Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalį veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams I. Č. ir M. P. dėl žalos atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2026 m. sausio 15 d. priimtas ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų I. Č. ir M. P. 158,37 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur žyminio mokesčio (b. l. 1–3).

2. Atsakovui M. P. ieškinys ir teismo pranešimas 2026 m. sausio 15 d. išsiųsti per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP) (b. l. 42–43), todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi laikoma, kad atsakovui jie įteikti 2026 m. sausio 16 d., t. y. kitą darbo dieną po procesinio dokumento išsiuntimo dienos, tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas M. P. 2024 m. rugsėjo 20 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, apgadino stovinčią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Tokiais savo veiksmais atsakovas sukėlė eismo įvykį, kurio metu transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užkabintas vairuotojo pusės veidrodėlis ir sudaužytas veidrodėlyje esantis posūkio žibintas. Eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo (b. l. 14–15), transporto priemonės techninės apžiūros protokole fiksuoti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai (b. l. 16–21), buvo apskaičiuota, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) sąnaudos yra 193,14 Eur (b. l. 22–24, 25), įvertinus keičiamos dalies nusidėvėjimą, nutartą kompensuoti 158,37 Eur žalos (b. l. 26). Eismo įvykio metu atsakovo vairuotas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl vadovaudamasis Paslaugų teikimo sutartimi AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje atlygino eismo įvykio metu padarytą 158,37 Eur dydžio žalą (b. l. 27–30, 31). Ieškovas kompensavo AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje nukentėjusiam asmeniui išmokėtą 158,37 Eur dydžio draudimo išmoką (b. l. 32).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu atsakovo M. P. vairuotas automobilis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovas atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą (b. l. 31, 32). Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Minėta įstatymo nuostata suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę, pagal kurią ieškovui suteikiama teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 132–153).

7. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo M. P. neteisėtų veiksmų buvo padaryta 158,37 Eur dydžio žala (CK 6.246–6.249 straipsniai), kurią atlygino ieškovas, todėl vadovaudamasis CK 6.112 straipsnio 4 punktu bei Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ieškovas įgijo teisę reikalauti, jog atsakingas už padarytą žalą asmenys (atsakovas M. P.) atlygintų žalą regreso tvarka. Nors ieškovas siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovui (b. l. 36, 37), byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žalą atlyginęs.

8. Ieškinyje nurodoma, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra atsakovė I. Č., todėl ieškovas siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos grąžinimo (b. l. 33, 34–35). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. C. (b. l. 5), tuo tarpu TPSAIS įrašo duomenimis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. O. (D. O.) (b. l. 6). Akcinės bendrovės „Regitra“ rašte nurodoma, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2023 m. lapkričio 27 d. išregistruota, nes per 10 dienų nuo SDK panaikinimo, suteikiant naują SDK, neįregistravus pasikeitusių įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų (b. l. 7), kartu pateikiamos Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad 2023 m. lapkričio 15 d. R. C. pardavė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. O. (D. O.) (b. l. 8), o 2024 m. balandžio 4 d. D. O. (D. O.) pardavė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. Č. (b. l. 11).

9. Pabrėžtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ši transporto priemonė yra įregistruota arba, jeigu transporto priemonė neregistruota arba yra neregistruotina transporto priemonė, – kol ji naudojama kaip transporto priemonė. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios galioja nuo 2023 m. gruodžio 23 d., už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (toliau – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo), kuris identifikuojamas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią iki 2023 m. gruodžio 22 d., už draudimo sutarties sudarymą atsakė transporto priemonės savininkas. Atitinkamai tai reiškia, kad 2023 m. gruodžio 23 d. įsigalioję Įstatymo pakeitimai turi įtakos sprendžiant klausimą, kam ieškovas gali pareikšti atgręžtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

11. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlyginęs 158,37 Eur sumą ieškovui (CPK 178 straipsnis), todėl, daroma išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 158,37 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

12. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais, kurių ieškovas neprivalo įrodinėti, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2026 m. sausio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistina 23 Eur žyminio mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo kreipdamasis į teismą (b. l. 41). Proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015), todėl iš kiekvieno atsakovo priteistina po 11,50 Eur žyminio mokesčio ieškovui.

14. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,92 Eur. Šias išlaidas paskirsčius lygiomis dalimis tarp atsakovų, iš kiekvieno atsakovo priteistina suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 178 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158,37 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 37 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 158,37 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 37 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2026 m. sausio 15 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini),, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),, iš atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išsiųsti sprendimą už akių ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas ieškovui ir atsakovams.