- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-45-209/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00324-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Jurgita Mačionytė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- D. V., M. J., E. S.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas, Kęstutis Mikšys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. V., M. J., E. S. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metų 6 mėnesių bausme, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento,
M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi paskirta bausme, kuria subendrinus Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nuosprendžiu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės ir M. J. paskirta galutinė laisvės atėmimo 3 metams 9 mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant M. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., bei bausmę, atliktą pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutartį, įskaitant šia nutartimi įskaitytą atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, bausmės pradžią M. J. skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 8 d.;
D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015-04-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžiu paskirtos, Vilniaus apygardos teismo 2015-04-01 nuosprendžiu pakeistos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2015 m. birželio 8 d., bei bausmę, atliktą pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015-04-01 nuosprendžiu, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 8 d.
Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta A. M. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S., M. J. ir D. V. nuteisti už tai, kad jie sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jiems 2012 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., iš anksto susitarus ir veikiant bendrininkų grupėje, turint tikslą sunaikinti svetimą A. M. priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu, E. S. paskambino M. J. ir D. V. ir, kaip jie buvo anksčiau susitarę, nurodė jiems padegti A. M. priklausantį vasarnamį, esantį (duomenys neskelbtini) M. J. ir D. V., tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 11 d., apie 01.00 val. atėjo prie A. M. priklausančio vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), atsineštu benzinu apipylė vasarnamį ir tyčia jį padegė, taip bendromis pastangomis visuotinai pavojingu būdu sunaikino A. M. priklausantį turtą: gyvenamąjį vagonėlį, kurio vertė 23000 Lt, su jame buvusiais daiktais: televizorių, kurio vertė 800 Lt; muzikinį centrą, kurio vertė 1050 Lt; DVD grotuvą, kurio vertė 750 Lt; elektrinę žoliapjovę, kurios vertė 450 Lt; benzininę žoliapjovę, kurios vertė 800 Lt; kampinį šlifuoklį, kurio vertė 220 Lt; elektrinį gręžtuvą, kurio vertė 250 Lt; 50 metrų prailgintuvą (kabelį), kurio vertė 160 Lt; akumuliatoriaus įkrovėją, kurio vertė 119 Lt; benzopjūklą, kurio vertė 899 Lt; dulkių siurblį, kurio vertė 85 Lt; elektrinę tarkavimo mašinėlę, kurios vertė 220 Lt; elektrinę kavos viryklę, kurios vertė 155 Lt; elektrinį arbatinuką, kurio vertė 70 Lt; statybines medžiagas, kurių vertė 1250 Lt; virtuvės indus, kurių vertė 530 Lt; patalynę, kurios vertė 1700 Lt; drabužius, kurių vertė 3500 Lt; avalynę, kurios vertė 800 Lt; darbinius įrankius, kurių vertė 550 Lt; plastikinius langus 3 vnt., kurių vertė 700 Lt; buitinį dujų balioną, kurio vertė 120 Lt; automobilinį dujų balioną, kurio vertė 80 Lt; raktų komplektą, kurio vertė 250 Lt; automobilio žibintą, kurio vertė 200 Lt; automobilio priekines groteles, kurių vertė 400 Lt; automobilio veidrodėlį, kurio vertė 220 Lt; automobilio posūkį, kurio vertė 150 Lt; du dviračius, kurių vertė 950 Lt, iš viso 40428,00 Lt sumai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo peržvelgti jo bylą ir nurodo, kad yra nekaltas, ką įrodo jo parodymai, į kuriuos apylinkės teismas neatsižvelgė. Jis niekada nesislapstė, kai jam buvo taikomas lygtinis paleidimas, nebuvo gavęs nė vienos nuobaudos, jį visuomet rasdavo namie įpareigojimų būti namie metu. Jis yra jaunas ir negalvoja daryti nusikaltimus, o būdamas laisvėje įsidarbintų ir gyventų normalų gyvenimą kaip visi žmonės.
2015-06-25 Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo peržiūrėti jo bylą ir jį išteisinti, skirti jam kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti ir nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, jis nepadarė, jis buvo nuteistas esant nepagrįstiems įrodymams.
2015-06-23 Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį ir nurodo, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi nukentėjusiojo A. M. parodymais, policijos pareigūnų parodymais, kurie neteisėtai, panaudodami psichinį smurtą, privertė jį duoti parodymus apie neva padarytą nusikaltimą, diktuojant nusikaltimo padarymo aplinkybes. Būtent iš policijos pareigūnų žodžių jis surašė prisipažinimą, davė parodymus įvykio vietos apžiūros protokole, asmens parodymų vietoje. Teismas nepagrįstai nepatikėjo jo parodymais dėl jo buvimo vietos 2012-06-10-11 dienomis, nakties metu. Dėl minėtos aplinkybės nebuvo atliktas patikrinimas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, t.y. nebuvo paneigti nuteistojo parodymai apie jo buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu, jeigu tai buvo nusikaltimas. Apie tai, kur buvo 2012-06-11 nakties metu, tyrėjams papasakojo, tačiau tyrėjai kažkodėl neapklausė minėtų asmenų, kad bylą tirti būtų lengviau ir patogiau, neatsižvelgdami į jo prašymus, reikalavimus. Be to, tuo metu nuteistasis buvo teismo įpareigotas būti namuose ir ten buvo, nes jį beveik kiekvieną vakarą, naktį tikrino pareigūnai ir jis jokiu būdu nenorėjo būti nubaustas už taisyklių pažeidimus. Teismas neatkreipė domesio, kad jis dėl psichinio smurto panaudojimo davė parodymus, kad padegė vasarnamį, tačiau vėliau pasakė tiesą. Tai buvo tik jo pirminiai parodymai, gauti grubiai pažeidžiant procesą. Teismas neįvertino, jog be jo pirminių parodymų apie padegimą, kitų įrodymų nėra.
Joks kaltinimas negali būti pagristas tik kaltinamojo parodymais, prisipažinimais, be kitų įrodymų. Teismas neįvertino, kad iš jo pusės buvo savęs apkalbinėjimas, o pareigūnai, veikdami neteisėtai, pažeidžiant procesą, prie to žymiai prisidėjo grasinimais ir žadėjimais. Byloje objektyvių duomenų, kad jis padegė vasarnamį ar nepadegė, nėra. Nukentėjusiojo parodymai, kad tik jis su kitais galėjo sunaikinti jo turtą, negali būti įrodymais, jo parodymai - tai spėliojimai ir nieko daugiau. Tokiu būdu niekas nepaneigė jo teiginių, kad inkriminuotame jam nusikaltime nedalyvavo ir jo nepadarė, o faktai, kad davė parodymus apie padegimą, prisipažino ir parodė įvykio vietoje apie neva padarytą nusikaltimą - tokius parodymus privertė jį duoti pareigūnai. Teismas nuosprendyje konkrečiai neįvertino paneigiančių jo parodymus įrodymų. Jų nėra ir negali būti. Logikos taikymas apie jo elgesį, tame tarpe ir įvykio duomenis, nėra įrodymai ir negalima iš to daryti išvados apie jo dalyvavimą nusikaltime, jeigu toks ir buvo padarytas. Ikiteisminio tyrimo metu eilė įrodymų, kuriuos teismas panaudojo kaltinant jį, gauti pažeidžiant procesą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nuosprendyje neaptarti, nepaneigti jo parodymai, kad tą naktį buvo gyvenamojoje vietoje, dėl to neapklausti liudytojai, o tai, kad yra menamų duomenų, jog jis tuo metu buvo įvykio vietoje, visiškai nereiškia, kad nėra būtinybės tikrinti jo parodymus apie jo buvimo vietą įvykio metu. Iš bylos medžiagos aišku, kad E. S. nedalyvavo padegime, todėl jo procesinis statusas visiškai kitoks, negu kitų nuteistųjų. jo statusas neteisėtai kvalifikuotas, apie tai teismas nieko nepasisakė, o tuo metu apelianto statusas apsunkina jo atsakomybę šiuo konkrečiu atveju. Kaltinamajame akte pažymėta, kad sunaikinto turto vertė sudaro 40428,00 lt, t.y. buvo sunaikinta, sugadinta didelės vertės svetimo turto, tačiau nebuvo šis požymis inkriminuotas, bet nurodyta to požymio sunaikinto turto vertė. Šiuo atveju, turto sunaikinimo mastas glaudžiai susijęs su nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu, tačiau nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei teismas apie tai nieko nepasisakė, nors jeigu neinkriminuotas didelės vertės svetimo turto sunaikinimas, bet nurodyta turto vertė 40428 lt, kas sudarė didelę vertę, turėjo būti priimtas sprendimas, kad nurodyta suma nesudaro kvalifikuojančio požymio „didelės vertės“. Šiuo konkrečiu atveju sunaikinto turto dydis glaudžiai susijęs su ieškiniu, tačiau ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje pažymėta, kad turtas buvo sunaikintas, sugadintas visuotinai pavojingu būdu, tačiau nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei teismas nepasisakė kuo pasireiškė visuotinas pavojingumas. Jeigu nusikaltimas buvo padarytas kaip tai nurodyta kaltinamajame akte - tai tokia veika nesukėlė jokio niekam pavojingumo,- įvykis buvo nakties metu, aplink ir vasarnamyje nieko nebuvo, šalia jokių pastatų, įrenginių, statomų objektų nebuvo, vasarnamyje ir aplink žmonių nebuvo, buvo tik vienas objektas - vasarnamis, kuris stovėjo atskirai nuo kitų pastatų, statinių. Kiek galima tikėti, kaltinamajame akte išdėstyto nusikaltimo padarymo metu buvo mestas butelis su benzinu, butelis mestas tiesiog į vasarnamį, kilęs gaisras negalėjo šiuo konkrečiu atveju pereiti į kitus toli esančius objektus, tokia veika negalėjo sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio asmenų gyvybei, sveikatai, daugelio žmonių nuosavybei, gamtai. Toks nusikaltimo būdas, nukreiptas vienam objektui, nesudaro visuotinio pavojingumo šiuo konkrečiu atveju. Kaip galima suprasti iš kaltinamojo akto, veika buvo nukreipta į vieno žmogaus turto sunaikinimą, todėl nebuvo siekta padaryti žalą kitiems ir ta žala negalėjo objektyviai padaroma kitiems nuo atliktų veiksmų. Pavojingas būdas priklauso ir nuo sukeltų pasekmių visuotiniams interesams, šiuo atveju, jokios grėsmės kitiems nebuvo sukelta. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju nėra kvalifikuojančio požymio „visuotiniai pavojingu būdu“, t.y. buvo padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 187 str. 1 d., jeigu tai buvo nusikaltimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d. padarymo išteisinti ir mano, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 p., 4 p. ir 301 str. reikalavimus. Teismas negalėjo vadovautis prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr. 19). BPK 20 str. 5 d. įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, tačiau teismas minėto įrodymų vertinimo reikalavimo nepaisė, nes įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito - vieniems įrodymams suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teismo nuosprendis dėl jo kaltės įvertinimo ir su tuo susijusio jam bausmės parinkimo bei turimų dėl to įrodymų pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad kaltinimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu yra visiškai nepagrįstas, kaltinamajame akte jo atžvilgiu kaltinimas yra suformuotas neaiškiai, abstrakčiai, nes kaltinamajame akte nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, o nurodytos aplinkybės yra prieštaringos ir neaiškios. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis M. J. ir D. V. paskambino 2012 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., o M. J. ir D. V., tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 11 d., apie 01.00 val., atėjo prie A. M. priklausančio vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), ir tyčia jį padegė. Akivaizdu, kad M. J. ir D. V., pagal jo prašymą, niekaip negalėjo padegti vasarnamio 2012 m. birželio 11 d., apie 01.00 val., nes pagal prokuroro nurodytą laiką, toks prašymas buvo 2012 m. birželio 11 d., apie 20.00 val. Yra akivaizdus prieštaravimas. Teismas skundžiame nuosprendyje pakeitė kaltinamajame akte išdėstytą jam inkriminuoto nusikalstamos veikos esmę ir tuo pažeidė BPK 255 str. bei 256 str. reikalavimus, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taip pat kaltinamajame akte yra nurodyta, kad jis, paskambinęs M. J. ir D. V., „ir kaip buvo anksčiau susitarę“ nurodė jiems padegti vasarnamį. Nei kaltinamajame akte, nei baudžiamosios bylos medžiagoje ir išnagrinėjus bylą teisme, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie kokį išankstinį susitarimą yra akcentuojama kaltinamajame akte, t.y., kada buvo sutarta, dar iki telefoninio skambučio, jeigu toks buvo ar po jo, kur įvyko susitarimas ir apie ką buvo sutarta. Kaltinamajame akte skirtingai nurodomas A. M. priklausantis sugadintas turtas. Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad M. J. ir D. V., tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 11 d., apie 01.00 val., atėjo prie A. M. priklausančio vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), ir tyčia jį padegė, o išvardintame kaltinamajame akte sugadinto turto sąraše yra jau nurodomas gyvenamasis vagonėlis, o ne vasarnamis. Nukentėjusysis A. M. teismo posėdžio metu tvirtai negalėjo išvardinti visų sugadintų daiktų, teismo posėdžio metu painiojosi dėl kaltinamajame akte išvardintų daiktų, todėl darytina išvada, kad civilinį ieškinį rašė ne jis, todėl teismas nuosprendžiu nukentėjusiojo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis neįrodė teismui, kad jam buvo sugadintas būtent toks turtas, kuris yra nurodytas kaltinamajame akte. Civilinis ieškovas A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų turto sunaikinimu padarytos žalos dydžiui pagrįsti, nors teismas ir iki bylos nagrinėjimo teisme, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, siūlė jam tai padaryti (t. 2, b.l. 58, 136), kai tuo tarpu pats A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad, pavyzdžiui, vagonėlį, kurį jis įvertino 23000,00 Lt, jis pirko įmonėje, esančioje Rykantų k., kuri veikia ir dabar, vadinasi, civilinis ieškovas turi galimybę gauti įrodymus civilinio ieškinio dydžiui bent iš dalies pagrįsti. Baudžiamojoje byloje negavus papildomos medžiagos nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti turto sunaikinimu nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio“. Dėl to nuteistajam kyla klausimas, ar teismas, pripažinęs, kad nėra įrodymų dėl sugadinto turto kiekio ir jo vertės, galėjo priimti apkaltinamąjį nuosprendi ne tik apelianto, bet ir kitų nuteistųjų atžvilgiu. Pažymima, kad nors kaltinamajame akte nurodoma, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kad vasarnamis buvo apipiltas būtent benzinu. Iš įvykio vietos buvo paimtas butelis su skysčiu, bet pažeidžiant BPK 205 str., 207 str., 208 str. ir 209 str. reikalavimus, tyrimas dėl nusikalstamos veikos pėdsakų suradimo atliktas nebuvo. Skundžiame nuosprendyje nėra nurodyta dėl apelianto konkrečių veiksmų dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, nes nėra nurodyta koks būtent yra pavojingas būdas, kam konkrečiai įvykio metu kilo pavojus. Tokius kaltinamojo akto trūkumus teismas privalėjo vertintini kaip esminius BPK 219 str. pažeidimus, dėl kurių negalėjo būti apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas skundžiame nuosprendyje ignoravo esminius BPK pažeidimus, atliekant ikiteisminį tyrimą ir dėl šių pažeidimų praktiškai iš esmės motyvuotai nepasisakė. Įvykio vietoje buvo aptikti įrodymai, bet jų tinkamas ištyrimas nebuvo atliktas - liudytojas G. V. teisme parodė, kad jis buvo įvykio vietoje, rado butelį nuo alaus su benzino kvapu, įpakavo butelį nustatyta tvarka ir pridavė į budėtojų dalį. Tuo metu kitas liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis iš įvykio vietos paėmė butelį ir būtent jis skyrė užduotį ištirti rastą butelį, bet vėliau pagal eksperto prašymą atsisakė šio tyrimo. Iškyla klausimas, kur dingo G. V. iš įvykio vietos paimtas butelis su benzino kvapu ir apskritai, kiek gi buvo paimta butelių iš įvykio vietos. Teismas įrodymais dėl apelianto kaltės laiko M. J. ir D. V. prisipažinimus. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, M. J. ir D. V. pirminių parodymų, duotų policijos įstaigoje, negalima laikyti teisėtais įrodymais, nes jų pripažinimai buvo gauti panaudojant psichologinį spaudimą ir pažeidžiant BPK 183 str. (nes M. J. ir D. V. galėjo būti apklausti ir kaip liudytojai), BPK 188 str. 3 d. bei BPK 196 str. reikalavimus. Teismo posėdžio metu liudytojai, policijos pareigūnai K. ir J., kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. J. ir D. V., kai buvo sulaikyti, neprisipažino dėl jiems ir apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir tik po bendravimo atskirai su kiekvienu, jie prisipažino, parašė prisipažinimą. Akivaizdu, kad pareigūnai neturėjo teisės „bendrauti“ su M. J. ir D. V. be gynėjo, nes taip praktiškai buvo atliekama pirminė apklausa. Taip pat būtina kritiškai vertinti liudytojo, policijos pareigūno J. parodymus duotus teisme. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad kartu su K. pirmą kartą bendraudami su M. J. ir D. V., apie apelianto veiką, jis nieko nežinojo, o sužinojo tik po poros savaičių nuo tos dienos. Nėra suprantama, kaip liudytojas J. negalėjo nieko žinoti apie apelianto veiką, jeigu M. J. ir D. V. jam prisipažino žodžiu ir raštiškai apie visas A. M. priklausančio vasarnamio padegimo aplinkybes. Taip pat jis su M. J. ir D. V. atliko parodymų patikrinimą vietoje, todėl turėjo girdėti ir matyti visus jų parodymus. Akivaizdu, kad liudytojo J. parodymai prieštarauja M. J. ir D. V. parodymams, duotiems teisme. Teisme M. J. ir D. V. parodė, kad į įvykio vietą jie buvo atvežti, pastatyti lauke ir nufotografuoti. Jokių paaiškinimų parodymų patikrinimo vietoje nebuvo, nieks jų neklausinėjo apie gaisrą, o tai reiškia, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje buvo pažeisti BPK 196 str. reikalavimai. Apelianto kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra neįrodyta, ir šis faktas yra akivaizdus. Byloje nėra jokių objektyvių ir teisėtai gautų įrodymų dėl jo kaltės. Teismas skundžiame nuosprendyje savo kaltinimą grindžia tik M. J. ir D. V. pirminiais prisipažinimais, bet nėra jokių abejonių, kad jų pirminiai prisipažinimai ir pirminė apklausa negali būti laikomi teisėtai gaunamais įrodymais. M. J. ir D. V. dar ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo paleisti iš laikinio sulaikymo, atsisakė savo prisipažinimų ir pareiškė, kad jų atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis spaudimas, jie buvo priversti apkalbėti apeliantą, taip pat jie jokio vasarnamio nepadeginėjo. Taip pat nori pažymėti, kad teismas neatsižvelgė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas laikotarpyje nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. buvo atliktas teisėtai, nes duomenų apie ikiteisminio tyrimo termino pratęsimą ar bylos tyrimo sustabdymą, baudžiamojoje byloje nėra. Jis yra įsitikinęs, kad teismas nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik abejotinais, prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini, nuosprendis naikintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Visi nuteistieji apeliaciniuose skunduose neigia padarę jiems inkriminuotas veikas, neigia savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo juos išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje D. V., M. J. ir E. S. kaltais neprisipažino.
Nuteistasis D. V. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki šių įvykių nukentėjusįjį pažinojo iš matymo kaip (duomenys neskelbtini) miesto gyventoją, M. J. pažįsta apie 6 metus, jo (D. V.) sesuo gyvena su M. J. broliu, jo santykiai su M. J. normalūs, E. S. yra jo draugas, jį pažįsta apie 4-5 metus; R. B. pažįsta apie 4-5 metus, jie yra geri pažįstami, ji bendrauja su jo seserimi S. V., jis taip pat padėjo R. B. namų ūkyje jos prašymu. Parodė, kad 2012 m. birželio mėnesį jis buvo pas savo seserį S. V. su draugais M. J. ir E. B.. Atvyko policijos pareigūnai G. J. ir G. K., paėmė juos ir nuvežė į Elektrėnų PK, kur nusivedė į kabinetą ir pradėjo klausinėti apie padegimą (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat - apie narkotikus. Policijos pareigūnai sakė, kad E. S. „sėdi“ ir jeigu jie prisipažins, kad padegė vagonėlį, reikės mažiau „sėdėti“. Policijos pareigūnai jiems diktavo, ką rašyti, ir jie rašė. Jiems liepė rašyti, kad E. S. jiems liepė padegti vagonėlį, o jie su M. J. padegė. Jiems grasino, kad pagaus Vievyje ir „duos į galvą“, todėl teko parašyti prisipažinimą. M. J. atviro prisipažinimo tekstą diktavo ir grasino G. K., o jam (D. V.) diktavo tekstą ir grasino G. J.. Jis (D. V.) rašė, kad E. S. prašė padegti A. M. namuką, o jie su M. J. nuėjo ir padegė; taip pat jis parašė, kad jie į butelius pripylė benzino, ir kad M. J. metė į vagonėlį butelį, bet jį permetė ir nepataikė, o jis (D. V.) metė ir pataikė. Liepė rašyti, kad vagonėlis užsidegė. Policininkai žinojo, kad A. M. pravardė „Žirnis“. Atvirame prisipažinime jis (D. V.) apkalbėjo save. Parodė, kad į įvykio vietą jis (D. V.) važiavo su G. J. ir G. K., jie liepė rodyti pirštu, ir kai jis rodė, jie nufotografavo. Parodė, kad jis (D. V.) įvykio dieną, tą vakarą jis negėrė, buvo namuose. Parodė, kad jau po padegimo, gal po 2-3 savaičių, jis buvo (duomenys neskelbtini) kaime su E. S., taip pat dar buvo M. G. ir kiti vaikinai. Jiems “baliavojant”, atvyko ir G. V., kuris buvo išgėręs. Tuo metu apie gaisrą jis (D. V.) dar nieko nežinojo, todėl su G. V. nieko nekalbėjo.
Nuteistasis M. J. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta iš matymo kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, D. V. pažįsta apie 6 metus, jie yra draugai, E. S. taip pat pažįsta apie 6 metus. Parodė, kad jie buvo pas S. V. namuose, atvažiavo policijos pareigūnai G. J. su G. K. ir nuvežė juos į komisariatą. G. K. pakvietė jį (M. J.) į kabinetą ir pradėjo klausinėti, gal jis žino, kad degė kažkoks namas. Jis (M. J.) pasakė, kad nieko nežino, pasakė, kad buvo namuose. Vėliau pareigūnas jam liepė rašyti atvirą prisipažinimą, jis atsisakė rašyti. Tada G. K. paklausė: “Ar seniai buvai muštas ?”. Tada G. J. su G. K. atsisėdo priešais jį ir liepė rašyti atvirą prisipažinimą. Parodė, kad iš tikrųjų jie to nepadarė, bet jiems darė spaudimą, gąsdino, todėl ir prisipažino. Pareigūnai grasino, kad primuš, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dėl tokio pareigūnų elgesio jis niekur nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis, ir nematė prasmės. Jie parašė atvirame prisipažinime tai, ką diktavo G. K. su G. J., o tada juos išvežė į areštinę. Kitą dieną juos atvežė atgal pas G. S. apklausai, kur jis (M. J.) vėl davė G. S. tuos pačius parodymus, nes jam G. K. ir G. J. buvo prigrasinę ir liepė duoti tokius pačius parodymus. Parodė, kad G. K. su G. J. nuvežė juos į įvykio vietą ir liepė rodyti pirštu į namuką. Anksčiau prie to namuko jis (M. J.) nėra buvęs. G. J. su G. K. juos atvežė tiesiai prie namuko.
Nuteistasis E. S. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. B. pažįsta apie 10 metų, A. M. taip pat pažįsta apie 10 metų, M. J. ir D. V. pažįsta apie 5-7 metus, su D. V. ir M. J. jie yra draugai. Parodė, kad atvykęs gyventi pas močiutę jis susipažino su R. B. dukra D. B., su kuria draugavo apie 6 metus; teko gyventi pas R. B., šiuo metu bendrauja su R. B. ir jos dukra, bet su D. B. jie jau nebe pora. Kai susipažino su A. M., girdėjo, kaip jis per balių grasino. Matė, kad santykiai tarp sesers ir brolio nelabai šilti. Jis nežino, dėl ko jam inkriminuojami šioje byloje nagrinėjami įvykiai. Jis tuo metu buvo Lukiškėse, nes buvo suimtas narkotikų byloje. Tuo metu jis gyveno pas I. B. ir su G. V. buvo kaimynai. To įvykio momentui jis G. V. pažinojo apie 1 metus. Vieną dieną jis sutiko G. V., jie pasisveikino, ir šis jam pasakė: „Prisidirbai”, bet jis (E. S.) nesuprato, kas atsitiko. Jie pasiėmė alaus ir nuvažiavo pas G. V. į garažą, kur šis jam pasakė, kad žino, jog jis nesutaria su A. M.. Jis (E. S.) kažkada turėjo nedidelį autoservisą, gal 2008 m. ir teko remontuoti A. M. automobilį, po ko šis jį apkaltino, kad jis sugadino jo automobilį. Jis G. V. garaže pasakė, kad nesutaria su A. M.. Vėliau jis (G. V.) jam pasakė: „Ar žinai, kad sudegė vagonėlis ?”. Jis nekreipė dėmesio į tokius jo žodžius. Grįžęs namo jis paklausė I. B., kas atsitiko su vagonėliu, ji pasakė, kad girdėjo, jog kažkas buvo. Vėliau pradėjo sklisti kalbos, kad sudegė vagonėlis ir tuo yra kaltinamas jis (E. S.). 2012 m. rugpjūčio mėnesį jį “uždarė” dėl narkotikų 8 mėnesiams. Į Lukiškių TI-K pas jį dėl šio įvykio atvyko pareigūnai G. K. ir K., tačiau jiems nelabai pavyko pasikalbėti, todėl po kiek laiko jį atvežė į Elektrėnų PK, kur jie su G. K. pasišnekėjo apie narkotikų bylą, o tada G. K. kažką užsiminė apie G. V., kas jį (E. S.) labai sunervino. Jis G. K. viską papasakojo apie G. V., nes šis netiesiogiai jį šmeižė. Jis papasakojo apie G. V. ir pareigūnams iš Imuniteto skyriaus. Pareigūnai jam (E. S.) pasakė, kad M. J. su. D. V. parašė, kad jis užsakė vagonėlio padegimą ir žadėjo sumokėti po 100 Lt. Jis (E. S.) kaltinamas padegimo užsakymu, nors jis nieko neužsakinėjo. Jau tuo metu buvo sekamas jo telefonas, butas, mašina. Jeigu jis būtų bendravęs telefonu su M. J. ar D. V., tai viskas būtų užfiksuota. Jis sužinojo, kad G. K. ir G. J. darė spaudimą jo draugams, todėl jie prisipažino. Jis (E. S.) nieko neužsakinėjo, ir jie nedegino. Jis neturėjo motyvo, dėl ko deginti, nes gyveno kitoje šeimoje. Parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jam buvo pareikštas įtarimas ir jis pripažino savo kaltę. Jam sėdint areštinėje buvo atvežti D. V. ir M. J., jau tuo metu jis išgirdo, kaip jie sakė, kad meluos. G. K. jam sakė, kad M. J. ir D. V. jį (E. S.) kaltina, sakė jam, kad jis patvirtintų, kad tai jie sudegino vagonėlį, ir jis parašė, ką pats sugalvojo, ką pareigūnas padiktavo. Jis prisipažino, nes jam sakė, kad pagal kodeksą jam gresia nuo 3 metų iki 5 metų laisvės atėmimo, o jeigu prisipažins, tai gaus minimaliai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime su G. V. nebuvo kalbos apie įkalčių naikinimą ir vagonėlio padegimą. G. V. norėjo jam papasakoti ir padėti, ir dar gauti naudos sau.
Nuteistieji pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jie save apkalbėjo, nes buvo sulaikyti ir policijos pareigūnai žadėjo juos paleisti už prisipažinimą, kad jie sudegino A. M. vagonėlį, jie apkalbėjo save rašydami atvirus prisipažinimus (D. V. ir M. J.), duodami parodymus apklausos metu bei parodymų patikrinimo vietoje, nes jiems policijos pareigūnų buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo liepiama ką rašyti bei rodyti patikrinimo vietoje. E. S. parodė, kad jis tuo metu, kai buvo vykdomos apklausos, buvo suimtas narkotikų byloje, neturėjo motyvo deginti namelio. Pareigūnas G. K. jam pasakė, kad M. J. ir D. V. kaltina jį, todėl liepė jam rašyti, kad jie padegė vagonėlį, ką jis ir surašė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tokius jų parodymus vertino kritiškai, vertino kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją ir jais nesivadovavo priimant nuosprendį, kadangi jie visiškai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais - rašytiniais įrodymais, byloje esančiais kaltinamųjų D. V. ir M. J. atvirais prisipažinimais, jų bei kaltinamojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu pirmų apklausų metu duotais parodymais, nukentėjusiojo A. M., liudytojų G. K., G. J., G. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, liudytojo J. K. teisme duotais parodymais.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų parodymus, rėmėsi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu: 1) M. J. 2012-08-22 jo ranka rašytu „atviru prisipažinimu“ (t. 1, b. l. 77), 2012-08-23 įtariamojo apklausos protokolu (t. 1, b. l. 83-84), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo G. S., nedalyvaujant gynėjui, kitą dieną po parašyto „atviro prisipažinimo“, būnant laikinai sulaikytu įtariamuoju (2012-08-22, 13.00 val., t. 1, b. l. 79), po „atviro prisipažinimo“ ir apklausos, M. J. iš sulaikymo paleidžiamas (2012-08-23 13.35 val., t. 1, b. l. 90), bei atlikus M. J. parodymų patikrinimą vietoje 2012-08-23 nuo 14.00 val. iki 14.20 val. (t. 1, b. l. 86-89). 2) D. V. ranka rašytu 2012-08-22 „atviru prisipažinimu“ (t. 1, b. l. 54), 2012-08-23 įtariamojo D. V. apklausos protokolu (t. 1, b. l. 60-61), apklausiamas tyrėjo G. S., nedalyvaujant gynėjui, 2012-08-23 nuo 14.25 val. iki 15.00 val. įtariamojo D. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 63-66), D. V. buvo sulaikytas nuo 2012-08-22 13.00 val. iki 2012-08-23 13.30 val. (t. 1, b. l. 67), po „atvirų prisipažinimų“ D. V. iš sulaikymo paleidžiamas, visi šie veiksmai atlikti nedalyvaujant gynėjui. 3) E. S. 2012-08-28 apklausos protokolu, kur jis prisipažino liepęs D. V. ir M. J. padegti namelį (t. 1, b. l. 102-103), apklausiamas be gynėjo, jam 2012-08-28 skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nors jis yra suimtas kitoje byloje dėl narkotikų neteisėto disponavimo (nuo 2012-08-15 iki 2013-04-16).
Iš baudžiamojoje byloje surinktų dokumentų matosi, kad ikiteisminis tyrimas dėl gaisro pradėtas pagal nukentėjusiojo A. M. 2012-06-11 pareiškimą (t. 1, b. l. 8-10), nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pradėjus ikiteisminį tyrimą galimi tik baudžiamojo proceso numatyti procesiniai veiksmai. Traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens surašyti dokumentai baudžiamojoje byloje paprastai pripažįstami įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta dokumentų rūšimi). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinta, kad įrodymu negali būti laikomi raštai, gauti kaip įtariamojo ar kaltinamojo apklausos protokolo pakaitalai. Lietuvos Respublikos BPK normos numato, kad pareigūnai traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens paaiškinimus gauti gali atlikdami tokio asmens apklausas BPK nustatyta tvarka (baudžiamoji byla Nr. 2K-350/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nuteistojo teisės iš esmės buvo suvaržytos, iš jo gaunant „atviruosius prisipažinimus“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. J. ir D. V. 2012-08-22 buvo atvežti į policijos komisariatą, su jais kalbėjosi policijos pareigūnai, jokie apklausos protokolai surašyti nebuvo, įtariamųjų teisės neišaiškintos, tačiau nuteistieji surašė „atvirus prisipažinimus“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos „atvirus prisipažinimus“ pripažino įrodymais. Teisėjų kolegija jų nelaiko įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme.
Nuteistieji M. J. ir D. V. jau ikiteisminio tyrimo metu pakeitė savo parodymus ir aiškino, kad „atvirus nuoširdžius prisipažinimus“ jiems padiktavo tyrėjai G. K. ir G. J.. Paneigti šių teiginių byloje surinktais įrodymais nėra galimybės.
Kitą dieną po „atvirų prisipažinimų“ surašymo 2012-08-23 įtariamųjų byla perduodama Elektrėnų policijos komisariato tyrėjui G. S., kuris įtariamiesiems M. J. ir D. V. išaiškina įtariamųjų teises, jie atsisako gynėjo paslaugų (t. 1, b. l. 57, 80) ir apklausiami įtariamaisiais, prisipažįsta padarę jiems inkriminuotas veikas, po šių apklausų nuvežami į įvykio vietą ir savo parodymus patvirtina įvykio vietoje (t. 1, b. l. 60-61, 63-64, 83-84, 86-89), paleidžiami iš sulaikymo ir jiems skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 67-69, 90-92). Kaltinamieji vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose neigė savo parodymus, paaiškino, kad davė parodymus tyrėjų G. K. ir G. J. įtakoje. Įtariamasis D. V. tyrėjo G. S. buvo apklausiamas 2013-02-28, dalyvaujant gynėjui advokatui Kęstučiui Mikšiui (t. 1, b. l. 75-76), jo parodymai atitinka „atviro prisipažinimo“ ir įtariamojo 2012-08-23 apklausos protokolą (t. 1, b. l. 75-76, 54, 60-61). D. V. paaiškino, kad šiuos parodymus davė nenorėdamas jų keisti, save apkalbėjo, galvojo, kad pakeitus parodymus ir pasakius tiesą niekas nepasikeis.
Po to D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo tik 2014-01-10, dalyvaujant advokatui Kęstučiui Mikšiui, atsisakė anksčiau duotų parodymų dėl namelio padegimo, nes policijos pareigūnų buvo paimtas iš sesers namų ir nuvežtas, sulaikytas, jam paaiškino įvykio aplinkybes ir liepė rašyti „atvirą prisipažinimą“, kitą dieną apklausė, nuvežė į įvykio vietą ir nurodė ranka rodyti ką jiems (pareigūnams) reikia. Jį psichologiškai privertė apkalbėti save ir M. J. bei E. S. (t. 1, b. l. 121-122). D. V. neigė dalyvavęs padegime 2013-05-31 akistatoje su E. S. (t. 1, b. l. 119), 2014-01-10 akistatoje su policijos pareigūnu G. J. (t. 1, b. l. 127-131), 2014-01-14 akistatoje su policijos pareigūnu G. K., kuriam rašė „atvirą prisipažinimą“ (t. 1, b. l. 139).
Nuteistasis M. J., tik leidus dalyvauti apklausose gynėjai Reginai Vasiliauskienei, jau pirmoje 2013-05-31 apklausoje atsisako savo parodymų 2012-08-22 „atvirame prisipažinime“ ir 2012-08-23 apklausoje, kurie buvo duoti nedalyvaujant gynėjui, būnant laikinai sulaikytam. Tos pozicijos jis laikosi akistatose su E. S. 2013-05-31 (t. 1, b. l. 115-116), D. V. 2013-05-31 (t. 1, b. l. 119), G. J. 2014-01-10 (t. 1, b. l. 133-137), G. K. 2014-01-14 (t. 1, b. l. 141).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. S. 2012-08-28 (atsisakė gynėjo) kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai, o apklausiamas 2013-01-16 atsisakė savo parodymų. E. S., ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-28 apklaustas kaip įtariamasis, parodė (t. 1, b. l. 102-103), kad jis nuo senų laikų konfliktuoja su A. M., nuo tada, kai jis (E. S.) pagal patentą garaže remontavo automobilius. Pirmas konfliktas buvo, kai jie nesutarė dėl jo (A. M.) automobilio remonto kainos. Nuo to laiko A. M. jį provokuodavo, įžeidinėdavo, vieną kartą buvo apspjovęs. Todėl jis (E. S.) nutarė jam atkeršyti. Žino, kad (duomenys neskelbtini) k., netoli (duomenys neskelbtini) yra jam (A. M.) priklausantis vasarnamis (vagonėlis). Kažkada jis planavo tą A. M. vagonėlį padegti. Pats padegti nenorėjo, todėl paskambino savo pažįstamiems M. J. ir D. V., klausė jų, ar sutiktų padegti vagonėlį. Jie sutiko, apie atlygį iš pradžių nieko nesutarė. Po kažkurio laiko, tai galėjo būti 2012 m. birželio mėnesio pradžia, jis paskambino M. J. ir pasakė, kad šiandien reikia padegti A. M. vagonėlį. Jis sutiko. Sekančią dieną, ryte jis paskambino savo pažįstamam G. V., kuris dirbo Elektrėnų policijoje, ir paklausė jo, kaip sekasi. Jis buvo po pamainos ir sakė, kad jo budėjimo metu buvo sudegintas A. M. vagonėlis (duomenys neskelbtini) k. Po šio telefoninio pokalbio pas jį (E. S.) atėjo D. V. ir M. J., pasakė, kad padegė vagonėlį. Jis jiems atsakė, kad jau viską žino. Po šio įvykio praėjus gal savaitei laiko jis kartu su G. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini) k., į R. B. sodybą. Ten buvo D. V., M. J. ir T. B.. Jis girdėjo, kaip G. V. auklėjo Daugvydą ir Modestą, kad jie gaisro vietoje paliko įkalčius. Jis viso pokalbio negirdėjo, nes išvažiavo. Kai jis grįžo, jie dar kalbėjosi, ginčijosi, tačiau jis jiems liepė baigti šias kalbas, nes atvažiavo ne vienas, o su panelėmis.
2013-01-16 apklaustas kaip įtariamasis E. S. parodė (t. 1, b. l. 112), kad jis jau nuo senų laikų konfliktuoja su savo pažįstamu A. M.. Jų nesieja jokie tarpusavio santykiai. Algirdas pastoviai jį provokuoja, susitikus gatvėje tarp jų kyla konfliktai, nes Algirdas neprognozuojamas žmogus. D. V. ir M. J. yra jo pažįstami. Jam bendraujant su M. J. ir D. V. išėjo tokia kalba, kad M. jį jau seniai nervuoja. Jokios kalbos, kad reikia padegti M. vagonėlį, nebuvo. Kad padegtas M. vasarnamis (vagonėlis), jam pasakė jo pažįstamas, kuris tuo metu dirbo policijoje, G. V.. Nei D. V., nei M. J. jis neprašė, kad jie vagonėlį padegtų. Jis net nežino, kas tą vagonėlį padegė. Kad vagonėlį padegė V. ir J., jam taip pat pasakė G. V.. Pirmosios apklausos metu 2012-08-28 prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą, kadangi tuo metu buvo suimtas kitoje byloje, buvo uždarytas areštinėje, patyrė psichologinį stresą, todėl duodamas parodymus negalvojo apie pasekmes. Manė, gal bus pakeista kardomoji priemonė į švelnesnę.
E. S. parodymus dėl nurodymo padegti A. M. namelį davė tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2012-08-28, būdamas suimtas kitoje byloje kaltinant dėl narkotikų, vėliau visose apklausose ir akistatose su D. V. 2013-05-31 (t. 1, b. l. 119), su M. J. 2013-05-31 (t. 1, b. l. 115-116) neigė dalyvavęs inkriminuotos veikos padaryme ir D. V. bei M. J. neliepė padegti namelio, jo parodymus patvirtino akistatų dalyviai, dalyvaujant jų gynėjams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas remiasi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. parodymais teisiamajame posėdyje, kad jis iki šių įvykių pažinojo kaltinamąjį E. S. apie 3 metus, jis gyveno su jo (A. M.) sesers R. B. dukra D. B.; iš pradžių jų (A. M. ir E. S.) santykiai buvo geri, bet apie 1 metus iki šių įvykių su juo nebendravo, nes jis (E. S.) sugadino jo automobilį, ir jų santykiai pagedo. Parodė, kad jis su žmona V. N. gyveno laikinajame vagonėlyje (duomenys neskelbtini) kaime, žemės sklype, priklausančiame jo (A. M.) motinai, ten jie gyvendavo tik vasara. Tame žemės sklype dar yra vasarinė virtuvė, kurioje jis buvo palikęs savo automobilio ratus. Vasarinė virtuvė buvo užrakinta, jis paprašė iš motinos raktų, o ši pasakė, kad raktai pas seserį R. B.. Jis paskambino seseriai, bet ši neatsiliepė, todėl jis sugadino virtuvės spyną, vėliau nupirko kitą spyną ir pakeitė. Kai sesuo pamatė, kad pakeista spyna, ji paskambino jam (A. M.) ir pradėjo grasinti, kad jį sudegins, tai buvo šeštadienį, 2012-06-10, o sekmadienį viskas užsidegė. Su seserimi jis susipyko dėl nulaužtos spynos ir dėl to, kad motinos žemėje stovėjo jo (A. M.) vagonėlis. Parodė, kad E. S. nebuvo tą dieną atvykęs pas jį ir jam negrasino, tačiau jis anksčiau jam grasino, gąsdino, sakė, kad primuš, sudegins namą, tai buvo 2012 m. E. S. jį gąsdino dėl jo (A. M.) mašinos, kurią E. S. remontuodamas 2012 m. sugadino, šis automobilis paskui apdegė gaisro metu. Parodė, kad jis buvo atvažiavęs į įvykio vietą, kai jam paskambino motina A. M.. Ji jam paskambino apie 1.00 - 1.30 val. nakties ir pasakė, kad dega jo vagonėlis. Parodė, kad gaisrininkams įvykio vietoje jis pasakė, kad E. S. su R. B. padegė jo vagonėlį. Naktį nieko nesimatė ir jis nieko neapžiūrinėjo. Kitą dieną apie 10 val. ryte jis nuvažiavo į įvykio vietą ir rado 0,5 l talpos tamsaus stiklo butelį nuo alaus su vilnoniu kamščiu. Butelis buvo rastas prie sūpynių, žolėje, nuo vagonėlio apie 10 m atstumu. Jis rado tą butelį, bet jo neėmė, iškvietė policijos pareigūnus, jie atvažiavo ir paėmė tą butelį. Jis pauostė butelį ir užuodė dyzelinio kuro ar benzino kvapą.
Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė (t. 1, b. l. 41-43), kad 2012-06-11 naktį buvo sudegintas jam priklausantis vasarnamis (vagonėlis), esantis (duomenys neskelbtini) Gaisro metu visiškai sudegė namelis ir jame esantis turtas bei apdegė šalia namelio stovėjęs jam priklausantis automobilis “Ford Galaxy”. Viso jam padaryta materialinė žala 40428,00 Lt. Dokumentų, patvirtinančių sudegusių daiktų vertę, neturi, kadangi tie, kuriuos turėjo, sudegė vagonėlyje. Dėl šios nusikalstamos veikos įtaria seserį R. B. ir jos žentą E. S., kadangi su jais yra bloguose santykiuose.
Nukentėjusysis A. M. niekada netvirtino, kad E. S. padegė namelį, tai tik jo prielaida. Be to, pagal A. M. parodymus, jis susipyko su seserimi R. B. 2012-06-10, šeštadienį, o sekmadienį viskas užsidegė. Pagal nuteistųjų M. J. ir D. V. „atvirus prisipažinimus“ (2012-08-22 dienos), E. S. paprašė padegti R. B. brolio vagonėlį, po to dar po savaitės jis paskambino ir pasakė, kad šiandien reikia pakurti, ką jie ir padarė (t. 1, b. l. 54, 77). Nors „atviri prisipažinimai“ parašyti nuteistųjų ranka, tačiau visiškai savo turiniu vienodi.
Apklausiami ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2012-08-23 įtariamieji D. V. ir M. J. parodė, kad E. S. 2012 m. birželio pradžioje prašė padegti „Žirnio“ (A. M.) namelį, po savaitės paskambino ir pasakė, kad šiandien namelį reikia „pakurti“, ką jie ir padarė, už tai žadėjo sumokėti po 100 litų, tačiau pinigų nesumokėjo (t. 1, b. l. 60-61, 83-84). Šie nuteistųjų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo A. M. parodymams, kad su seserimi susipyko 2012 m. birželio 10 d., o naktį viskas sudegė. Pagal nuteistųjų duotus parodymus susitarimas padegti namelį buvo prieš savaitę laiko. Vėliau visi kaltinamieji savo parodymų atsisakė ir juos paneigė, nes tokius parodymus davė tikslu, kad juos paleistų iš sulaikymo, užfiksavus jų parodymus, jie buvo paleisti iš sulaikymo ir jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. V. parodė, kad 2012 m. birželio mėnesį jis dirbo operatyvinėje grupėje. Atvykęs į darbą gavo iš budėtojo pranešimą, kad naktį (duomenys neskelbtini) kaime įvyko gaisras ir sudegė nukentėjusiojo A. M. kilnojamas namelis. Jis (G. V.) buvo informuotas, kad gaisrininkai jau buvo apsilankę įvykio vietoje, o nukentėjusysis įtaria, kad gali būti padegimas. Parodė, kad įvykio vietoje buvo nukentėjusysis, kuris parodė, kad rado žolėje alaus butelį. Jie įvykio vietoje rado užkimštą skuduru butelį su skysčiu, nuo kurio jautėsi benzino kvapas, jie paėmė šį butelį ir supakavo jį. Nukentėjusysis nurodė, kad jam gali keršyti jo sesuo, berods vardu Rima, ir E. S.. Vėliau jis (G. V.) nuėjo pabendrauti su kaimynais, tuo jų darbas įvykio vietoje baigėsi. Daiktinius įrodymus jis atidavė ekspertui, o ikiteisminio tyrimo medžiagą atidavė į Elektrėnų PK raštinę. Jam teko bendrauti su E. S. po savaites po šio įvykio, jis berods atėjo pas jį (G. V.) į svečius ir pasiūlė jam važiuoti į (duomenys neskelbtini) k. alaus išgerti, laiką praleisti. Jie kartu nuvyko į tą kaimą, kur buvo M. J. ir D. V.. Begeriant E. S. jo (G. V.) paklausė, ar jie nerado ko nors įvykio vietoje, kur įvyko gaisras. Jis iškarto suprato, apie kokią įvykio vietą jis (E. S.) kalba, nes nukentėjusysis nurodė, kad būtent E. S. padegė jo vagonėlį. E. S. žinojo, kad įvykio vietoje yra likęs butelis, todėl jo ir paklausė, ar jie ko nors nerado įvykio vietoje. E. S. jam (G. V.) pasakė, kad paprašė M. J. ir D. V. padegti vagonėlį, bet jie buvo per daug girti, todėl vieną butelį metė, tačiau nepataikė, o nuo kito butelio vagonėlis užsidegė. E. S. sakė, kad paprašė M. J. ir D. V. padegti vagonėlį, nes A. M. pykosi su savo seserimi. Daugiau jis nieko nepasakojo. E. S. jo (G. V.) užuominomis gal ir prašė kažko; jis klausė: „Kaip sunaikinti daiktinius įrodymus?”, į ką jis jam atsakė: „Žiūrėsim, galbūt”, nes norėjo gauti iš jo daugiau informacijos. Kai jie kalbėjosi su E. S., šalimais buvo D. V. ir M. J.. Kažkuris iš jų - ar D. V., ar M. J. - pasakė, kad jie buvo per daug girti, kai ėjo padegti vagonėlio. Parodė, kad M. J. pravardė - „Modė”, berods. Kiek jam (G. V.) pasakojo, tai E. S. anksčiau gyveno su B. dukra, todėl dėl senos pažinties jis nusprendė jai padėti. Parodė, kad įvykio vietoje buvo rastas vienas butelis, kurį parodė nukentėjusysis. Jis nepamena, ar butelį atnešė pats nukentėjusysis, ar jie rado jį žolėje. Už kelių metrų nuo vagonėlio žolėje buvo rastas butelis. Patikslino, jog prisiminė, kad kai jį (G. V.) siuntė į įvykio vietą, tai jam pasakė, kad įvykio vietoje nukentėjusysis rado butelį, todėl jį ir išsiuntė į įvykio vietą. Jie tą butelį įformino ir atidavė komisariato ekspertui, daugiau jokių procesinių veiksmų jis (G. V.) neatliko. Patikslino, kad įvykio vietoje buvo rastas vienas butelis, kurį jis (G. V.) susiejo su tuo įvykiu; įvykio vietoje rastas ir akte užfiksuotas butelis yra tas pats; įvykio vietoje aptiktas butelis būtent ir buvo nurodytas tarnybiniame pranešime.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, kuris duoda parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, G. V. parodė (t. 1, b. l. 149-151), kad iki 2012-10-05 jis dirbo Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK KPS tyrėju operatyvinėje grupėje. 2012-10-05 jis buvo atleistas iš tarnybos pačiam prašant. Vieną iš tarnybos dienų, tai galėjo būti 2012 m. birželio 11 d., dirbant operatyvinėje grupėje jis išvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) k. patikslinti įvykio aplinkybių dėl nakties metu įvykusio gaisro. Sudegė kilnojamasis vagonėlis – namelis, kuris priklausė A. M.. Jei gerai atsimena, prieš jį į įvykio vietą jau buvo išvykę gaisrininkai. Gaisrininkai nustatė, kad tai tyčinis padegimas. Įvykio vietoje buvo ir sudegusio turto savininkas A. M., kuris jiems įvykio vietoje dirbusiems pareigūnams pateikė 0,5 l talpos stiklinį alaus butelį, kurį rado įvykio vietoje gaisre. Iš butelio sklido ir jame buvo skysčio, turėjusio panašaus kvapą į benziną. A. M. nurodė, kad šį butelį rado kažkur pievoje netoli gaisravietės. Butelį apžiūrėjo gaisrininkas, kaip įkaltis jis buvo įvykio vietoje išimtas ir atvežtas į Elektrėnų PK. Įvykio vietoje jis (G. V.) apklausė A. M., pripažino jį nukentėjusiuoju. Jis (A. M.) nurodė, kad pykosi su savo seserim R. B. bei jos dukters sugyventiniu E. S.. A. M. juos nurodė kaip galimus įtariamuosius, kadangi manė, kad jie galėjo prisidėti prie šio gaisro, kad galbūt padegė iš keršto. Įvykio vietą apžiūrėjo gaisrininkai. Taip pat jis (G. V.) apklausė ir kitus liudytojus apie gaisro aplinkybes, tačiau reikšmingos informacijos nebuvo gauta. Surinkęs pirminę medžiagą daugiau su ja jis nebedirbo, kadangi ją perdavė viršininkui, kaip ir visas po budėjimo pradėtas medžiagas. Su E. S. jis (G. V.) buvo pažįstamas, kadangi jis atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), jis (E. S.) gyveno su jo kaimyno dukra, todėl jie (G. V. ir E. S.) palaikė kaimyniškus santykius. Jis (G. V.) bendravo su juo iki to laiko, kai sužinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas bei galbūt užsiima nusikalstama veika. Vienų iš išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) k. sodyboje, kurios vyko netrukus po gaisro, 2012 m. birželio mėnesį, E. S. jam atskleidė daugiau detalių apie gaisrą, kurio metu buvo sunaikintas A. M. turtas. Kalba išėjo apie tai bekalbant, kadangi jis (E. S.) pasakė žinąs, kad jis (G. V.) buvo nuvykęs į gaisravietę apžiūrėti įvykio vietos. Klausė, ką jis (G. V.) darė įvykio vietoje. Klausė kažką panašaus, ar „įvykio vietoje nieko nerado?“. Jis E. S. nieko nenurodė. E. S., būdamas girtas, jam nurodė, kad jis paprašė D. V. ir „Modės“, kad jie padegtų A. M. namelį (duomenys neskelbtini) k. Bet, kaip jam aiškino E. S., V. su „Mode“ buvo tiek girti, kad mesdami butelį su degiu skysčiu nepataikė į namą, paskui dar kartą metė ir nuo antro karto namelis užsidegė. E. S. aiškino, kad namelį reikėjo padegti dėl to, kad nukentėjusysis A. M. galėjo prieš tai padegti R. B. sodybą (duomenys neskelbtini) k., kaip jis (G. V.) suprato, tokiu būdu atkeršijo. Jis neatsimena, ar E. S. ką nors minėjo apie gaisravietėje rastus įkalčius, jis (G. V.) tik norėjo iš jo ištraukti detalesnės informacijos. Tuo kartu begeriant su jais buvo ir E. S. draugų - D. V., M. J., taip pat kitų, su kuriais jis (G. V.) nebendrauja ir net nepamena. Begeriant E. S. paprašė jo (G. V.) pagalbos, ar jis galėtų sunaikinti įvykio vietoje rastą įkaltį. Jis E. S. nenurodė, kad rastas įkaltis. Bet jis tvirtino žinąs, kad įvykio vietoje turėjo būti paliktas įkaltis – butelis su skysčiu, apie tai jam nurodė sukėlę gaisrą asmenys. Būdamas nepalankioje situacijoje bei dėl galimos grėsmės jo sveikatai, kad su juo galėjo susidoroti E. S. ir jo draugai, jis (G. V.) jam abstrakčiai pasakė, kad „žiūrėsim, bus matyt“ ir pan. Konkrečiai sunaikinti jokių įkalčių nežadėjo ir jokių minčių atlikti nusikalstamus veiksmus nebuvo, jokių veiksmų siekiant sunaikinti daiktinius įrodymus jis (G. V.) nesiėmė ir neketino. Be to, žinodamas kad E. S. yra kaip ir organizatorius šio nusikaltimo, jis atliko visus įmanomus veiksmus, kad būtų nustatyti dėl gaisro sukėlimo kalti asmenys. Dėl šios gautos informacijos po kelių dienų, kai tik jis (G. V.) išėjo į darbą, informavo savo tiesioginį viršininką D. K.. Jis nurodė kreiptis ir bendrauti su G. K.. Jis (G. V.) G. K. perdavė šią informaciją, kurią sužinojo iš E. S., apie tai, kas galėjo padegti A. M. namelį. Apie tai G. K. jis informavo žodžiu, tarnybinio pranešimo nesurašė. Kadangi jis (G. V.) dirbo operatyvinėje grupėje, daugiau šia byla nesidomėjo. Vėliau G. K. ėmė teigti, kad apie tokį įvykį jis (G. V.) jam nieko neminėjo, o įtariamuosius nustatė pats atlikdamas operatyvinius veiksmus. Po to, kai šią informaciją jis (G. V.) perdavė G. K., su D. V., M. J. ir E. S. nebendravo. D. V. jis pažįsta, kadangi eidamas KPS tyrėjo pareigas turėjo bylų, kur jis buvo įtariamasis, taip pat turėjo medžiagų, kuriose buvo įtariamasis ir M. J. - „Modė“. Su jais jokių tarpusavio santykių nepalaiko ir nebendrauja. Tik vieną kartą buvo kompanijoje, kaip ir minėjo (duomenys neskelbtini) k., kai vyko išgertuvės su E. S., kuris tuo kartu ir atskleidė detales apie gaisrą. Apie padegimą išgertuvių metu tuo kartu kalbėjo ir patys V. su J., tačiau apie ką konkrečiai, nepamena. Konkrečiai dėl šio įvykio jis (G. V.) buvo apklaustas Imuniteto tarnyboje. Jo atžvilgiu šioje tarnyboje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo šaunamuoju ginklu, dėl ko informacija nepasitvirtino, taip pat šiame ikiteisminiam tyrime jis buvo apklausiamas bei atliktos akistatos dėl padegimo (duomenys neskelbtini) k ir visų jo aplinkybių, akistatos buvo atliktos ir su D. V. ir M. J.. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo disponavimo šaunamaisiais ginklais ir padegimo jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo sudėties. Akistatų metu D. V. ir M. J. laikėsi versijos, kad jis (G. V.) jiems neva žadėjo sunaikinti daiktinius įrodymus. Kadangi jis jiems nieko nežadėjo, tai jokio nusikaltimo nepadarė. Mano, kad jį apkalbėjo iš pykčio, kad jis (G. V.) juos išdavė G. K., tokiu būdu norėjo pakenkti jo reputacijai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Trakų rajono prokuratūroje 2012-08-28 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 87-2-00038-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. dėl to, kad Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas G. V. galimai piktnaudžiavo tarnyba. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Šarūno Astrausko 2013-01-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes G. V. veiksmais nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 228 str. 2 d., požymių. Nutarime konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko neginčijamai nustatyti ar G. V. anksčiau už G. K. ir G. J. sužinojo, kad padegimą įvykdė D. V. ir M. J., E. S. užsakymu. G. V. galimai pažeidė Policijos veiklos įstatymą, nusižengė policijos veiklos principams – artimai bendraudamas su nusikalstamą veiką padariusiais asmenimis, apie tai neinformuodamas policijos pareigūnų, tačiau G. V. drausminės atsakomybės klausimas nespręstinas, nes jis nuo 2012-10-05 policijoje nebedirba.
Neginčijamai nustatyta, kad 2012-06-11, apie 01.00 val., sudegė A. M. priklausantis vasarnamis, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame buvę daiktai.
2012-06-11 Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akte Nr. 8.6-73 dėl kilusio gaisro, surašytame Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko J. K., gaisro įvykio vietos apžiūroje dalyvaujant savininkui A. M., Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK KPS tyrėjui G. V., A. M. nurodė, jog spėja, kad padegti galėjo jo sesuo R. B. arba E. S., elektra buvo atjungta; akte nurodyta gaisro kilimo priežastis – spėjamas padegimas (t. 1, b. l. 13).
2012-06-11 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad sudegęs laikinasis vagonėlis yra nuo kelio Vievis – Semeliškės 100 m atstumu, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje; vagonėlio, kurio plotas 3 x 9 m, konstrukcijos pilnai sudegusios; šalia pastarojo likučių priblokuoto karkasinio priestato liekanos, kurios pilnai sudegusios; sprendžiant iš likusių apatinių konstrukcijų priestatas buvo 3 x 6 m; maždaug 5 m atstumu stovi automobilis Ford Galaxy, kurio nuo aukštos temperatūros apsilydę priekinis bamperis ir žibintas; maždaug už 6 m nuo statinio šiaurės kryptimi surastas tamsaus stiklo alaus „Švyturio gintarinis“ butelis, užkimštas medžiagine skiaute, iš kurio sklinda benzino kvapas. Iš įvykio vietos paimtas butelis su skysčiu ir elektros instaliacijos laidų fragmentai (t. 1, b. l. 15-23).
2012-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1552 (12) nurodoma, kad tirti pateiktame butelyje esantis skystis yra ypač degus skystis – benzinas (t. 1, b. l. 31-32).
2012-08-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1550 (12) nurodoma, kad tirti pateiktuose elektros laidų fragmentuose Nr. 1 ir Nr. 2 trumpajam junginiui būdingų požymių nėra (t. 1, b. l. 35-38).
2012-06-11 įvykio vietoje paimti, ekspertų ištirti ir grąžinti elektros laidų fragmentai, supakuoti į voką, bei butelis su benzinu, supakuotas į plastikinį paketą, patalpinti saugojimui į Elektrėnų PK daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 39, 40).
Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas J. K. parodė, kad jis dirba Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininku. Parodė, kad įvykio vietoje buvo apklausti nukentėjusysis ir jo žmona. Šeimininkai nurodė, kad tai bus padegimas. Nukentėjusysis jiems parodė, kad elektros instaliacija atjungiama ir prijungiama tik tada, kai jie atvažiuoja į vagonėlį. Jie jiems parodė butelį, kuris gulėjo žolėje nuo namelio šiaurės kryptimi. Butelis buvo užkištas medžiagine skiaute ir pro ją sunkėsi kažkoks skystis, kuris turėjo naftos produktų kvapą, gal benzino ar dyzelinio kuro. Rastas butelis buvo nuo alaus su etikete „Švyturio gintarinis”. Jie skyrė užduotį ekspertizių centrui ir pateikė jam tyrimui iš įvykio vietos paimtus elektros instaliaciją ir butelį su skysčiu. Ekspertizių centras davė išvadą, kad gaisro priežastis - ne elektros instaliacijos gedimas, buvo nustatyta gaisro priežastis - nuo pašalinio ugnies šaltinio, kitaip tariant, padegimas. Buvo nustatyta, kad butelio turinys yra degus skystis.
2012-06-11 akte dėl kilusio gaisro Nr. 8.6-73 užrašytos nukentėjusio asmens pastabos dėl gaisro priežasties – „spėju, kad galėjo padegti mano sesuo R. B. arba E. S., elektra buvo atjungta“ (t. 1, b. l. 13).
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko J. K. 2012-06-11 raštu Nr. 8.6-73.1 Lietuvos teismo ekspertizės centrui pavesta atlikti iš gaisravietės paimto 0,5 litro tamsaus stiklo butelio „Švyturio gintarinio alaus“ tyrimą: 1) daktiloskopinį tyrimą tikslu rasti pirštų pėdsakus ir 2) nustatyti ar pateiktame stikliniame inde yra degių cheminių medžiagų ar jų likučių (t. 1, b. l. 26). Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko J. K. 2012-06-13 raštu Nr. 8.6-73.3 patikslinamas užduoties tyrimas ir prašoma nespręsti užduoties 1 klausimo (t. 1, b. l. 27). Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktame butelyje esantis skystis yra ypač degus skystis – benzinas (t. 1, b. l. 31-32). Daktiloskopinis tyrimas nebuvo atliktas, nes buvo atšauktas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūno D. V. ir M. J. apklausos protokolais (t. 2, b. l. 176, 177). D. V. ir M. J. 2012-10-17 apklausti kaip liudytojai, nors nuo 2012-08-23 jie yra įtariamieji padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. Jiems neišaiškintos jų, kaip įtariamųjų, teisės, teisė turėti gynėją, todėl šie apklausos protokolai negali būti pripažinti įrodymais ir jais remtis nėra įstatyminio pagrindo (nuosprendžio 22-23 lapai). Nuteistieji D. V. ir M. J. paaiškino, kad prieš apklausą tyrėjai G. K. ir G. J. liepė vilniečiams sakyti ką anksčiau parašė savo ranka ir parodymų nekeisti, ką jie ir padarė apklausos metu.
Liudytoja R. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad viską suplanavo jos brolis A. M., jis juos gąsdindavo padegimu; mama pasakojo, kad brolis nešiojosi butelius ir rado kažkokį butelį prie kupetos. Jos nuomone, brolis ją apkaltino vagonėlio padegimu, nes jis nori pinigų. 2011 m. (duomenys neskelbtini) kaime sudegė namas ir brolis pareiškė jai pretenzijas, kodėl ji nepasidalino su juo iš draudimo gautais pinigais; brolis grasino, kad pakas po velėna, sudegins. Analogiškus parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 52).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą dėl kilusio gaisro, kurie neigia vartoję bet kokį psichologinį smurtą įtariamųjų atžvilgiu ir jie parodymus davė savarankiškai, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje.
Liudytojas G. K. parodė, kad policijoje jis dirba 22 metus, o Elektrėnuose - 5 metus, kaltinamuosius pažįsta tik dėl savo tarnybinių pareigų. Tuo metu jo darbo kryptis buvo atskleisti nusikalstamas veikas, jas ištirti ir vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, kova su organizuotu nusikalstamumu, taip pat atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus bendradarbiaujant su kitais tyrėjais. Jis atlikinėjo ir kitus ikiteisminius tyrimus, kuriuose buvo įtarimas pareikštas E. S.. Tuo metu buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo stambiu mastu. Parodė, kad 2011 m. ar 2012 m., tiksliai neprisimena, jam teko susidurti su kaltinamaisiais dėl padegto vagonėlio prie (duomenys neskelbtini). Jis šios bylos netyrė. Buvo gauta operatyvinė informacija, kad šią veiką galėjo padaryti M. J., D. V. ir E. S., viskas buvo padaryta E. S. prašymu, kuris tuo metu buvo sulaikytas kitoje byloje. D. V. ir M. J. buvo sulaikyti Vievyje ir pristatyti į Elektrėnų PK, kur buvo apklausti ir jiems buvo pareikšti įtarimai. Kiek jam (G. K.) yra žinoma, jie savo kaltę pripažino. Vėliau, kiek jam žinoma, jie pakeitė savo parodymus. Buvo atliktos akistatos. Minėti asmenys bendravo su imuniteto skyriaus pareigūnais. Jis (G. K.) prisimena, kad kai buvo atliekamos akistatos, D. V. su M. J. pasakė, kad jiems buvo grasinta, todėl jie savo kaltę pripažino. Parodė, kad jų atžvilgiu nebuvo naudojama nei fizinė, nei psichologinė prievarta. Jie buvo suimti, todėl turėjo laiko pamastyti ir vėliau prisipažino, kad padarė nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad jie pakeitė savo parodymus po ilgo laiko tarpo. Parodė, kad pas juos komisariate kelis kartus lankėsi imuniteto skyriaus pareigūnai, nes buvo gauta informacija, kad G. V. yra susijęs su E. S. ir M. J.. Ši informacija buvo operatyvinio pobūdžio ir ji buvo išsiųsta Imuniteto tarnybai. Imuniteto skyriaus pareigūnai lankėsi dėl to, kad informacija buvo susijusi su policijos pareigūnu G. V.. Imuniteto skyriaus pareigūnai bendravo su D. V. ir E. S.. Jie bendravo apie šį įvykį ir savo, imuniteto, klausimais. Kaltinamųjų atviri prisipažinimai buvo parašyti galbūt kelios dienos iki imuniteto skyriaus pareigūnų apsilankymo. Vienas iš kaltinamųjų rašė prisipažinimą jam (G. K.), o kitas kaltinamasis prisipažinimą rašė G. J.. Jis (G. K.) nepamena, ar dalyvavo, kai buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, bet mano, kad galėjo vairuoti automobilį. Paaiškino, kad įvykis buvo prieš 3 metus, todėl jis visų smulkmenų nepamena. Savo parodymus jis patvirtino apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 48, 49) bei akistatų (t. 1, b. l. 139, 141) metu.
Liudytojas G. J. parodė, kad jis dirba kriminalinės policijos tyrėju Elektrėnų PK, policijoje dirba apie 19,5 metų; nukentėjusįjį pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, kaltinamuosius pažįsta dėl savo darbo, nes teko tirti jų bylas. Parodė, kad maždaug prieš du metus, vasarą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padegto vagonėlio (duomenys neskelbtini) kaime. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad vagonėlį padegė M. J. ir D. V.. Kaltinamieji buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) mieste. Jis (G. J.) pildė sulaikymo protokolus. Įtariamieji buvo sulaikyti nuo įvykio praėjus 2-3 mėnesiams, per tą laiką buvo atliekamas operatyvinis darbas. Jis bendravo su abiem kaltinamaisiais, ir jie pripažino, kad padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tyrimo eigoje jis (G. J.) sužinojo, kad E. S. susijęs su padegimu, tuo metu byla jau buvo S. žinioje, todėl su E. S. jam neteko bendrauti. Parodė, kad kai jie pristatė kaltinamuosius į komisariatą, jie parašė atvirus prisipažinimus, M. J. ir D. V. atvirus prisipažinimus rašė savo ranka ir patys, jokių gąsdinimų nebuvo. Su juo (G. J.) dalyvavo S.. Iki kol jis (G. J.) bylą atidavė S., ji buvo jo (G. J.) žinioje, nes tokia yra praktika - jie gauna bylą, susipažįsta su ja, po to atlieka tolesnius veiksmus, vėliau atsiranda tyrėjas, kuris viską fiksuoja. Parodė, kad D. V. iš karto neprisipažino, bet po pusvalandžio jis parašė atvirą prisipažinimą. Jis neatsimena, kuris iš įtariamųjų pirmas prisipažino, padarius nusikalstamą veiką, bet jam atrodo, kad pirmas D. V. nupasakojo įvykio aplinkybes. Jie leido kaltinamiesiems pasikalbėti gal dėl žmogiškojo faktoriaus. Parodė, kad jis (G. J.) dalyvavo kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje su pareigūnu S., nes tai buvo jo (G. J.) aptarnaujama teritorija. Parodė, kad tas vagonėlis stovėjo matomoje vietoje, šalia kelio, dažnai teko važiuoti pro šalį; negali pasakyti, ar vagonėlis buvo ant ratų, jis buvo standartinis, buvo be kabinos. Jis (G. J.) žinojo, kad ten šalia gyvena A. M. mama. Paaiškino, kad praėjo daug laiko ir jis ne viską prisimena, todėl prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. analogiškus parodymus G. J. davė apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50, 51), akistatos su D. V. (t. 1, b. l. 127, 131) ir su M. J. (t. 1, b. l. 133-137) metu.
Liudytojas G. V. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, bet ir Imuniteto tarnybos pareigūnų, apie tai išdėstyta aukščiau.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų G. K., G. J. ir G. V. iš esmės nuosekliais, išsamiais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Deja, išskyrus nuteistųjų parodymus, kuriuos jie kategoriškai paneigė vėlesnėse apklausose, dalyvaujant gynėjams, ir apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kitų įrodymų, kaltinančių nuteistuosius, byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Išnagrinėjus visus byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, kad E. S. prašė D. V. ir M. J. padegti A. M. priklausantį vasarnamį, ką pastarieji ir būtų įvykdę. Dėl nuteistų asmenų „atvirų prisipažinimų“ jau pasisakyta. Kaltinime ir nuosprendyje remiamasi tik kaltinamų asmenų prisipažinimais ikiteisminio tyrimo pradžioje, vėliau savo prisipažinimų atsisakius, remiamasi tik ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų G. K., G. J., G. V. parodymais. Nenustatytas gaisro židinys. Įvykio vietoje rastas butelis su benzinu, tačiau nuo butelio nepaimti net pirštų atspaudai, o paskirtas daktiloskopinis butelio tyrimas atšauktas. Atliekant įtariamųjų apklausas nepanaudotos jokios jų parodymų fiksavimo priemonės – garso ir vaizdo įrašai, kas leistų teismui objektyviai įvertinti duodamus parodymus.
Įrodymais pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalį pripažįstami kaltinamojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šia galimybe prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai nepasinaudojo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Kaip jau minėta, tokių garso ir vaizdo įrašų nėra. Įtariamųjų apklausos protokolai (kurių įtariamieji vėliau atsisakė), net juos perskaičius teisiamajame posėdyje, nepatvirtina jokių kitų byloje esančių įrodymų dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nes jų nėra. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudytojai, atlikę įtariamųjų apklausas, galėjo tik patvirtinti kokius parodymus jiems davė įtariamieji, bet ne šių parodymų atitikimą objektyviems veiksmams. 2012 m. birželio 10 d. nukentėjusysis A. M. eilinį kartą susipyko su seserimi R. B., kuri parodė, kad viską suplanavo jos brolis A. M., ne kartą grasino padegti, norėjo gauti pinigų. brolio automobilis iki gaisro du metus stovėjo prie mamos namo kieme, o prieš gaisrą, gal prieš savaitę ar dvi, brolis nusitempė tą automobilį į įvykio vietą. Jis viską planavo, jis juos gąsdindavo padegimu. Prieš metus, 2011 metais, (duomenys neskelbtini) kaime sudegė namas, ji gavo draudimo pinigus, o brolis pateikė jai pretenzijas, kodėl ji nepasidalino su juo iš draudimo gautais pinigais. Šioje sodyboje dar 1996 metais buvo sudegę ūkiniai pastatai.
Kaltinami nusikalstamos veikos padarymu asmenys neprivalo įrodyti savo nekaltumo. Organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja prokuroras (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Šioje byloje to padaryta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę įtariamųjų „atvirus prisipažinimus“, nutarė, kad to pakanka. Įtariamiesiems atsisakius savo anksčiau duotų parodymų, nebeliko jokių jų kaltę patvirtinančių įrodymų. Nesiimta visų įstatymais numatytų galimybių procesiniais teisėtais veiksmais surinkti kaltinančius įrodymus. Net įtariamiesiems (kaltinamiesiems) nepakeitus savo ankstesnių parodymų, to nepakaktų priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tais atvejais, kai teismas nustato nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius kaltinamojo veikoje ir kai įrodo, kad kaltinamasis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas patikimais įrodymais, gautais ištyrus visas byloje kilusias versijas, išaiškinus ir įvertinus prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų aplinkybes, padarė netinkamas išvadas, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas veikas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ne apkaltinamąjį, o išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Tokiu atveju civilinis ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendį, kuriuo E. S., M. J. ir D. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
E. S., M. J. ir D. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).
M. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.
D. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.
E. S. kardomosios priemonės nenaikinti ir neskirti, nes jis atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektros laidų fragmentus, supakuotus į voką, butelį su benzinu, saugomus Elektrėnų PK daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 39, 40, kvitas), sunaikinti.