Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1497-397/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
1S-1497-397/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Regina Majauskienė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
J. S.
Nr. 1S-1497-397/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Reginos Majauskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN - atvirosios kolonijos 3 valdyboje (toliau-Komisijos) 2013-07-30 nutarimą dėl nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-07-10 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d. (4 epizodai), 260 str. 2 d., 253 str. 1 d., 213 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams.

Anksčiau teistas.

Bausmės pabaiga – 2017-01-09.

2013 m. liepos 30 d. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras atsiliepime teismui Komisijos nutarimui nepritarė.

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog pakartotinis nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas dar nesuėjus Komisijos nustatytam socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų įgyvendinimo terminui, todėl komisija neturėjo pagrindo nutarti, kad nuteistasis įvykdė jam nustatytas rekomendacijas ir tuo pagrindu taikyti pastarajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodyta, jog Komisija atsižvelgdama į ankstesnėje teismo nutartyje išdėstytus motyvus, nustatė 4 mėnesių rekomendacijų įgyvendinimo terminą (vadovautasi Komisijos posėdžio 2013-03-28 protokolu Nr. 94-181), todėl pakartotinis prašymo svarstymas turėjo vykti ne anksčiau nei 2013-07-28, tačiau pakartotinis prašymo svarstymas vyko Komisijos 2013-07-25 posėdyje. Be to, šių rekomendacijų vykdymo terminas dar nebuvo suėjęs ir pažymos apie socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą priėmimo metu – 2013-07-23.

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Skunde nurodoma, jog J. S. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, dirbo. Komisija 2013-07-30 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą J. S. priėmė nepažeisdama LR BVK, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nuostatų bei kitų teisės aktų, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė šį nutarimą tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą vien formaliu pagrindu.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nuostatų 38 punktą tais atvejais, kai teismas atsisako tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarsto tokius pačius klausimus kaip ir tuo atveju kai Komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tai yra priima nutarimą, kuriame nustato rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Komisija 2013-04-02 nutarimu Nr. 95-151, apsvarsčiusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, nustatė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas bei nustatė jų terminą – 4 mėnesiai, o taip pat ir nuteistojo prašymo pakartotinio svarstymo datą – ne vėliau kaip 2013 m. liepos 28 d., tačiau posėdis vyko ne 2013-07-28 dieną, bet liepos 25 d., t. y. trimis dienomis anksčiau nei buvo nustatyta. Pažyma apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą priimta 2013-07-23.

Nagrinėjamoje situacijoje svarbu atsižvelgti ir į tai, jog BVK 164 str. 5 d., kuri reglamentuoja nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo pakartotinį svarstymą tais atvejais, kai Komisija nutaria netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, numatyta, jog Komisija turi atlikti analogiškus veiksmus kaip ir nurodyta anksčiau. Be to, nurodyta, jog pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių. Todėl asmenims, kuriems Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas atsisako tvirtinti tokį nutarimą, pakartotiniam prašymo svarstymui negali būti taikomos griežtesnės taisyklės. Tad įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, jog pagal anksčiau minėtų Komisijos nuostatų 43 punktą pataisos įstaiga pateikia Komisijai socialinio tyrimo išvadą, papildytą duomenimis apie rekomendacijų įgyvendinimą, likus 10 darbo dienų iki komisijos nutarime nustatytos pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos, apylinkės teismas nustatęs, jog pakartotinai nuteistojo prašymas buvo svarstomas trimis dienomis anksčiau ir tuo metu dar nebuvo pilnai suėjęs pačios Komisijos nustatytas 4 mėnesių terminas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Komisija neturėjo pagrindo nutarti, jog nuteistasis įvykdė jam nustatytas socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, nes išvada dėl rekomendacijų įvykdymo pateikta laiku, nepažeidus nustatyto termino. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant į tai, jog nei anksčiau minėti Komisijos nuostatai, nei Bausmių vykdymo kodeksas nenustato konkretaus minimalaus, būtinojo šių rekomendacijų termino. Pagal Komisijų nuostatus Komisijos posėdžiai pagal bendrą taisyklę vyksta kartą per mėnesį. Be to, vadovaujantis analogija, asmeniui, kurio atžvilgiu teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, kaip ir asmeniui, kurio atžvilgiu lygtinio paleidimo nutarė netaikyti Komisija, pakartotinis jo prašymo svarstymas turėtų būti ne vėliau kaip po 6 mėnesių.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog siekiant nepažeisti nuteistųjų teisių dėl lygtinio paleidimo prašymų svarstymo, o taip pat siekiant išvengti panašių situacijų ateityje, Komisijos, organizuodamos darbą, turėtų atidžiau laikytis pačios Komisijos nustatytų terminų bei atsižvelgti į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 23 punkte numatytas galimybes posėdžius organizuoti dažniau.

Nepaisant šių aplinkybių byloje nėra materialus pagrindo tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. S. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dirbo, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

J. S. atlieka bausmę ne už vieno, tačiau už kelių tyčinių sunkių pavojingų nusikaltimų, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, o taip pat ir už apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. J. S. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau likusi bausmės dalis yra dar didelė. Neatlikta 3 metai ir beveik 4 mėnesiai paskirtos bausmės. Nors J. S. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, dirbo, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, tačiau padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo asmenybę, neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006) Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Padarytos veikos pavojingos, neteisėtas disponavimas narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis daugiaepizodis, todėl nuteistajam atlikus vos daugiau nei ½ - penkis metus skirtos laisvės atėmimo bausmės, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Tad įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, atliktos bausmės dydį, tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, nes jis buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, darytina išvada, jog likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė ir yra pagrindas abejoti tuo, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus užtikrintas teisingumas, nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu taikyti J. S. lygtinį paleidimą nėra pagrindo, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai: Regina MajauskienėEvaldas Gražys