- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-914-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Virginijus Kairevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB ,,Girteka“
- Atsakovas
- B.F. Seafood
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Almos Urbanavičienės, Rasos Gudžiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Girteka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Girteka“ ieškinį dėl užmokesčio už atliktą vežimą pagal CMR konvenciją priteisimo atsakovui B.F. Seafood.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl užmokesčio už atliktą vežimą pagal CMR konvenciją priteisimo, kuriuo prašė teismo įpareigoti B.F. Seafood sumokėti UAB „Girtekai“ 35912,97 Lt skolos, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Kaip ieškinio pagrindas nurodomi 5 susitarimai sudaryti tarp UAB ,,Girteka“ ir B.F. Seafood. Dėl ginčui taikytinos teisės ieškovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 39 straipsnis nustato, kad krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencija, pasirašyta Ženevoje, (toliau - CMR konvencija) kurios l str. l punkte nurodyta, kad ši Konvencija taikoma kiekvienai kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinys yra perduodamas ir yra priimamas (pristatymas) valstybės - Konvencijos narės teritorijoje. Šiuo atveju CMR konvencija taikytina dėl šių priežasčių: pirma, kroviniai buvo vežami automobiliais; antra, vežimai buvo vykdyti už užmokestį; trečia, vežimai buvo tarptautiniai; ketvirta, tiek krovinių siuntimo, tiek jų gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės.
Dėl teismingumo ieškovas nurodo, jog CMR konvencija nustato tiek sutartinį teismingumą, tiek ir teismingumą pagal aplinkybes ir šiuo atveju vadovaujantis CMR konvencijos 31 str. b punktu, numatančiu, jog ieškovas teismines procedūras gali pradėti bet kuriame šalių - Konvencijos dalyvių teismų, kurių teritorijoje yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. O šiuo atveju, remiantis faktinėmis aplinkybėmis, visų vežimų metu kroviniai buvo arba vežami iš Lietuvos arba į Lietuvą (Plungę), taigi byla yra teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pagal ieškovo buveinės registracijos vietą.
Žemesnės instancijos teismas
2007-08-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi ieškinį atsisakyta priimti. Teismas nurodė, jog atsakovas yra juridinis asmuo ir jo buveinė ieškinyje yra nurodyta Airijoje. CPK 29 str. numato, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Atsakovas nėra Lietuvoje registruotas. Atsakovo nėra Lietuvoje ir jis neturi Lietuvoje turto, prievolė neturi būti įvykdyta Lietuvoje ir šalys raštu nesusitarė, kad turtinis ginčas tarp jų bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 32,787 str.).
Tarp šalių santykiai kilo ne pagal CMR konvenciją, nes ginčas yra kilęs ne dėl krovinio vežimo sutarties pažeidimo t.y. krovinio trūkumo, sugadinimo, pristatymo terminų ar kitų klausimų susijusių su krovinio pervežimu pagal CMR konvenciją. Tarp šalių yra ekspediciniai santykiai ir ginčas kilo dėl apmokėjimo už atliktą pervežimą pagal pateiktus užsakymus (CK XLI skyriaus 6.824-6.829 str.), todėl konvencijos nuostatos dėl teismingumo šalims nėra taikomos. Be to ir krovinį pagal CMR važtaraščius vežė įvairūs vežėjai. Krovinių siuntėjai ir gavėjai pagal CMR važtaraščius irgi yra ne Lietuvoje. Todėl teismas nutarė, jog ieškinys nėra teismingas Vilniaus m. 2 apylinkės teismui, o ieškovas turi kreiptis su ieškiniu pagal atsakovo buveinę.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog nutarties motyvai nepagrįsti, nes teismas netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinime ir apžvalgoje nurodytas aplinkybes ir dėl to padarė klaidingas išvadas dėl taikytinos teisės ir teismingumo. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-08-24 nutartį, nustatyti, kad ieškinys yra teismingas LR teismams, priimti ieškinį, nustatant, kad jis nagrinėtinas Vilniaus 2-os apylinkės teisme. Ieškovas grindžia savo skundą sekančiais argumentais:
Dėl taikytinos teisės. Vilniaus 2-os apylinkės teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę ekspediciniai santykiai, tačiau nenagrinėjo jų specifikos ir dėl to klaidingai nusprendė, kad CMR konvencija netaikoma. Apeliantas nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2001-06-15 LAT teisėjų senato nutarimas Nr. 31 Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją bei 2001-06-15 LAT Apžvalga Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas) CMR konvencija tarptautinio pervežimo dalyviais paprastai nurodo krovinio gavėją, siuntėją ir vežėją. Siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį, su vežėju. Juo nebūtinai turi būti krovinio pardavėjas, jei pastarasis pats nesudarė sutarties su vežėju. Krovinio gavėjas yra asmuo, kurio naudai sudaroma vežimo sutartis, jis nurodytas važtaraštyje arba vežimo sutartyje, bet nebūtinai yra prekių pirkėjas. Tik tais atvejais, jei ekspeditorius veikia tik kaip tarpininkas, jo darbas yra grindžiamas susitarimais tiek su krovinio savininku ar siuntėju, tiek su vežėju, t.y. kai jis pats neužsako vežėjo, nesudaro sutarties su vežėju tiesiogiai, o tik nurodo vežėjo koordinates užsakovui ir šis savo ruožtu tiesiogiai sudaro sutartį su vežėju, ekspeditoriaus ir siuntėjo santykiams CMR konvencija netaikoma, o taikomi nacionaliniai įstatymai. Konkrečiu atveju UAB „Girteka“ buvo vežėjas, kurį tiesiogiai užsakydavo B.F. Seafood, taigi remiantis LAT nutarimu ir apžvalga, CMR konvencijos prasme B.F. Seafood yra siuntėjas ir subjektų tarpusavio santykis patenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį.
Dėl CMR konvencijos taikymo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą. Nutartyje, kurioje atsisakoma priimti ieškinį Vilniaus 2-os apylinkės teismas nurodo, kad tarp šalių santykiai kilo ne pagal CMR konvenciją, nes ginčas yra kilęs ne dėl krovinio vežimo sutarties pažeidimo, t.y. krovinio trūkumo, sugadinimo, pristatymo terminų ar kitų klausimų, susijusių su krovinio pervežimu pagal CMR konvenciją. Toks teismo teiginys prieštarauja LAT Senato nutarimo 7 punktui, kuris nustato, kad jei vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie yra reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ginčo subjektų tarpusavio santykiams yra taikytina CMR konvencija.
Dėl teismingumo. LAT apžvalga nustato, kad CMR konvencija yra specialus aktas bendrųjų teisės aktų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso — atžvilgiu. Ji numato ypatingas taisykles, kurios turi būti taikomos pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais kelių transportu, t.y. pervežimo sutarties šalių teises ir pareigas, unifikuotą dokumentų sistemą, pretenzijų ir ieškinių pareiškimo tvarką ir pan. Tokių ypatingų taisyklių nenustato joks kitas Lietuvos teisės aktas. Vadovaujantis principu lex specialis generali derogat (specialus įstatymas pakeičia bendrąjį) kolizijos atveju privalu remtis CMR konvencija. Be to, ir KTK, įsigaliojusiame nuo 1996 m. gruodžio 11 d., yra nuoroda, kad krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencija, pasirašyta Ženevoje (39 str. l d.). Atkreiptinas dėmesys, kad lex specialis generali derogat principas yra taikomas ir teismingumo nustatymui. LAT Senato nutarimas 43 punkte nustato, kad Teismas, gavęs ieškininį pareiškimą, ex of-ficio privalo tikrinti, ar byla yra teisminga Lietuvos teismams, vadovaudamasis Konvencijos 31 straipsnio nuostatomis, o kuriam teismui teisminga Lietuvoje - pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumą.
Dėl CMR konvencijos 31 straipsnio interpretavimo ir teksto vertimo problemų. LAT Apžvalga atkreipia dėmesį, kad Konvencijos 31 str. aptartas ginčų, kylančių iš tarptautinių pervežimų, žinybingumas ir teismingumas. Šio straipsnio l punktas išverstas ne iki galo ir netiksliai. Tiksliai verčiant iš originalo kalbos būtų: Teisines procedūras, kylančias iš pervežimų pagal šią Konvenciją, ieškovas gali pradėti bet kuriame šalių - Konvencijos dalyvių teisme, pasirinktame susitarimu tarp šalių taip pat teismuose valstybių - konvencijos dalyvių kurių teritorijoje;
atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ar pagrindinę verslo vietą, firmos filialą ar agentūrą, per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, arbayra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog krovinio gavėjas ir siuntėjas nebūtinai turi sutapti su krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta kaip ir atsitiko šioje byloje. Kaip matyti iš pateiktų priedų, visais atvejais kroviniai pagal B.F. Seafood užsakymus buvo arba priimami vežti Lietuvoje arba numatyti pristatyti Lietuvoje. Tai patvirtina įrašai CMR važtaraščiuose. Taigi šiai bylai yra tiesiogiai taikytinas CMR konvencijos 31 str. l d. b punktas, nustatantis teismingumą pagal aplinkybes ir byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Dėl nacionalinio teismo pasirinkimo. LAT Nutarimas 43 punkte nustato, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams, kuriam teismui Lietuvoje teisminga byla yra nustatoma pagal CPK nuostatas. Ginčas kilo dėl to, jog UAB „Girteka“ negauna užmokesčio už atliktą pervežimo paslaugą. UAB „Girteka“ - ieškovas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo. Registracijos adresas: Savanorių pr. 178, Vilnius. Taigi, sutartinė prievolė apmokėti už paslaugas turėjo būti įvykdyta pervedant kreditoriui pinigus ir kreditoriui juos gavus. Vadinasi, Ieškovo buveinė yra sutarinės prievolės kreditoriui tinkamo įvykdymo vieta ir dėl to byla nagrinėtina Vilniaus 2-os apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, B.F. Seafood ehf, Furugrund 45, 300 Akranes, Iceland, 5 kartus pateikė UAB ,,Girteka“ užsakymą transportui – sunkvežimiui su CMR draudimu. Kroviniai buvo pervežti skirtingų vežėjų iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes bei iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką. Ieškovas nurodė, jog už pervežimus neatsiskaityta. Ieškovas prašo taikyti CMR konvencijos nuostatas ir priteisti įsiskolinimą.
Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju turi būti taikoma CMR konvencija, jog pagal šią konvenciją ieškovas turi būti pripažintas vežėju, jog konvencija taikoma ir vežėjo ieškiniams dėl atlyginimo už pervežimą, jog pagal Konvencijos 31 str. 1d. b p. Ieškinys gali būti pareikštas valstybėje, kurioje yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Kolegija konstatuoja, jog apeliantas pagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr.31 ,,Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“ bei 2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalga dėl ,,Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas). Pirmos instancijos teismo nutarties argumentai laikytini nepagrįstais dėl sekančių priežasčių:
Teismas ex officio turi nustatyti, ar konkrečiam dėl pervežimo kilusiam ginčui yra taikytina CMR konvencija. CMR konvencijos 1 str. 1 d. nustato, jog Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos Konvencijai taikyti: 1) CMR konvencija nereguliuoja pervežimo sutarties turinio bei formos. Tai reiškia, jog dėl vežimo gali būti susitarta bet kokia forma, t.y. ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu. Važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Šiuo atveju teismui pateikti ir transporto užsakymai ir važtaraščiai (b.l. 10-15); 2) kroviniai buvo pervežti kelių transporto priemonėmis; 3) pagal teismui pateiktus transporto užsakymus bei Tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (b.l. 10-15) krovinių išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijose; 4) buvo aiškiai susitarta dėl užmokesčio už pervežimą; 5) prie CMR konvencijos Lietuvos Respublika prisijungė 1993-03-05 ir yra Konvencijos narė.
2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apžvalgoje dėl ,,Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas) pasisakė, jog nustačius, kad vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, ji turi būti taikoma ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą, nes sutarties šalims vienodai taikytinos Konvencijos nuostatos. Be to, šioje apžvalgoje pažymima, jog jei siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, ekspeditorius įsipareigoja būti tiek vežėjas, tiek tarpininkas. Įsipareigojęs veikti tokiu būdu (ar detalios sutarties pagrindu, pateiktos paraiškos priėmimu ir pan.) ekspeditorius prisiima atsakomybę prieš užsakovą už vežimą nepriklausomai nuo to, ar jis tas prekes veš nuosavomis priemonėmis. Nors CMR konvencijoje šis klausimas nėra detaliau sureguliuotas, tarptautinė praktika daugiausia laikosi nuostatos, kad jei asmuo sudaro sutartį krovinio pervežimui į paskyrimo punktą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek tampa vežėju CMR konvencijos prasme. Taigi yra visos sąlygos CMR konvencijos prasme UAB ,,Girteka“ pripažinti vežėju šioje byloje.
Pagal CMR konvencijos 31 str. 1 d. b punktą teisines procedūras, kylančias iš pervežimų pagal šią Konvenciją, ieškovas gali pradėti bet kuriame šalių – Konvencijos dalyvių teisme, pasirinktame susitarimu tarp šalių, taip pat teismuose valstybių–konvencijos dalyvių, kurių teritorijoje yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Šiuo atveju ieškovas tinkamai laikėsi šio Konvencijos straipsnio reikalavimų ir pareiškė ieškinį valstybėje, kurioje yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl pirmos instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, tačiau neturi pagrindo spręsti ieškinio priėmimo klausimo iš esmės, nes tai pirmos instancijos teismo kompetencija. Be to, tokiu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas prarastų apeliacijos teisę dėl šio procesinio sprendimo. Taigi, apelianto prašymas dalyje dėl ieškinio priėmimo nespręstinas.
Esant tokioms aplinkybėms pirmos instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 291 str., 292 str., 336 str., 337 str. 1d. 3 p. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.