- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-04
- Bylos Nr.
- 3K-3-14/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Pranas Žeimys (pran.), Janina Stripeikienė
- Trečiasis asmuo
- G. M.
- Ieškovas
- A. Ž., I. S., D. L., A. R., A. B., B. B., V. P., R. B.
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 7.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 1 d. nutarties, kuriomis atmestas trečiojo asmens G. M. prašymas dėl Vilniaus miesto primojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių panaikinimo, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž., I. S., D. L., I. S., A. R., A. B., B. B., D. L., V. P. ir R. B. ieškinį atsakovui 483-jai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. Ž., I. S., D. L., I. S., A. R., A. B., B. B., D. L., V. P. ir R. B. 2003 m. spalio 15 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad jie yra atsakovo 483-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – 483-oji GSEB) nariai. 2002 m. kovo 9 d. įvyko bendrijos metinis ataskaitinis susirinkimas, kuris, ieškovų teigimu, buvo sušauktas ir sprendimai jame priimti pažeidžiant CK 4.85 straipsnio, LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų 14.1 ir 24 punktų, taip pat 483-osios GSEB įstatų 14.1 punkto reikalavimus. Susirinkimo dieną (2002 m. kovo 9 d.) bendrijai priklausė 92 nariai, tačiau susirinkime dalyvavo 27, t.y. mažiau kaip pusė bendrijos narių. 32 bendrijos nariams (tarp jų ir ieškovams) apie įvyksiantį susirinkimą nebuvo pranešta. Nežinodami apie susirinkimą jie (ieškovai) ir kiti bendrijos nariai negalėjo dalyvauti jame priimant sprendimus, teikti pasiūlymus. Kadangi susirinkime dalyvavo mažiau kaip trečdalis bendrijos narių, jie negalėjo bendrijos vardu spręsti jokių klausimų. Ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančiais visus 483-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2002 m. kovo 9 d. metiniame ataskaitiniame susirinkime priimtus nutarimus negaliojančiais ir įpareigoti bendriją iš naujo apsvarstyti minėtame susirinkime priimtus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu, priimtu už akių, ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiais visus 483-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2002 m. kovo 9 d. metiniame ataskaitiniame susirinkime priimtus sprendimus ir įpareigojo bendriją iš naujo apsvarstyti susirinkime svarstytus klausimus. Atsakovui nepateikus tripliko į dubliką, teismas, esant ieškovo prašymui, priėmė sprendimą už akių, atlikęs tik formalų įrodymų vertinimą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savo atsiliepime su ieškiniu iš esmės sutiko, ieškinyje, bylos medžiagoje ir atsakovo atsiliepime į ieškinį esančių duomenų pagrindu nustatęs, kad ginčijamas bendrijos susirinkimas buvo sušauktas ir pravestas pažeidžiant teisės norminių aktų ir bendrijos įstatų reikalavimus, teismas ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
2004 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2250-11/2004, panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 483-osios GSEB 2002 m. kovo 9 d. metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimai leisti G. M. priklausančiuose garažo boksuose ir naujai šalia garažo statomuose dviejuose boksuose įvesti atskirą elektros įvadą su atskiru nuo bendro garažo elektros skaitikliu G. M. lėšomis bei leisti G. M. šiose patalpose prekiauti naudotais drabužiais, o bendrija įpareigota iš naujo apsvarstyti šiuos klausimus, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškovų ieškinio dalį atmesti. G. M. nurodė, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu, priimtu už akių, nusprendė ir dėl jos, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, nes kartu su kitais panaikino bei įpareigojo bendriją iš naujo apsvarstyti 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo sprendimus, tiesiogiai susijusius tik su jos teisėmis ir teisėtais interesais. Kadangi į bylos nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta, negalėjo teismui pateikti, o teismas įvertinti argumentų dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiais bendrijos susirinkimo sprendimus, tiesiogiai susijusius su jos asmeniniais interesais, neteisėtumo ir nepagrįstumo. G. M. teigimu, ieškovai 2002 m. kovo 9 d. nebuvo nei garažų boksų, esančių Kalvarijų g. 122, Vilniuje, savininkai, nei 483-osios GSEB nariai, todėl ieškovų teisės ir interesai, sušaukiant 2002 m. kovo 9 d. susirinkimą bei priimant jame sprendimus, nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Tokiomis aplinkybėmis ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtame susirinkime priimtų sprendimų. Be to, ieškovų reikalavimui taikytina ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti CK 1.125 straipsnio 4 dalis numato sutrumpintą trijų mėnesių terminą. Ieškovai, savo reikalavimą dėl 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšdami 2003 m. spalio 15 d, t.y. praėjus daugiau kaip 19 mėnesių nuo ginčijamų sprendimų priėmimo, minėtą terminą praleido. G. M. manymu, ieškovai apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau nei 2003 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kaip kad nurodoma atsakovo 483-osios GSEB atsiliepime į ieškinį. Jie turėjo ir galėjo matyti, jog ji, bendrijos narė G. M., bendrijos teritorijoje vykdo statybos darbus, kuriuos baigė ir komisijai pridavė 2002 m. spalio 25 d., todėl ieškovai dar iki 2002 m. spalio 25 d. turėjo ir galėjo kreiptis į bendrijos pirmininkę ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu ji (G. M.) vykdė statybos darbus, tačiau tą padarė tik 2003 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir todėl apie jų teises tariamai pažeidžiančius bendrijos sprendimus sužinojo žymiai vėliau, nei tokioje situacijoje turėtų išsiaiškinti vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo. Be to, ieškovai, būdami bendrijos nariais, privalėjo domėtis bendrijos veiklos klausimais ir apie 2002 m. kovo 9 d. sušauktą susirinkimą bei jame priimtus sprendimus sužinoti ne vėliau kaip iki 2002 m. pabaigos. G. M. taip pat nurodė, kad atsakovu byloje patraukta tik 483-oji GSEB, nors atitinkami teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas, susiklostė ne tik tarp bendrijos narių ir bendrijos, priėmusios ginčijamus sprendimus, bet ir tarp bendrijos narių ir jos (G. M.), įgijusios tam tikras teises bei pareigas bendrijos susirinkime priimto sprendimo pagrindu. Kadangi ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, t.y. bendrijai, o ne bendrijai ir jai (G. M.), ieškovui siūlytina patraukti šioje byloje atsakove ir ją (CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovams su tuo nesutikus, ieškinio reikalavimai atmestini kaip pareikšti netinkamam atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 8 d. nutartimi G. M. prašymą patenkino ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-2250-11/2004 atnaujino bei įtraukė G. M. dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Teismas nurodė, kad dalis atsakovo 2002 m. kovo 9 d. susirinkime priimtų sprendimų buvo priimti dėl sutikimo G. M. priklausančiuose garažų boksuose įvesti atskirą elektros įvadą su atskiru nuo bendro garažo elektros skaitikliu ir dėl leidimo G.M. šiose patalpose prekiauti dėvėtais drabužiais, todėl, teismo sprendimu, priimtu už akių, panaikinus visus minėto susirinkimo sprendimus, buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos G. M., kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, teisių bei pareigų, dėl ko procesas šioje byloje atnaujintinas.
Šalies argumentai
Ieškovai D. L. 2004 m. spalio 27 d., A. Ž. 2004 m. lapkričio 17 d., D. L. 2004 m. lapkričio 26 d. ir V. P. 2005 m. vasario 24 d. pateikė teismui pareiškimus dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų atsakovui 483-jai GSEB. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. sausio 25 d. ir 2005 m. vasario 28 d. nutartimis ieškovų atsisakymus priėmė ir šią bylos dalį nutraukė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 5 d. nutartimi trečiojo asmens G. M. prašymą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalies panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad G. M. jos pačios prašymu buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje ir jokių savarankiškų reikalavimų dėl ieškinio dalyko nė vienai iš bylos šalių nepareiškė. Pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali veikti tik šalies, su kuria dalyvauja, interesais, ir ši teisės norma yra imperatyvi, todėl trečiojo asmens, dalyvaujančio atsakovo pusėje, pozicija ir atsikirtimai į ieškinį turi sutapti su atsakovo pozicija bei atsikirtimais. Tokiomis aplinkybėmis, atsakovui 483-jai GSEB sutinkant su ieškiniu, pripažįstant ieškovus esant bendrijos nariais, priimtais į bendriją jų prašymu bei 2001 m. birželio 28 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų 7 punkto pagrindu, ir todėl turinčiais teisę ginčyti bendrijos susirinkimuose priimtus sprendimus, bei jų priėmimo į bendriją fakto įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus, atsakovo pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens (G. M.), jei jis nepareiškia savarankiškų reikalavimų, pozicija neturėtų išsiskirti su atsakovo pozicija. Teismas taip pat nurodė, kad teisė pripažinti ieškinį (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) yra išimtinė vien paties atsakovo teisė, kuria šiame procese atsakovas ir pasinaudojo. Pažymėdamas, kad ieškinio senatis taikytina taip pat tik tuomet, kai to reikalauja būtent ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o ne kuris kitas byloje dalyvaujantis asmuo, G. M. argumentus dėl ieškinio senaties taikymo teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Nurodęs, jog nenustatė aplinkybės, kad ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiais 483-osios GSEB 2002 m. kovo 9 d. metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimus buvo nukreiptas netinkamam asmeniui (CPK 45 straipsnis), teismas atmetė ir G. M. reikalavimą atmesti ieškinį šiuo pagrindu. Vertindamas, ar atsakovo pripažinimas ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, teismas laikė, kad G.M. nurodytos prielaidos, jog atsakovo atstovė J. G. pati paskatino ieškovus ginčyti susirinkimo rezultatus dėl asmeninių nesutarimų su G. M., pati užpildė žyminio mokesčio kvitą ir pan., nėra pagrindas išvadai, kad atsakovo pripažinimas ieškinio pažeidžia imperatyvių įstatymo normų reikalavimus ar viešąjį interesą. Be to, kurios konkrečiai teisės normos reikalavimus, G. M. įstatymo saugomas teises ar teisėtus interesus pažeidžia atsakovo prapažinimas ieškinio, tretysis asmuo nenurodė. Teismas taip pat pažymėjo, jog klausimai, nagrinėti ginčijamame susirinkime, jau buvo pakartotinai apsvarstyti 2004 m. gegužės 19 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir dėl jų yra priimti sprendimai (tarp jų ir sprendimas panaikinti 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo sprendimą leisti G. M. naudoti garažus ūkinei-komercinei veiklai), kurie, kol jie nėra nuginčyti, yra privalomi visiems bendrijos nariams.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą, trečiojo asmens G. M. atskirąjį skundą atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 483-osios GSEB įstatus bendrijos nariais laikomi patvirtinti bendrijos steigiamajame, taip pat vėliau priimti įstatų nustatyta tvarka asmenys (Įstatų 5 punktas). Bendrijos tikslas yra statyti garažus ir juos eksploatuoti, todėl, kolegijos nuomone, bendrijos nariai yra ne tik garažų boksų savininkai, bet ir asmenys, kurie statosi garažą, taigi – ir ieškovai, kurie siekia apsirūpinti naujais garažų boksais. Naujų boksų statybos klausimai buvo sprendžiami 2001 m. birželio 28 d. susirinkime, kuriame buvo nutarta priimti bendrijos nariais visus, norinčius statytis garažus ir parašiusius prašymus bendrijos valdybai. Ieškovai A. R., A. B. ir R. B. šiame susirinkime dalyvavo jau kaip bendrijos nariai. Į bylą yra pateikti ieškovų B. B., R. B., I. S. ir A. B. 2000 m. liepos 3 d. ir 2001 m. sausio – birželio mėnesiais rašyti prašymai priimti juos bendrijos nariais ir suteikti galimybę statytis garažą. 2001 m. liepos 19 d. B. Butėnas sumokėjo 500 Lt už garažo statybą. Iki 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo šių asmenų narystė bendrijoje nebuvo ginčijama ir jie dalyvavo bendrijos veikloje. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendė, kad teigti, jog 2002 m. kovo 9 d. ieškovai nebuvo bendrijos nariai ir jiems neturėjo būti pranešta apie susirinkimą, nėra pagrindo. Be to, aplinkybę, kad ieškovai yra bendrijos nariai, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir visus bendrijos narius atstovavusi bendrijos pirmininkė J. G. 2004 m. gegužės 19 d. įvykusiame bendrijos narių susirinkime ieškovų narystė bendrijoje ir jų teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, dėl kurio buvo priimtas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimas už akių, taip pat nebuvo ginčijama. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. M., įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, turintis teisę reikšti prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pažymėjusi, kad G. M. negalėjo būti patraukta byloje atsakove, nes ji savo vardu 2002 m. kovo 9 d. susirinkime sprendimų nepriėmė, bei atsižvelgusi į tai, kad jokių savarankiškų reikalavimų byloje ji nepareiškė, kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą G. M. procesinę padėtį nustačius teisingai ir materialinės bei procesinės teisės normas taikius tinkamai.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu tretysis asmuo G. M. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 1 d. nutartį, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 483-osios GSEB 2002 m. kovo 9 d. metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimai leisti G. M. priklausančiuose garažo boksuose ir naujai šalia garažo statomuose dviejuose boksuose įvesti atskirą elektros įvadą su atskiru nuo bendro garažo elektros skaitikliu G. M. lėšomis bei leisti G. M. šiose patalpose prekiauti dėvėtais drabužiais, o 483-oji GSEB įpareigota iš naujo apsvarstyti šiuos klausimus, panaikinti ir priimti naują sprendimą šią ieškinio dalį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai savo išvadas grindę tik kai kuriais bylos duomenimis, įvertintais atsietai nuo byloje esančių įrodymų viseto, neįvertinę jos (G. M.) pateiktų įrodymų ir neargumentavę, kodėl šiuos įrodymus atmeta, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2002, suformuluotą įrodymų pakankamumo principą. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad klausimas dėl leidimo leisti jai (G. M.) naudoti garažo boksus ir naujai šalia garažo pastatytas patalpas dėvėtų drabužių prekybai 2004 m. gegužės 19 d. susirinkime iš naujo nebuvo apsvarstytas, todėl nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimas už akių yra įvykdytas. Savo išvadą, kad ieškovai yra bendrijos nariai, teismai grindė tik tuo, kad šią aplinkybę pripažino atsakovas ir kad ieškovų narystės niekas neginčijo. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovus 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo metu buvus bendrijos nariais, nei ieškovai, nei atsakovas į bylą nepateikė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamo susirinkimo metu ieškovai bendrijos nariais nebuvo. 2001 m. birželio 28 d. susirinkimo sprendimas priimti bendrijos nariais visus, norinčius statytis garažus ir parašiusius prašymus bendrijos valdybai, kasatorės teigimu, savaime nereiškia jau įvykusio ieškovų priėmimo į bendriją fakto. Be to, prašymus priimti juos bendrijos nariais ieškovai pateikė tik 2002 m. vasario 22 d., o ieškovo B. B. pateiktas 2001 m. liepos 19 d. kvitas dėl 500 Lt sumokėjimo patvirtina ne stojamojo mokesčio ar pajaus mokėjimą, o ketinamo statyti garažo bokso projektavimo darbų apmokėjimą. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos jos pateiktą bendrijos narių, dalyvavusių 2002 m. kovo 15 d. susirinkime sąrašą, kuriame įrašyti visi šios bylos ieškovai, ir 483 – osios GSEB atsiliepimą į ieškinį, pateiktą civilinėje byloje Nr. 2-7667-34/2004, kuriame nurodyta, kad iki 2002 m. kovo 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo bendrijos narių priėmimo klausimų visuotinis bendrijos narių susirinkimas nesprendė, nes šį klausimą pavesta spręsti bendrijos pirmininkui, ir tuo pažeidė CPK 181 straipsnio 2 dalies nuostatas bei CPK 6 ir 17 straipsniuose įtvirtintus šalių lygybės įstatymui bei teismui ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Nesant byloje įrodymų, kad ginčijamo susirinkimo metu ieškovai buvo bendrijos nariai, bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau to nepadarė, todėl priėmė neteisėtas nutartis. Kasatorė taip pat nurodo, kad ieškinys ir ši byla tėra tik vienos J. G. (bendrijos pirmininkės) interesas, nukreiptas ne byloje nagrinėjamam ginčui išspręsti, o tik pakenkti jos (kasatorės) asmeniniams interesams. Šią aplinkybę patvirtina ne tik tai, kad žyminio mokesčio kvitą paduodant ieškinį užpildė pati J. G., bet ir tai, kad visi ieškovai bylos nagrinėjamo metu savo reikalavimų atsisakė, nors teismas nepagrįstai priėmė tik keturių ieškovų atsisakymus. Inicijuodama ieškinį, neišreiškiantį nei ieškovų, nei bendrijos narių interesų bei prieštaraujantį bendrijos interesams, ir šį ieškinį pripažindama, atsakovo atstovė 483-sios BSEB pirmininkė J. G. veikė prieš bendrijos interesus, todėl toks ieškinio pripažinimas, kaip prieštaraujantis viešajam interesui, negalėjo būti priimtas (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovai, pateikdami ieškinį, neginantį nei jų, nei bendrijos narių interesų, piktnaudžiavo tariamai turima teise, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, 1.8 straipsnio 1 dalį, 1.2 straipsnio 1 dalį ir 1.5 straipsnį negalėjo būti tenkinamas. Kadangi ieškinio pripažinimas faktiškai buvo veikimas ne atsakovo interesais, bet prieš jo interesus, jos (kasatorės) reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Ieškinio senaties termino praleidimą patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl teismai, nepagrįstai netaikydami CK 1.125 straipsnio 4 dalies nuostatų, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas 483-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovų narystė bendrijoje nebuvo ginčijama, o 2004 m. gegužės 19 d. bendrijos narių susirinkimas, kuris buvo sušauktas ir vyko bendrijos įstatų nustatyta tvarka, jau įvykdė Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių bei patvirtino ieškovų teisę kreiptis su tokiu ieškiniu į teismą. Be to, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimas, priimtas už akių, kuriuo buvo panaikinti ginčijami susirinkimo sprendimai, pats savaime nesukėlė trečiajam asmeniui G. M. jokių pasekmių. Persvarstant šį klausimą 2004 m. gegužės 19 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime, buvo pasisakyta, kad garažo bokso naudojimas prekybiniams-komerciniams tikslams neatitinka bendrijos tikslų, numatytų įstatuose, ir nutarta nepritarti G. M. garažų boksuose vykdomai komercinei-ūkinei veiklai. Šio susirinkimo nutarimų G. M. neginčijo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. B. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę faktinę aplinkybę, jog ieškovai buvo bendrijos nariai, taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatų neturėjo pagrindo, kitų kasatorės nurodytų materialinės teisės normų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies, 1.8 straipsnio 1 dalies, 1.2 straipsnio 1 dalies ir 1.5 straipsnio) taip nepažeidė, todėl priėmė teisėtus procesinius sprendimus. Atsakovo pripažinimas ieškinio atitiko jo interesus, o tai, kad atsakovo veiksmai neatitiko trečiojo asmens interesų, nereiškia, jog buvo pažeistas teisingumo ir juo labiau viešojo intereso principai, todėl taikyti CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas nebuvo pagrindo. Atsakovas taikyti ieškinio senatį neprašė, o tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, G. M., nebūdama materialinio teisinio santykio šalimi, tokios teisės neturėjo, be to, ieškovai pateikė įrodymus, kad apie savo teisių pažiedimą sužinojo tik 2003 m. rugpjūčio mėnesį, todėl ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas teismai taikė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ieškovai yra atsakovo 483-osios GSEB nariai. 2002 m. kovo 9 d. įvykęs bendrijos narių metinis ataskaitinis susirinkimas buvo sušauktas ir sprendimai jame priimti pažeidžiant LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų ir 483-osios GSEB įstatų reikalavimus: apie susirinkimą pranešta ne visiems bendrijos nariams, jame nedalyvavo įstatuose numatytas bendrijos narių skaičius. Atsakovas atsiliepime į ieškinį iš esmės sutiko su ieškiniu. Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu, priimtu už akių, pripažinus visus 483-osios GSEB 2002 m. kovo 9 d. metiniame ataskaitiniame susirinkime priimtus sprendimus negaliojančiais ir įpareigojus bendriją iš naujo apsvarstyti minėtame susirinkime svarstytus klausimus, šie klausimai pakartotinai buvo apsvarstyti 2004 m. gegužės 19 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir dėl jų priimti sprendimai. Šiame susirinkime nuspręsta nepritarti G. M. garažų boksuose vykdomai komercinei-ūkinei veiklai. 2004 m. gegužės 19 d. susirinkimo sprendimų G. M. neginčijo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 8 d. nutartimi pagal trečiojo asmens prašymą šioje civilinėje byloje, kurioje 2004 m. balandžio 23 d. už akių atsakovui priimtu teismo sprendimu (1 t., b.l. 87, 88) buvo pripažinti negaliojančiais visi 2002 m. kovo 9 d. 483-osios GSEB metiniame ataskaitiniame susirinkime priimti sprendimai, o bendrija įpareigota visus šiame susirinkime svarstytus klausimus apsvarstyti iš naujo, atnaujino procesą.
Trečiojo asmens kasaciniame skunde keliami teismų nutarčių, kuriomis išspręstas proceso atnaujinimas ir teismo sprendimas, priimtas už akių, paliktas nepakeistas, teisėtumo klausimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas šioje byloje yra išspręstas teisingai, o kasatorės (trečiojo asmens) prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 1 d. nutarties, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutarties ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalies, kuria pripažinti negaliojančiais 483-osios GSEB 2002 m. kovo 9 d. metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimai leisti trečiajam asmeniui priklausančiuose 63, 64 boksuose ir naujai šalia garažo statomuose dviejuose boksuose įvesti atskirą elektros įvadą bei leisti šiose patalpose prekiauti dėvėtais drabužiais, o garažų bendrija įpareigota iš naujo apsvarstyti šiuos klausimus, ir šią ieškinio dalį atmesti yra netenkintinas. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui teisę prekiauti dėvėtais drabužiais atėmė ne Vilniaus miesto primojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimas, priimtas už akių, o 483-osios GSEB 2004 m. balandžio 19 d. visuotinio narių susirinkimo priimtas nutarimas, kuriuo buvo panaikintas 483-osiso GSEB 2002 m. kovo 9 d. metinio ataskaitinio susirinkimo nutarimas, leidžiantis trečiajam asmeniui prekiauti dėvėtais drabužiais. Atnaujinus procesą byloje, galima reikšti naujus reikalavimus, tačiau tretysis asmuo jokių naujų reikalavimų 483-ajai GSEB nereiškė ir 2004 m. gegužės 19 d. susirinkimo nutarimo jai rūpimu klausimu šioje byloje neginčijo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netgi ir panaikinus teismo sprendimą už akių ir atmetus ieškovų reikalavimą dėl 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo nutarimų panaikinimo, teismas negalėtų pripažinti trečiojo asmens prašomo nutarimo galiojančiu, nes jis yra panaikintas 483-osios GSEB 2004 m. gegužės 19 d. visuotiniame narių susirinkime. Leisti garažų boksuose užsiimti vienokia ar kitokia komercine-ūkine veikla yra GSEB narių valioje, o ne teismo kompetencijoje.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.