Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1003-655/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
1-1003-655/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00318-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Kaltinamasis
D. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1003-655/2013Proceso Nr. 1-10-2-00318-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.17.12
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Rūtai Pečkytei,dalyvaujant prokurorui G. B.,civilinio ieškovo atstovei J. L.,nedalyvaujant gynėjui (kaltinamasis gynėjo atsisakė),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Jurbarke, lietuvis, LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje padarymu .

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. dėl UAB „S. g." nemokumo ir esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: D. A., nuo 2006-04-27 iki 2009-12-18, būdamas UAB „S. g.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Vilniuje, generaliniu direktoriumi, o nuo 2007-09-18 vieninteliu įmonės akcininku, žinodamas, kad UAB „S. g." nuo 2008-12-31 yra nemoki, nes įmonės trumpalaikis turtas yra mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė galimybių neturi ir dėl šių priežasčių UAB „S. g." akivaizdžiai gresia bankrotas (2009-10-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „S. g." iškelta bankroto byla), laikotarpiu nuo 2009-01-28 iki 2009-09-03, neturėdamas pakankamai lėšų visiems piniginiams įsipareigojimams vykdyti, pagal pavedimus patvirtinančius dokumentus atsiskaitė už 145.318,43 Lt, t.y. 2009-01-28 su UAB „A." 10.588,55 Lt sumai ir su UAB "H.l." 25.924,37 Lt sumai, 2009-01-29 su UAB "H.l." 595,00 Lt sumai, 2009-02-23 su UAB „H. l." 16.051,41 Lt sumai, su Valstybinio socialinio draudimo fondu 32.342,00 Lt sumai, su UAB „S. t." 11.598,00 Lt sumai, su UAB „A." 13.333,00 Lt sumai, su UAB „F." 10.000,00 Lt sumai ir su UAB „R." 7.983,00 Lt sumai, 2009-02-29 su UAB „F." 5.125,00 Lt, 2009-03-31 su UAB „F." 5.000,00 Lt sumai, 2009-03-31 su UAB „V." 3.420,02 Lt sumai, 2009-09-03 su UAB „A. L." 3.358,08 Lt sumai, tokiu būdu savo nuožiūra patenkindamas tik kelių kreditorių - UAB „A.", UAB "H.l." Valstybinio socialinio draudimo fondo, UAB „S. t.", UAB „R.", UAB „F." UAB „V.", UAB „A. L." kreditorinius reikalavimus ir dėl to atitinkamai sumažindamas likusių UAB „S. g." kreditorių galimybes gauti įsiskolinimų padengimą, padarė likusiems kreditoriams 145.318,43 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2006- 04-27 iki 2009-12-18, jis buvo UAB „S. g." generaliniu direktoriumi. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, o jis, kaip įmonės vadovas, pasirašinėjo finansinės atskaitomybės dokumentus, juos teikė Registrų centrui, jo parašai buvo ant visų įmonės dokumentų. Įmonė 2008-2009 veikė, tačiau skolų pasitaikydavo. Strigo atsiskaitymai su tiekėjais, nuomos mokesčiai, turėjo ir pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, t.y. trūkdavo apyvartinių lėšų. Siekdamas stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, savo ir žmonos vardu ėmė paskolas ir gautus pinigus investavo į įmonės veiklą. Šiuo metu bankrutuojanti įmonė jam skolinga beveik 3 mln. litų. 2009 m. su darbuotojais, VMI, Sodra, atsiskaitydavo, kai tik turėdavo pinigų. Su kaltinime nurodytais kreditoriais atsiskaitė pasirinktinai. Juos pasirinkdamas įvertino tai, kad UAB „S. g." veikė UAB „A." nuomojamose patalpose, UAB "H.l." finansavo bendrovės transporto, mechanizmų įgijimą. Taip pat atsiskaitė su Valstybiniu socialinio draudimu, UAB „S. t."-už statybines medžiagas, UAB „R." -už gruntą, su UAB „V." -už darbo rūbus. Su medžiagų tiekėjais turėjo atsikaityti, nes kitaip sustotų darbai objektuose. Atsiskaitydamas su šiais kreditoriais tikėjosi gauti pajamas už Norvegijos ambasados tvarkymą ir gautais pinigais toliau vykdyti atsiskaitymus. Tuo metu suprato, kad įmonė negali padengti visų turimų kreditorinių įsipareigojimų, pirmenybę išvardintiems kreditoriams teikė tikėdamasis, kad tai nėra paskutinis objektas. Kaltinamojo teigimu, jis iki paskutinės minutės tikėjo, kad pavyks išgelbėti įmonę nuo bankroto, todėl į ją investavo savo šeimos ir draugų pinigus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (LR BK 11 str.), jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR (duomenys neskelbtini) str., teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

BK 208 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimų ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Baudžiamoji atsakomybė kyla padarius bent vieną iš alternatyvių BK 208 straipsnio dispozicijoje numatytų veikų, t. y. patenkinus arba užtikrinus tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus esant šioms sąlygoms: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Kadangi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti padarinius - turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymą. Šio nusikaltimo objektu laikoma socialinė vertybė – kreditorių interesai: tai reiškia, kad nagrinėjamos sudėties objektu negali būti individuali vertybė – vieno ar kelių pasirinktų kreditorių interesai. Būtinas aptariamo nusikaltimo sudėties požymis yra nusikalstami padariniai, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams”. Pagal šį įstatymo straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai turtinė žala padaroma dviems ir daugiau kreditorių, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo, teismas pripažįsta 2012 m. balandžio 11d. specialistų išvadą Nr. 140-(06909) – IS1-2378, kurioje nurodyta, kad Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte yra nustatyta, kad įmonė yra nemoki, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2008-07-01). Pagal UAB „S. g. “ 2007-12-31 ir 2008-12-31 balansų duomenis nustatyta, kad bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų, kurie viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tuo ji buvo nemoki ir atsiskaitydama su kreditoriais ji neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų.

Bendrovės nemokumą 2009 metais patvirtino liudytoja D. A., nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. spalio 27 d. dirbusi UAB „S. g. “ buhaltere. Liudytoja patvirtino, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki jai pradėjus dirbti, visos įmonės banko sąskaitos buvo apribotos. Bet kokiems pinigams patekus į bendrovės sąskaitą, VMI iš karto darydavo užskaitymus (b.t.1, b.l. 80-81).

Aplinkybes, kad UAB „S. g. “ finansinė padėtis pradėjo blogėti 2008 m. vasarą, patvirtino tuo metu bendrovės buhaltere dirbusi liudytoja A. S.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė jai žinomas priežastis, dėl kurių pašlijo bendrovės finansinė padėtis, bei priemones, kurių ėmėsi bendrovės direktorius D. A. siekdamas pagerinti finansinius įmonės reikalus. Viena iš priemonių, kurios ėmėsi direktorius, tai bendrovei priklausančių pinigų pervedimas ne tiesiogiai į jos sąskaitas, bet per UAB „A.“, su kuria buvo susiję, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais (b.t. 3, b.l. 52-53).

Liudytojai D. G. ir V. K. patvirtino, kad su UAB „S. g.“ turėjo ūkinių-finansinių sutarčių, kad jų buvo prašoma atsiskaityti per UAB „A.“ banko sąskaitą. Tokie direktoriaus D. A. prašymai buvo patenkinti ( b.t. 1, b.l. 188-189, b.t.3, b.l. 16-17).

Civilinio ieškovo atstovė J. L. teismo posėdžio metu palaikė pareikštą 145 318, 43 Lt civilinį ieškinį, nurodė, kad atsiskaitydamas su pasirinktais kreditoriais kaltinamasis padarė žalos likusiems bankrutuojančios įmonės 1 ir 2 eilės kreditoriams. Nurodė, kad šiuo metu BUAB „S. g.“ kreditoriniai reikalavimai yra apie 11 mln. litų. Vienas iš didžiausių kreditorių yra DNB NORD bankas, kurio kreditorinis reikalavimas apie 7 mln. Lt. Kaltinamasis D. A. taip pat yra bendrovės 3 eilės kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas yra 2 823 089, 53 Lt.

2010 m. birželio 3d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. B2-2212-798/2010 pripažino BUAB „S. g.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Patvirtino VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinį reikalavimą 76 716,78 sumai, bei kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Iš šio sąrašo matyti, kad kaltinamasis D. A. yra likviduojamos bendrovės kreditorius, kurio kaip įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas yra 5935,31 Lt, ir 2 eilės kreditorinis reikalavimas – 2 823 089,53 Lt (t.1, b.l.43-46).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas D. A., padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Motyvas ir tikslas kvalifikuojant veiką teisinės reikšmės neturi.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nusikalstamą veiką D. A. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nežiūrint pastangų ir asmeninių lėšų investavimo į bendrovės veiklą, kaltinamasis jau 2009 metų pradžioje žinojo, kad jo įmonė yra sunkioje ekonominėje padėtyje, kad gresia akivaizdus bankrotas ir jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai patenkino keleto pasirinktų kreditorių reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis siekė padaryti turtinę žalą likusiems kreditoriams, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad nusikalstamais kaltinamojo veiksmais buvo padaryta žala kreditoriams, pažeisti jų reikalavimai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ir pats kaltinamasis kreditorių sąraše įrašytas į įkaito turėtojų ir antros eilės kreditorių sąrašą.

Bankrutavusi UAB „S. g.“, 2013 m. sausio 25 d., pareiškė civilinį ieškinį 145 318,43 Lt sumai, kuriame nurodo, kad atsiskaitydamas su pasirinktais kreditoriais D. A. pažeidė 1999-12-02 priimto Laikino mokėjimo eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1d. nuostatas, numatančias, kad „mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia tvarka“ : 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, 2) VSD ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 3) mokesčiai ir privalomi mokėjimai į biudžetą, savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus, 3) kiti mokėjimai. Ieškinyje akcentuojama, kad BUAB „S. g.“ direktoriaus D. A. neteisėti veiksmai, tiesiogiai lėmė žalos įmonei atsiradimą, nes buvo pakenkta įmonės veiklai, sumažėjo jos mokumas ir įmonės kaip objekto vertė (b.t. 1, b.l. 62-64). Civilinio ieškinio pagrindimui ieškovo atstovė pateikė baudžiamosios bylos medžiagos kopijas ( Vilniaus apygardos teismo nutartis, specialisto išvadą (b.t. 1, 65-77). Iš civilinio ieškinio turinio sunku nuspėti, kaip kaltinamasis tiesiogiai lėmė žalos įmonei atsiradimą, kaip buvo pakenkta nemokios įmonės veiklai ir pan. Kaip matyti iš civilinio ieškinio, reikalaujama likviduojamos įmonės naudai priteisti visą kaltinamajame akte nurodytą 145 318,43 Lt sumą, t.y. sumą, kuria buvo sumažintos likusių kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą. Kitaip tariant, ieškovas reikalauja pinigų, sumokėtų 2009 metų pirmąjį ketvirtį daliai įmonės kreditorių, t.y. tuo laiku, kai įmonė, nors ir būdama sunkioje ekonominėje padėtyje vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Teismas pabrėžia, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos žala buvo padaryta ne bankrutavusiai ir likviduojamai įmonei „S. g.“, o šios įmonės kreditoriams. Vien tai, kad D. A. veika pripažįstama kaip nusikalstama, nereiškia, kad šiuo nusikaltimu jis padarė turtinę žalą bendrovei. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad civilinis ieškovas reikalauja iš kaltinamojo priteisti 32 342 Lt, kuriuos jis, kaip bendrovės vadovas 2009 m. pirmąjį ketvirtį sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondui t.y. kreditoriui, kurio reikalavimai tenkinami vieni iš pirmųjų. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė ieškinio pagrindo ir dalyko nepatikslino, o apsiribojo pareiškimu, kad iš kaltinamojo gautus pinigus paskirstys kitiems įmonės kreditoriams. Esant šioms aplinkybėms civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam D. A. už jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, t.y. į kaltinamojo ūkinę riziką, į kaltinamojo asmenybę. Įvykdyta nusikalstama veika – skolininko nesąžiningumas, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi bei tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl sunkios materialinės padėties. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra ( b. t 3, b.l. 145, 147-150), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. t. 3, b. l. 151,152,153). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirba, išlaiko šeimą, tris mažamečius vaikus, darytina išvada, kad yra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas, skiriant bausmę, švelnesnę negu BK 208 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta, ir kad kaltinamajam skiriamos bausmės tikslus galima pasiekti parenkant jam laisvės apribojimo bausmę. Parinkdamas skiriamos bausmės rūšį teismas atsižvelgia į kaltinamojo nurodytus nusikalstamų veikų padarymo motyvus bei aplinkybes, t.y. nusikalstama veika padaryta dėl sunkios turtinės padėties pažeidžiant ūkinės rizikos sąlygas, į dabartinę sunkią šeimos finansinę padėtį dėl susiklosčiusios situacijos, t.y. į tai, kad kaltinamasis yra likviduojamos bendrovės kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas siekia beveik 3 milijonus litų, taip pat į šeimos pajamas bei mažamečių vaikų interesus. Įvertinęs kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukrypsta nuo formuojamos teisinės praktikos, kad už ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą tikslinga skirti finansines bausmes. Teismo parinktos bausmės rūšies dydis parinktinas vadovaujantis BK 48 str. 2 d. nuostatomis.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 , 426-432 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 2 p., nubausti jį 1 (vieneri) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomosios priemonės neskirti.

BUAB „S. g.“ civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė