- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- I2-2140-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00372-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Violetos Petkevičienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK arba atsakovė) 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. S-59-(1.2) (toliau – ir Sprendimas) pirmą dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad pradėjusi dirbti ekonomiste Alytaus S. Kudirkos ligoninėje (toliau – ir Ligoninė), ji ėjo ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) narės pareigas, kurias atlikdama stengėsi nepatekti į interesų konflikto situaciją. Atkreipia dėmesį, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (toliau – ir Įstatymas) ar kituose teisės aktuose nėra tiksliai pasisakyta, jog negalima priimti jokių sprendimų, susijusių su savo darboviete ir teigia dėl to konsultavusi ir su teisininkais, kurie paaiškino ir ji suprato, kad negali dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose tik tais atvejais, kai yra interesų konflikto situacija.
Pareiškėja remdamasi Įstatymu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika teigia, kad interesų konfliktas turi būti tiesioginis ir akivaizdus, o Įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg jas plečiant, nes tokiu atveju jų įgyvendinimas taptų sunkiai įvykdomas arba visai neįmanomas. Atkreipia dėmesį, kad interesų konfliktui konstatuoti visų pirma reikia duomenų, kad asmuo atliko teisei priešingus veiksmus.
Laikosi pozicijos, kad vien tik faktas, jog asmuo dirba ligoninėje, mokykloje ar kitoje didelėje įstaigoje, savaime nekelia interesų konflikto, o nusišalinti tokie asmenys privalo tik tuomet, kai yra svarstomi klausimai, susiję su įstaigos biudžetu, vadovų ataskaitomis, ar kitais klausimais, dėl kurių sprendimo gali priklausyti minėtose darbovietėse dirbančių asmenų atlyginimas, konkrečios darbo sąlygos ar tiesioginių vadovų karjeros situacija. Pažymi, kad ji, suprasdama, jog nuo 2019 m. liepos 22 d. dirba Ligoninės Ekonomikos skyriuje ir įvertindama ateityje galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė Alytaus savivaldybės merui prašymą dėl atšaukimo iš Ligoninės stebėtojų tarybos. Teigia, jog dalyvaudama posėdyje ir balsuodama už savęs pačios atšaukimą savo pačios prašymu dėl galimo interesų konflikto bei balsuodama už kitą mero deleguotą tarnybos narį, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė.
Pažymi, jog yra deklaravusi Ligoninę, kaip savo darbo vietą, yra nurodžiusi skyrių, kuriame dirba, ir einamas pareigas. Jokio intereso, išskyrus tiesioginį darbą pagal einamas pareigas, Ligoninėje pareiškėja neturi, todėl mano, kad jos dalyvavimas minėto klausimo sprendimo procedūroje jai nekėlė jokio interesų konflikto, nes nebuvo susijęs su jos pareigomis, jos darbo padaliniu, tiesioginiais vadovais ar su pareiškėjos atlyginimo bei darbo sąlygų gerinimu. Pažymi, kad minėto klausimo sprendimo procedūra užtikrino prevenciją interesų konfliktams kilti ateityje ir buvo formali Savivaldybės tarybos nario darbo dalis, kurią pareiškėja privalėjo atlikti sąžiningai ir skaidriai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė VTEK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja, dalyvaudama Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – ir komitetas) 2019 m. rugsėjo 17 d. posėdyje svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto TŽ-324 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T-200 „Dėl VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės stebėtojų tarybos sudarymo“ pakeitimo“ (toliau – sprendimo projektas), sprendė ne tik dėl savo darbovietės, bet konkrečiai ir dėl savęs pačios. Taigi, minėtas sprendimas tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jos individualiu statusu ir tokio sprendimo priėmimas sukelia teisines pasekmes. Pritarus minėtam sprendimo projektui Savivaldybės tarybos komitete, o vėliau ir taryboje, pareiškėja prarado Ligoninės stebėtojų tarybos statusą. Laikosi pozicijos, kad asmens dalyvavimas sprendžiant klausimus, kurie betarpiškai yra susiję su jais pačiais (jų dalyvavimu Ligoninės stebėtojų tarybos veikloje), tampa akivaizdžia aplinkybe, kuri yra susijusi su asmens privačiais interesais.
Pažymi, kad tyrimo metu VTEK nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 17 d. pirmininkavo Savivaldybės tarybos komiteto posėdyje svarstant sprendimo projektą dėl Ligoninės, kurioje ji dirba ekonomiste, Stebėtojų tarybos sudėties pakeitimo. Minėtu sprendimo projektu vietoje Savivaldybės tarybos narės (pareiškėjos) buvo siūloma įrašyta kitą Savivaldybės tarybos narį. Pareiškėja, dalyvaudama svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto, sprendė dėl naujo tarybos nario įtraukimo ir kartu dėl jos išbraukimo iš Ligoninės stebėtojų tarybos, t. y. dėl savęs pačios.
Atkreipia dėmesį, kad buvo aiškiai ir konkrečiai nustatyta aplinkybė, kurios buvimas sukėlė intereso konfliktą pareiškėjai Savivaldybės tarybos komitete balsuojant dėl jos pačios atšaukimo ir kito tarybos nario įtraukimo (vietoje pareiškėjos) į Ligoninės stebėtojų tarybą, t. y. klausimas tiesiogiai ir akivaizdžiai buvo susijęs su ja pačia. Taigi minėta aplinkybė nebuvo grįsta mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ar spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje galimai būsiantį suinteresuotumą, nes buvo nustatytas konkretus pareiškėjos ryšys su sprendimo projekto, kuriuo buvo sprendžiama dėl jos pačios statuso, ir šios aplinkybės buvimas Įstatymo kontekste yra pakankama sąlyga intereso konflikto situacijai nustatyti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjos, atsakovės atstovės paaiškinimais bei bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėja davė Alytaus miesto savivaldybės tarybos priesaiką ir įgijo Savivaldybės tarybos narės įgaliojimus. Ligoninės direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. P-1203 „Dėl V. G. priėmimo į darbą“ pareiškėja nuo 2019 m. liepos 22 d. pagal neterminuotą darbo sutartį priimta dirbti į Ligoninės Ekonomikos skyriaus ekonomistės pareigas.
Pareiškėja Alytaus miesto merui 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą Nr. SD-14549 (6.17), prašydama atšaukti ją iš Ligoninės stebėtojų tarybos.
Pareiškėja dalyvavo 2019 m. rugsėjo 17 d. Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje, svarstant darbotvarkės klausimą Nr. 15, t. y. sprendimo projektą TŽS-324 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 200 „Dėl VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės stebėtojų tarybos sudarymo“ pakeitimo“. Sprendimo projekte nurodoma, kad Savivaldybės taryba nusprendžia pakeisti Savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T-200 „Dėl VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės stebėtojų sudarymo“ 1 punktu sudarytos Ligoninės stebėtojų tarybos sudėtį: vietoje pareiškėjos, steigėjo paskirtos atstovės, įrašyti Savivaldybės tarybos narį Č. D., steigėjo paskirtą atstovą. Komiteto posėdžio protokole Nr. TS-17 užfiksuota, kad pareiškėja, kaip komiteto pirmininkė, teikė balsavimui sprendimo projektą ir balsavo „už“. Sprendimo projektui buvo nuspręsta pritarti.
Pareiškėja 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė VTEK paaiškinimą dėl pradėto tyrimo. VTEK 2021 m. sausio 6 d. priėmė Sprendimą, kurio 1 punktu pripažino, kad Savivaldybės tarybos narė V. G., dalyvaudama ir nenusišalindama Savivaldybės tarybos komiteto 2019 m. rugsėjo 17 d. posėdyje svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto, kuriuo buvo sprendžiama dėl jos pačios išbraukimo iš Ligoninės, kurioje ji dirba Ekonomikos skyriaus ekonomiste, stebėtojų tarybos sudėties, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas
Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (redakcija galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.).
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybės politikai yra ir savivaldybių tarybų nariai.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas); priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (4 punktas).
Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta pareiga nusišalinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Tuo tarpu 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privatūs interesai yra asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.
LVAT praktikoje pasisakyta, kad VTEK, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūna tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skundžia tik Sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad pareiškėja, dalyvaudama ir nenusišalindama Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto 2019 m. rugsėjo 17 d. posėdyje svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto TŽ-324 „Dėk Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T-200 „Dėl VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės stebėtojų tarybos sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo buvo sprendžiama dėl jos pačios išbraukimo iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, kurioje ji dirba Ekonomikos skyriaus ekonomiste, stebėtojų tarybos sudėties, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad vien tik jos darbas Ligoninėje ir buvimas Alytaus miesto savivaldybės nare nesukelia interesų konflikto. Kaip minėta, pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą ją atšaukti iš Ligoninės stebėtojų tarybos, o vėliau dalyvavo ir pirmininkavo 2019 m. rugsėjo 17 d. Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl naujo Savivaldybės tarybos nario įtraukimo ir kartu dėl jos pačios išbraukimo iš Ligoninės stebėtojų tarybos. Nepaisant to, pareiškėja komiteto posėdžio metu, kaip komiteto pirmininkė, teikė balsavimui sprendimo projektą ir pati balsavo „už“. Balsavimo metu buvo nuspręsta pritarti sprendimo projektui. Taigi ginčijamas Sprendimas buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėja, dirbdama Ligoninėje, tuo pačiu metu ėjo ir Savivaldybės tarybos narės pareigas, o dėl to, kad nenusišalino ir komiteto posėdyje dalyvavo bei balsavo priimant sprendimą dėl jos pačios.
Teismas pažymi, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), susijusį su jo privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Nesvarbu koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dalyvavo posėdyje (jam pirmininkavo), kuriame buvo sprendžiama su ja pačia susijęs klausimas (dėl jos pačios išbraukimo iš Ligoninės stebėtojų tarybos), kuriame pareiškėja dar ir balsavo sau palankia linkme. Teismas pažymi, kad nors iš esmės sprendimas būtų buvęs priimtas be pareiškėjos balso ir pareiškėjai jokių teigiamų padarinių nesukelia, tačiau pareiškėja tokiais savo veiksmais pažeidė formalias Įstatymo nuostatas.
Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms labai svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su VTEK Sprendime išsakyta pozicija, kad pareiškėjos dalyvavimas savivaldybės komitetų veikloje sprendžiant klausimus dėl jos pačios atšaukimo Savivaldybės kontroliuojamo subjekto – Ligoninės stebėtojų tarybos narių, yra aplinkybė, akivaizdžiai kelianti Savivaldybės tarybos nariui interesų konflikto situaciją ir susijusi su jo privačiais interesais. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.