- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- I-4417-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03500-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Arūnas Kaminskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. N. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. R. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. N. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama: 1) panaikinti 2014-06-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) sprendimą Nr. (6.5)I-5632 bei 2) įpareigoti Fondo valdybą išmokėti jai 14887,13 Lt dydžio negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.
Pareiškėja nurodo, kad 2014-06-10 kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu išmokėti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalį, kuri buvo sumažinta, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas. Fondo valdyba 2014-06-25 sprendimu atsisakė išmokėti jai neišmokėtą pensijos dalį, nurodydama, kad buvo praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str. nustatytas 3 metų kreipimosi į Fondo valdybą terminas ir pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus dėl termino praleidimo. Pareiškėja su priimtu sprendimu nesutinka. Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu, remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-432/2013.
Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime (b. l. 14–16) į skundą nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatas pareiškėjai S. N. R. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja, atsakovės teigimu, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pažymėjo, jog pareiškėja su skundu dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo į Fondo valdybos Kauno skyrių kreipėsi tik 2014-06-04. Atsakovės nuomone, pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014-06-25 sprendimu pasiūlė pareiškėjai pateikti iki 2014-07-28 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, ir nurodė, jog skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. tačiau pareiškėja, nepateikdama Fondo valdybai jokių įrodymų, iš karto kreipėsi į teismą su skundu. Atsakovės teigimu, jos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: 2013-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-438-818/2013, 2013-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-602-716/2013, 2013-11-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2014 ir kt. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, jog pareiškėjos prašoma priteisti pensijos suma 14887,13 Lt yra ne tiksli, nes remiantis Fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėta pensijos dalis yra 13620,62 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas. Byla dalyje nutrauktina.
Pareiškėja S. N. R. yra senatvės pensijos gavėja (b. l. 5–8).
2014-06-05 Fondo valdybos Kauno skyriuje buvo gautas (paštu išsiųstas 2014-06-04) pareiškėjos prašymas išmokėti jai senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo (b. l. 32).
2014-06-10 Fondo valdybos Kauno skyrius raštu Nr. (1.15)S-39420 pareiškėjos prašymą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai (b. l. 17).
2014-06-25 Fondo valdyba, atsakydama pareiškėjai į jos 2014-06-04 prašymą, sprendimu Nr. (6.5) I-5632 nurodė, jog ji praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą ir pasiūlė jai pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Nurodė, jog pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (b. l. 21–22).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2014-06-25 sprendimo Nr. (6.5)I-5632 teisėtumo ir pagrįstumo bei neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikinti.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Fondo valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į Fondo valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą diena.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.
Kaip minėta, pareiškėjai pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo mažinama nuo 2010-01-01, taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises ji sužinojo būtent 2010 m. sausio mėn., pirmą kartą gavusi pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažintą senatvės pensiją. Šiuo atveju pareiškėjos Fondo valdybos Kauno skyriui 2014-06-04 paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis LVAT praktika, darytina išvada, jog pareiškėja, paduodama minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta pensija. Todėl skunde nurodytas pareiškėjos nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo dienos, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi.
Pažymėtina, kad pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 20 p. jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 p.).
Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Fondo valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą įrodymai nebuvo pateikti, ar pateikus, pripažinti nepagrįsti, Fondo valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Fondo valdyba ginčijamu sprendimu tinkamai laikėsi Taisyklėse reglamentuotos procedūros, t.y. prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus dėl termino praleidimo. Tačiau kaip matyti, pareiškėja pati pasirinko savo elgesio modelį ir į Fondo valdybą su prašymu atnaujinti terminą nesikreipė. Teismo vertinimu, ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl Fondo valdybos 2014-06-25 sprendimo Nr. (6.5)I-5632 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Nustatyta, kad pareiškėjos 2014-06-04 prašymas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo iš esmės liko Fondo valdybos, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėtas, kadangi skundžiamu 2014-06-25 sprendimu Nr. (6.5)I-5632 Fondo valdyba pasiūlė pareiškėjai, o ji nepasinaudojo, pateikti įrodymus dėl termino praleidimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p. nustatyta, kad byla nutraukiama, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 8 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas,
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl pareiškėjos S. N. R. reikalavimo priteisti negautą senatvės pensijos dalį nutraukti.
Kitą pareiškėjo S. N. R. skundą dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.