevengia. Atsakovas, gavęs duomenis apie nustatytus ieškovės sklypo kadastrinių matavimų bylos trūkumus, juos pirmą kartą ir ištaisė. Nustačius trūkumus antrą kartą atsakovas jų ištaisyti nebegalėjo, kadangi ieškovė visą bylą iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pasiėmė pati ir atsakovui tokios galimybės nesuteikė. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius nepagrįstas dar ir todėl, kad atsakovas, atlikdamas kadastrinių matavimų darbus patyrė sąnaudas, t. y. specialiai vykti į ieškovės sklypą buvo naudojamos transporto priemonės, naudojami degalai, buvo įdėtos laiko ir materialinės sąnaudos rengiant kadastrinių matavimų bylą (naudojamas popierius, dažai ir pan.), mokamas atlyginimas darbuotojui. Kadangi atsakovas atliko darbą, t. y. sukūrė darbo rezultatą, už jį turi būti tinkamai atlyginta. Priteisus ieškovės prašomus nuostolius atsakovas netektų uždarbio, kas reikštų konstitucinės nuostatos gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei atsakovo teisėtų lūkesčių principo pažeidimus.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį pilnai palaikė. Papildomai paaiškino, kad kadastrinių matavimų bylos yra parengtos, tačiau bylose esantys planai nebuvo suderinti. Atsakovas, gavęs išankstinį apmokėjimą, neatliko sutartimi sutartų įsipareigojimų. Sutartis yra nutraukta vienašališkai, kai ieškovė kreipėsi į atsakovą 2010-05-11 raštu, kuriuo buvo prašoma grąžinti pinigus, nuo tada sutartis nutraukta. Ieškovė šiuo matininku, t.y. atsakovu, nebepasitiki. Niekas neprivalo mokėti už netinkamos mokybės darbą. Ieškovės atstovė kalbėjo su atsakovo direktoriumi, pokalbis buvo nekorektiškas, susitarti nepavyko.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad tai, jog žemėtvarkos skyrius pirmą kartą derindamas planus, nenustatė trūkumo, kurį nustatė antrą kartą, nėra atsakovo kaltė. Pirmas trūkumas dėl kelio servituto, antras dėl žemės sklypo linijų ilgių, kurie buvo ir pirmąjį kartą, kuriuos buvo galima nustatyti pirmo derinimo metu. Dėl šių darbų užsitęsė darbai, sutarties vykdymas. Tam, kad taikyti atsakovo atsakomybę, ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas linkęs toliau atlikti darbus. Mano, kad nėra sutartis nutraukta ieškovės pranešimu, nes jame nėra nei vieno žodžio apie sutarties nutraukimą. Sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma, ji nėra iki galo įvykdyta dėl pačios ieškovės kaltės. Procesas užsitęsė ne dėl atsakovų kaltės, o dėl žemėtvarkos skyriaus ilgų procedūrų, buvo derinama 1 m. laiko, o antrą trūkumą buvo galima nustatyti pirmo derinimo metu. Antrasis derinimas irgi truko 1 m. laiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. ir atsakovas UAB ,,Krianta” 2007-11-08 sudarė sutartį Nr. G-07-105 (b.l. 23 - 24), pagal kurios 1 p. užsakovas (ieškovė) pavedė rangovui (atsakovui) atlikti žemės sklypo, esančio Sužionių k., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 417801000197, plotas 0,10 ha, kadastrinius matavimus. Rangovas įsipareigojo atlikti žemės sklypo matavimo ir bylos parengimo darbus iki 2008-03-01 (sutarties 4.1 p.). Užsakovas už atliktus darbus įsipareigojo iš viso apmokėti 1 168,20 Lt. (sutarties 2.1 p.).
Ši sutartis savo esme yra vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.). Todėl šiai sutarčiai taikytinos ne tik bendrosios rangos, vartojimo rangos nuostatos, bet ir apskritai vartojimo santykius reglamentuojančios taisyklės.
Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė pagal sutarties 2.1 p. sumokėjo atsakovui 1 168,20 Lt, nėra. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats atsakovas.
Ieškovė teigia, kad atsakovas sutartyje numatytais terminais neparengė kadastrinių matavimų bylos. Atsakovas šią aplinkybę neigia, nurodo, kad minėti darbai yra atlikti.
Kaip matyti iš bylos, kadastrinių matavimų planai buvo parengti ir jie 2008-03-28 buvo pateikti derinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kuris 2009-03-31 raštu Nr. SR-1576-(1.12) (b.l. 9) atsisakė juos suderinti dėl patikrinimo metu nustatytų trūkumų, t.y. nepagrįstai žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas. Taigi, nors atsakovas bylas iš esmės parengė laiku, tačiau planai nebuvo suderinti, nes jie buvo parengti su trūkumais. Atsižvelgiant į tai, kad planai nebuvo suderinti, yra pagrindas išvadai, jog vartojimo rangos sutartyje numatytas darbas buvo atliktas netinkamai. Iš to seka, kad ieškovė yra teisi, teigdama, jog atsakovas nustatytais terminais neparengė kadastrinių matavimų bylų, atitinkančių galiojančius teisės aktus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo parengti planai atitiko teisės aktų reikalavimus, t.y. kad žemėtvarkos skyrius be pagrindo nustatė trūkumus. Aplinkybė, ar atsakovas pagal sutartį buvo įsipareigojęs suderinti parengtus planus žemėtvarkoje, ar ne, esminės reikšmės šiai bylai neturi, nes byloje nustatyta, kad planai buvo parengti nekokybiškai (netinkamai).
Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad ieškovė suteikė galimybę atsakovui ištaisyti darbų trūkumus (CK 6.678 str. 1 d., 6.665 str. 1 d. 1 p., 6.666 str. ir kt. straipsniai). Atsakovas pataisė kadastro duomenis ir jie buvo pakartotinai pateikti suderinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau pastarasis vėl atsisakė derinti duomenis, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos pagal teritorijų planavimo dokumentus eina iki natūroje esančio kelio, o ne patenka į sklypą, t.y. nepagrįstai pailginami linijų ilgiai (b.l. 10). Taigi, atsakovo atliktiems darbams vėl buvo nustatyti trūkumai, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad šiuos trūkumus žemėtvarkos skyrius nustatė nepagrįstai.
Esant tokiai situacijai, t.y. atsakovui antrą kartą nepašalinus trūkumų, konstatuotina, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d., 6. 363 str. 8 d.).
Tai, kad parengti projektai buvo ilgai derinami žemėtvarkos skyriuje, neeliminuoja atsakovo kaltės dėl netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų. Atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl jis privalėjo žinoti visus niuansus ir sutartyje numatytus darbus atlikti laiku ir kokybiškai, tačiau to nebuvo padaryta.
Ieškovė teigia, kad sutartį su atsakovu nutraukė, kai 2010-05-11 raštu kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo (b.l. 11 - 12). Nors minėtame rašte konkrečiai nekalbama apie tai, kad vienašališkai nutraukiama sutartis, tačiau atsižvelgiant į jo turinį, t.y. į reikalavimą grąžinti pinigus, teismas pripažįsta, jog sutartis buvo nutraukta vienašališkai būtent šiuo raštu informuojant atsakovą apie sumokėtų pinigų grąžinimą, praėjus 30 dienų nuo rašto gavimo dienos (CK 6.218 str. 1 d.).
Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė nesilaikė sutarties 3.2 p. reikalavimų, t.y. nebuvo pasirašytas dvišalis protokolas dėl darbų taisymo ir koregavimo bei jų atlikimo terminų, todėl sutartis negali būti laikoma nutraukta ir ieškovo reikalavimai pagrįsti. Nors minėtame sutarties 3.2 p. nurodyta, kad užsakovui motyvuotai atsisakius priimti darbus, šalys surašo dvišalį protokolą, kuriame nurodomi būtini taisymo ir koregavimo darbai bei jų atlikimo terminai, tačiau kaip matyti iš šalių veiksmų, jie šios nuostatos atsisakė, nes atsakovo atliktų darbų trūkumai buvo taisomi be dvišalio protokolo, t.y. šalys tokiems veiksmams pritarė. Todėl atsakovui antrą kartą atlikus darbus su trūkumais, ieškovė įgijo anksčiau minėtą teisę reikalauti nutraukti vienašališkai sutartį ir atlyginti nuostolius. Minėtos sutarties 3.2 p. pažeistas nebuvo.
Taigi, pripažinus, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė dėl to patyrė nuostolių, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir jai iš atsakovo priteisti 168,20 Lt nuostolių atlyginimui.
Kadangi ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo tenkinamas, todėl jos naudai iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 168,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-09-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 66 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 566 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei; 12,85 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Ieškovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB “Krianta”, į.k. 186461241, priteisti: 1 168,20 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus 20 ct.) nuostolių atlyginimo; 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 168,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 566 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo UAB “Krianta”, į.k. 186461241, priteisti 12,85 Lt (dvylika litų 85 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.