- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-550-259/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- M. T., A. T.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus Procesinio dokumento kategorijos: 128.2, 121.1, 121.15, 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 25 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei M. T. , jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Skaistei Knabikienei, trečiojo asmens Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ atstovei Ievai Gegieckaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių M. T. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-00032-52/2008 pagal ieškovių M. T. ir A. T. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės M. T. ir A. T. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 107-109, 145-148) prašė teismo: pripažinti, kad tarp jų (ieškovių) bei Kauno miesto savivaldybės susiklostė faktiniai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, nuomos santykiai; pripažinti jas (ieškoves) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, nuomininkėmis; pripažinti termino pakeisti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, nuomos sutarčiai praleidimo priežastis svarbiomis ir jį atnaujinti; įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su jomis (ieškovėmis) minėtos gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė 2007-11-13 priešieškiniu (t.1, b.l. 51-54) prašė iškeldinti ieškoves - M. T. ir A. T. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad ieškovė M. T. kartu su sutuoktiniu K. T. ginčo bute apsigyveno 1986 m., jo pagrindinės nuomininkės N. R. sutikimu (t. 1, b.l. 14, 46, 59). Tuo metu gyvenamųjų patalpų valstybiniame butų fonde suteikimo, nuomos sutarčių sudarymo bei kt. nuomos teisinius santykius reglamentavo Butų kodeksas. Ieškovė nepateikė su N. R. sudarytos subnuomos sutarties, todėl pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 79 str. 1 d., ji laikytina laikinuoju gyventoju. Butų kodekso 80 str. numatė, kad piliečiai, gyvenantys nuomininko gyvenamojoje patalpoje pagal subnuomos sutartį arba kaip laikini gyventojai, savarankiškos teisės į šią patalpą neturi, nepriklausomai nuo gyvenimo joje laiko. Atsižvelgiant į tai, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis, ir subnuomininkas, taip pat laikini gyventojai iškeldinami iš užimamos gyvenamosios patalpos (Butų kodekso 80 str. 2 d., LR CK 6.597 str. 2 d.). Todėl, iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 1987-07-14 išsiregistravus pagrindinei jos nuomininkei – N. R. , pasibaigė nuomos sutarties sudarytos su ja galiojimas ir ieškovė M. T. bei kiti kartu su ja gyvenę asmenys neteko teisinio pagrindo tolesniam teisėtam naudojimuisi ginčo butu. Teismo nuomone, vienintelis pagrindas apsigyventi gyvenamojoje patalpoje buvo gyvenamosios patalpos orderis, išduotas remiantis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą (Butų kodekso 49 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis galėjo būti sudaryta remiantis tik gyvenamosios patalpos orderiu (Butų kodekso 52 str.). Prieš M. T. su šeima apsigyvenant ginčo bute, nei jai, nei jos sutuoktiniui, ginčo butas pagal tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus suteiktas nebuvo. Tai liudija 1993-08-23 aktas Nr. 20, kuriame nurodyta, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas orderis jo gyventojų – K. T. bei M. T. vardu perrašytas nebuvo, pagrindinio nuomininko neturėjo (t. 1, b.l. 149). Ieškovėms ginčo gyvenamoji patalpa nebuvo kompetentingo savivaldybės valdymo organo sprendimu paskirta ir vėliau, t.y. iki pat ieškinio teisme pareiškimo, todėl ieškovė M. T. ir jos šeimos nariai bute apsigyveno ne teisėtu būdu, bet pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad ieškovės būtų mokėjusios nuomos mokestį atsakovui. Faktas, jog įvairios įmonės – AB „Kauno dujos“, UAB „Kauno vandenys“ ir kt. (t. 1, b.l. 21-23) su ieškovės M. T. sutuoktiniu K. T. sudarė paslaugų teikimo sutartis bei vėliau teikė butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas komunalines paslaugas, teismo nuomone, taip pat neįrodo, kad tarp ieškovių bei atsakovo susiklostė faktiniai ginčo gyvenamosios patalpos santykiai. Komunalinių paslaugų teikimo įmonės tik teikė tam tikras paslaugas, tačiau tokių paslaugų teikimas, negali būti laikomas įteisinančiu neteisėtą gyvenimą teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktame ginčo bute. Teismas netenkino ieškovių prašymo atnaujinti 2 mėn. terminą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, nuomos sutarčiai pakeisti, konstatavęs, jog Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ 2001-08-16 įspėjus ieškovės sutuoktinį K. T. apsispręsti dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, nuomos sutarties sudarymo (t. 1, b.l. 47, 59), nei jis, nei ieškovė M. T. , valios sudaryti nuomos sutartį tuo metu neišreiškė. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, jog po sutuoktinio mirties ji būtų aktyviai ir atkakliai siekusi sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, nuomos sutartį. Todėl teismas padarė išvadą, jog tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis nesirūpino nuomos sutarties pakeitimu, nors ir žinojo, kad gyvenamojoje patalpoje, iš jos išsiregistravus N. R. , gyvena neturėdami teisinio pagrindo. Atmetęs ieškovių patikslintą ieškinį, teismas visiškai patenkino atsakovo priešieškinį – ieškovę M. T. ir jos dukrą A. T. iškeldinti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (LR CK 6.597 str.). Teismas atmetė ieškovių prašymą atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas ieškovių gyvenimą bute neturint teisinio pagrindo laikė tęstiniu atsakovo Kauno miesto savivaldybės teisių pažeidimu. Remiantis LR CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasidedą tą kiekvieną dieną.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 24-32) ieškovės M. T. ir A. T. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį patenkinti, atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) Kauno miesto apylinkės teismas neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtino ieškovių poziciją dėl faktinių nuomos santykių. Aplinkybes, kad ieškovės visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena ginčo bute, patvirtino ieškovių pateikti įvairūs dokumentai, tame tarpe sutartys dėl paslaugų teikimo, mokesčių mokėjimo kvitai ir kt., tačiau teismas šių įrodymų neįvertino, dėl jų sprendime nepasisakė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė M. T. 1986-12-18 ir kiti šeimos nariai (sutuoktinis, dukra), atsakovui sutinkant, deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute. Visą laiką ieškovės rūpinosi ginčo butu, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius. Leidimą gyventi ginčo bute patvirtina ir įrašai trečiojo asmens Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis" pateiktoje buto kortelėje bei 2003-03-12 Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis" pažymėjimas išduotas pristatyti į Kauno miesto savivaldybę. Todėl laikytina, kad tarp ieškovių ir atsakovo susiklostė faktiniai nuomos santykiai, o rašytinės sutarties nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia. Ieškovei 2007 m. birželio mėnesį kreipusis į atsakovą dėl nuomos sutarties sudarymo su ja, mirus jos sutuoktiniui K. T. , 2007-08-10 atsakovas raštu Nr.10-2-1824 nurodė pateikti dokumentus, reikalingus parengti administracinį aktą nuomos sutarčiai sudaryti. Vadinasi, atsakovas dėl nuomos sutarties sudarymo neprieštaravo bei nenurodė jokių priežasčių bei pasekmių dėl jos sudarymo negalimumo. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, kaip ginčo buto savininkas, daugiau nei dvidešimt metų nesiuntė jokių raginimų, įspėjimų, o ieškovei kreipusis į teismą, tik tada pareiškė priešieškinį teismui;
2) Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1d., sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Taigi ieškovėms apsigyventi ginčo bute galiojo 1964 m. redakcijos Civilinis kodeksas, kurio 318 str. buvo nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti nuomininkui už užmokestį gyvenamąją patalpą naudotis gyvenimui joje. Ieškovių apsigyvenimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kauno m., bei vėlesnis ilgalaikis gyvenimas jame atitiko 1964 m. LR CK 319 str. numatytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties prasmę, o rašytinės gyvenamosios sutarties formos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia. Teismo sprendime nurodytas argumentas, jog esminė nuomos sutarties sąlyga yra nuomos mokesčio mokėjimas, tačiau nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, jog ieškovės tokį mokestį atsakovui mokėjo, taip pat nepagrindžia fakto, jog tarp ieškovių ir atsakovo nebuvo susiklostę nuomos santykiai, nes atsakovas per visą tą ilgą laiką neinformavo ieškovių, kad toks mokestis nėra mokamas bei nesikreipė dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Be to, atsakovas nuo 1987 m. iki 2008 m., t. y iki ieškovėms kreipiantis į teismą, nesiėmė jokių priemonių ieškovėms iškeldinti iš ginčo buto kaip gyvenančioms neteisėtu pagrindu. Ta aplinkybė, kad gyvendamos ginčo bute daugiau kaip dvidešimt metų ieškovės ginčo butą prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tarp jų ir buto valdytojo buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, o tokią išvadą pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2001-08-16 trečiojo asmens Kauno SĮ ,,Panemunės butų ūkis" įspėjimas Nr. 32 (t.1, b.l. 47), kuris beje buvo įteiktas ieškovei A. T. , tuo metu nepilnametei, ir ieškovei M. T. bei sutuoktiniui K. T. nebuvo perduotas bei 2005-06-03 Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis" įspėjimas Nr.1070, kurio tinkamu įteikimu ieškovei M. T. taip pat nepasirūpinta. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog ieškovė M. T. visą laiką pagrįstai manė, jog nuomos sutartis su atsakovu yra sudaryta, nes jos sutuoktinis K. T. (miręs 2002-05-20), visą laiką tvirtino, jog nuomos sutartis dėl ginčo buto su atsakovu Kauno miesto savivaldybe yra sudaryta. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės ginčo bute apsigyveno savavališkai, t. y. neturėdamos tam teisinio pagrindo. Kadangi atsakovui buvo žinoma apie ieškovių ilgalaikį apsigyvenimą ginčo bute, atsakovas daugiau kaip dvidešimt metų tam neprieštaravo, nesiėmė jokių priemonių ieškovėms iškeldinti iš ginčo buto, todėl atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovės ginčo bute apsigyveno savavališkai. Tai, kad ieškovė M. T. kartu su savo šeimos nariais ginčo bute apsigyveno nuo 1986 m., kita gyvenamoji patalpa jai suteikta nebuvo, ginčo buto faktiniai nuomos santykiai tęsėsi ir nebuvo bandoma juos nutraukti daugiau kaip dvidešimt metų, leidžia daryti tikrai neabejotiną išvadą, kad jų apsigyvenimas ginčo bute, nors galimai ir nebuvo dokumentais tinkamai įformintas, bet nebuvo ir neteisėtas, todėl, negali būti pagrindu iškeldinti ieškoves iš jų nuomojamo buto (LR Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Kauno apygardos teismo 2006-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1066-260/2006);
3) Remiantis LR CK 1.2 str. 1 d., LR Konstitucijos 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., reglamentuojančiais žmogaus būsto neliečiamumą bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuri yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Nors įstatyme (LR CK 6.612 str.) numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės ar individo, o taip pat viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesai (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr.47148/99). Šiuo atveju, nors su ieškovėmis rašytinė nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta, ginčo butas pakankamai ilgą laiką ieškovių laikytas savo namais juose realiai gyvenant, šį adresą nurodant oficialioms institucijoms kaip savo gyvenamąją vietą. Ieškovės jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įregistravusios, jį prižiūri, išlaiko bei moka mokesčius, todėl ieškovių iškeldinimas iš ginčo buto, nesuteikiant joms kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant ir į ieškovės M. T. dabartinę sveikatos būklę bei socialinį statusą, iš esmės pažeistų ieškovių interesus, todėl būtent ieškovių interesai tokioje situacijoje ir nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams, nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006);
4) Ieškovėms gyvenant ginčo bute nebuvo jokio pagrindo manyti, kad bute jos gyvena neteisėtai. Todėl aplinkybės, jog ieškovė yra silpnos sveikatos, dėl savo amžiaus nesuprasdama teisinių pasekmių bei esant sunkiai finansinei padėčiai, tai, kad po savo sutuoktinio K. T. mirties (mirusio 2002-05-20), kaip pagrįstai laikė ieškovė, pagrindinio ginčo buto nuomininko mirties per du 2 mėnesius po jo mirties nesikreipė į atsakovą dėl nuomos sutarties pakeitimo, turėtų būti pripažintos svarbiomis ir atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, praleistas terminas turėtų būti atnaujintinas;
5) Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškovių gyvenimas ginčo bute neturint teisinio pagrindo laikytinas tęstiniu atsakovo teisių pažeidimu. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas dėl iškeldinimo priešieškinį pateikė 2007 m. lapkričio 12 d., t. y. nuo 1986 m. iki priešieškinio pareiškimo atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. Ginčo teisinio santykio atsiradimo metu galiojusio LR CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. LR CK, bet iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaigė. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė M. T. gyveno 14 m. iki 2000 m., tiek metų atsakovas nesikreipė dėl teisminės gynybos. Todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju pasibaigė iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 41-45) atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu dėl sekančių motyvų:
Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad ieškovės pateikė paslaugų teikimo sutartis ir komunalinių mokesčių mokėjimo kvitus ir konstatavo, kad šie dokumentai rodo, kad ieškovės rūpinosi ginčo butu ir jį prižiūri, todėl nepagrįstas apeliančių teiginys, kad teismas nevertino šių dokumentų. Tai, kad ieškovės mokėjo ir moka už įvairias joms suteikiamas paslaugas, neįrodo faktinių nuomos santykių tarp ieškovių ir Kauno miesto savivaldybės atsiradimo, kadangi už paslaugas moka naudotojas, kuris nebūtinai būna teisėtas gyvenamųjų patalpų nuomininkas;Ieškovės yra įrašytos buto kortelėje, tačiau jos įrašytos ne šeimos nario teisėmis, o kaip pagrindinės nuomininkės giminaičio žmona ir dukra. Kad ieškovės nebuvo pripažintos teisėtai gyvenančiomis ginčo bute įrodo tai, kad ne kartą buvo raginamos susirūpinti nuomos sutartimi bei Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis" 2004 m. lapkričio 23 d. pažymėjimas Nr.1577 (t. 1, b.l. 46), kuriame nurodyta, kad ieškovių apsigyvenimo pagrindas ginčo bute yra subnuoma. Tas faktas, kad ieškovės yra deklaravusios gyvenamąją vietą ginčo bute, nepatvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė ieškoves pripažino nuomininkėmis. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra administracinis aktas, neįrodantis nuomos santykių; Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Butų kodekso 49 straipsnio 1 dalimi vienintelis pagrindas apsigyventi gyvenamosiose patalpose buvo gyvenamosios patalpos orderis, išduotas remiantis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą, o gyvenamosios patalpos nuomos sutartis galėjo būti sudaryta tik remiantis gyvenamosios patalpos orderiu (Butų kodekso 52 str.). Apeliantėms gyvenamoji patalpa nebuvo suteikta. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2007 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 10-2-1824 pateikti dokumentus, reikalingus nuomos sutarčiai sudaryti, yra nurodyta, kad reikia pateikti prašymą sudaryti nuomos sutartį, nurodant pagrindą, būtent to ieškovės nepadarė;Tuo metu galiojusio 1964 m. LR CK 320 straipsnyje buvo nustatyta, kad Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės valdymo organo sprendimu, o 322 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti sudaroma raštu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vienintelis pagrindas apsigyventi gyvenamosiose patalpose buvo gyvenamosios patalpos orderis, išduotas remiantis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esminė nuomos sutarties sąlyga yra nuomos mokesčio mokėjimas (LR CK 6.576 str.), o tokių įrodymų ieškovės nepateikė, tuo tarpu sutartys su paslaugų teikėjais negali patvirtinti faktinių nuomos santykių tarp Kauno miesto savivaldybės ir ieškovių atsiradimo. Faktas, kad apeliantės klaidingai manė, kad jų sutuoktinis ir tėvas yra teisėtas ginčo buto nuomininkas, negali būti laikomas įrodymu apie faktinius nuomos santykius. Tai, kad daugiau kaip dvidešimt metų savivaldybė nekeldino ieškovių iš ginčo buto neužkerta kelio tokį reikalavimą teikti dabar, kadangi neteisėtas naudojimasis svetimu turtu ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą nesukuria naudotojui subjektinių teisių į turtą ir laikytinas savininko nuosavybės teisės tęstiniu pažeidimu, kurį savininkas gali bet kuriuo metu pareikalauti pašalinti;Ginčo butas yra gyvenamajame name, į kurį Kauno miesto valdybos 1998 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 982 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. M. , V. L. Š. " buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant jį natūra. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant turtą natūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jį įgyvendinančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nuostatomis Kauno miesto savivaldybės administracija turi perduoti atlaisvintą butą savininkams;LR CK 6.602 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas dviejų mėnesių terminas nuomininko šeimos nariams pakeisti nuomos sutartį mirus nuomininkui, tuo tarpu ginčo bute gyveno asmenys be nuomos sutarties, t.y. ginčo butas teisėtų nuomininkų neturėjo. Apeliantės M. T. sutuoktinis K. T. nebuvo nuomininkas, jis buvo toks pats laikinas gyventojas kaip ir apeliantės, todėl minėtame straipsnyje nurodyta norma joms net negali būti taikoma;Ieškovių veiksmai yra tęstinis atsakovo teisių pažeidimas, kurio senaties termino skaičiavimas prasideda kiekvieną dieną. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „reikalavimams dėl nuosavybės teisės arba valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo de jure netekimu, ieškinio senatis taip pat objektyviai negali prasidėti ir pasibaigti. Nurodytas naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis sąlygiškai absoliutų pobūdį turinčios nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Todėl pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo" (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39). Neteisėtas naudojimasis svetimu turtu ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą nesukuria naudotojui subjektinių teisių į turtą ir laikytinas savininko nuosavybės teisės tęstiniu pažeidimu, kurį savininkas gali bet kuriuo metu pareikalauti pašalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 46-48) tretysis asmuo Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, turinčias esminės reikšmės bylai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė M. T. kartu su sutuoktiniu K. T. ginčo bute apsigyveno 1986 12 18, pagrindinė buto nuomininkė buvo N. R. (t. 1, b.l. 13, 14, 46, 59). Ieškovė su K. T. santuoką sudarė 1986 06 07 (1 t. b.l. 13). Pagrindinė buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė N. R. 1987 07 14 išsiregistravo iš minimo buto. K. T. mirė 2002 05 18 (1 t. b.l. 9). K. T. bylos medžiagoje įvardijamas kaip pagrindinės buto nuomininkės N. R. giminaitis (1 t. b.l. 59). Bylos medžiagoje nėra rašytinių įrodymų, kad N. R. buvo sudariusi subnuomos sutartį su K. T. ar kad su ieškovėmis buvo sudaryta kita buto (po 1987 07 14) (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Kauno miesto valdybos 1998 10 13 sprendimu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) Kaune pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymą nuosavybės teise perduotas L. Š. ir M. M. ( 1 t. b.l. 48).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to ar turi teisėtą pagrindą ieškovės pagal faktines aplinkybes reikalauti sudaryti su Savivaldybe gyvenamosios patalpos, kuri nepriklauso Savivaldybei) nuomos sutartį ir ar pagrįstai ieškovės iškeldinamos iš užimamos gyvenamosios patalpos.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir vertinimą nagrinėjamoje byloje, materialinės teisės normas reglamentavusias ir reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos santykius ir nuomos sutarties sudarymo pagrindus ir faktines bei teisines prielaidas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovėms (1986-1987 metais) apsigyvenant bute (duomenys neskelbtini) , Kaune, gyvenamųjų patalpų valstybiniame butų fonde suteikimo, nuomos sutarčių sudarymo bei nuomos teisinius santykius reglamentavo 1983 03 01 redakcijos Butų kodeksas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Butų kodekso 49 straipsnio 1 dalimi vienintelis pagrindas apsigyventi gyvenamosiose patalpose buvo gyvenamosios patalpos orderis, išduotas remiantis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą, o gyvenamosios patalpos nuomos sutartis galėjo būti sudaryta tik remiantis gyvenamosios patalpos orderiu (Butų kodekso 52 str.). Nors byloje nėra pateiktas gyvenamosios patalpos orderis, tačiau tarp šalių nekilo ginčo, kad pagrindinė buto (duomenys neskelbtini) , Kaune nuomininkė buvo N. R. .
Ieškovės nepateikė su N. R. sudarytos buto subnuomos sutarties, todėl pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 79 str. 1 d., jos kaip ir tuo metu gyvenęs bute K. T. turėjo laikinojo gyventojo statusą. Butų kodekso 80 str. numatė, kad piliečiai, gyvenantys nuomininko gyvenamojoje patalpoje kaip laikini gyventojai, savarankiškos teisės į šią patalpą neturi, nepriklausomai nuo gyvenimo joje laiko. Pagrindinė buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė N. R. 1987 07 14 išsiregistravo iš minimo buto. Ieškovė M. T. bei kiti kartu su ja gyvenę asmenys bute (duomenys neskelbtini) , Kaune nuo 1987 metų iki šiol gyveno be teisėto pagrindo.
Ieškovės ieškiniu siekia sudaryti su Savivaldybe buto (duomenys neskelbtini) , Kaune nuomos sutartį. Tačiau teisėjų kolegija įvertina tą faktinę aplinkybę, kad ginčo butas yra gyvenamajame name, į kurį Kauno miesto valdybos 1998 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 982 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. M. , V. L. Š. " buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant jį natūra. Kauno miesto Savivaldybė nuosavybės teise turto buto (duomenys neskelbtini), Kaune neturi, ji negali būti nagrinėjamoje byloje ginčo buto nuomos sutarties šalimi, todėl nėra jokių teisinių ir faktinių prielaidų tenkinti ieškovių ieškinį šioje dalyje (LR CK 6.578 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje nusprendė iškeldinti ieškoves iš patalpos, kurią jos naudojo be teisinio pagrindo. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant turtą natūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jį įgyvendinančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nuostatomis, Kauno miesto savivaldybės administracija turi perduoti atlaisvintą butą savininkams. Nagrinėjamu atveju nustačius tas faktines aplinkybes, kad ieškovės nėra Savivaldybei priklausančio buto nuomininkės, kad jos grąžintą butą savininkams pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą naudoja be jokio teisėto pagrindo, toks iškeldinimas yra galimas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog Kauno miesto apylinkės teismas neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtino ieškovių poziciją dėl faktinių nuomos santykių buvimo, nes neįvertino rašytinių įrodymų, kurie liudija, jog ieškovės mokėjo komunalinius mokesčius, mokesčius už suteiktas paslaugas bute. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nurodė, kad ieškovės pateikė paslaugų teikimo sutartis ir komunalinių mokesčių mokėjimo kvitus ir konstatavo, kad šie dokumentai tik rodo, kad ieškovės rūpinosi ginčo butu ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už naudojimąsi dujomis, vandeniu, tačiau tai negali būti pagrindu teigti, jog susiklostė faktiniai buto nuomos santykiai tarp ieškovių ir Kauno miesto savivaldybės.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog nagrinėjamu atveju ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su reikalavimu dėl jų iškeldinimo iš užimamo būsto. Ieškovių veiksmai yra tęstinis teisių pažeidimas, kurio senaties termino skaičiavimas prasideda kiekvieną dieną.
Svarstant apeliacinio skundo motyvus, kuriuose aptariami klausimai, susiję su ieškovių iškeldinimo socialiniu pagrįstumu, svarstoma ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės siekia sudaryti buto nuomos sutartį su netinkama šalimi-Kauno miesto Savivaldybe, kuri nuosavybės teise turto, kurį prašo ieškovės įpareigoti išnuomoti neturi. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškinio atmetimas šioje byloje ir ieškovių iškeldinimas iš neteisėtai naudojamo būsto iš esmės pažeistų ieškovių interesus. Ieškovės turi galimybę savo teises nuomotis būstą įgyvendinti išsinuomodamos kitą būstą ar tartis dėl naudojamo būsto nuomos su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) tikraisiais savininkais.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.