Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovai A. Ž., I. S., D. L., I. S., A. R., A. B., B. B., D. L., V. P. ir R. B. 2003 m. spalio 15 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad jie yra atsakovo 483-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – 483-oji GSEB) nariai. 2002 m. kovo 9 d. įvyko bendrijos metinis ataskaitinis susirinkimas, kuris, ieškovų teigimu, buvo sušauktas ir sprendimai jame priimti pažeidžiant CK 4.85 straipsnio, LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų 14.1 ir 24 punktų, taip pat 483-osios GSEB įstatų 14.1 punkto reikalavimus. Susirinkimo dieną (2002 m. kovo 9 d.) bendrijai priklausė 92 nariai, tačiau susirinkime dalyvavo 27, t.y. mažiau kaip pusė bendrijos narių. 32 bendrijos nariams (tarp jų ir ieškovams) apie įvyksiantį susirinkimą nebuvo pranešta. Nežinodami apie susirinkimą jie (ieškovai) ir kiti bendrijos nariai negalėjo dalyvauti jame priimant sprendimus, teikti pasiūlymus. Kadangi susirinkime dalyvavo mažiau kaip trečdalis bendrijos narių, jie negalėjo bendrijos vardu spręsti jokių klausimų. Ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančiais visus 483-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2002 m. kovo 9 d. metiniame ataskaitiniame susirinkime priimtus nutarimus negaliojančiais ir įpareigoti bendriją iš naujo apsvarstyti minėtame susirinkime priimtus klausimus.

Šalies argumentai

2004 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2250-11/2004, panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 483-osios GSEB 2002 m. kovo 9 d. metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimai leisti G. M. priklausančiuose garažo boksuose ir naujai šalia garažo statomuose dviejuose boksuose įvesti atskirą elektros įvadą su atskiru nuo bendro garažo elektros skaitikliu G. M. lėšomis bei leisti G. M. šiose patalpose prekiauti naudotais drabužiais, o bendrija įpareigota iš naujo apsvarstyti šiuos klausimus, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškovų ieškinio dalį atmesti. G. M. nurodė, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu, priimtu už akių, nusprendė ir dėl jos, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, nes kartu su kitais panaikino bei įpareigojo bendriją iš naujo apsvarstyti 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo sprendimus, tiesiogiai susijusius tik su jos teisėmis ir teisėtais interesais. Kadangi į bylos nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta, negalėjo teismui pateikti, o teismas įvertinti argumentų dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiais bendrijos susirinkimo sprendimus, tiesiogiai susijusius su jos asmeniniais interesais, neteisėtumo ir nepagrįstumo. G. M. teigimu, ieškovai 2002 m. kovo 9 d. nebuvo nei garažų boksų, esančių Kalvarijų g. 122, Vilniuje, savininkai, nei 483-osios GSEB nariai, todėl ieškovų teisės ir interesai, sušaukiant 2002 m. kovo 9 d. susirinkimą bei priimant jame sprendimus, nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Tokiomis aplinkybėmis ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtame susirinkime priimtų sprendimų. Be to, ieškovų reikalavimui taikytina ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti CK 1.125 straipsnio 4 dalis numato sutrumpintą trijų mėnesių terminą. Ieškovai, savo reikalavimą dėl 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšdami 2003 m. spalio 15 d, t.y. praėjus daugiau kaip 19 mėnesių nuo ginčijamų sprendimų priėmimo, minėtą terminą praleido. G. M. manymu, ieškovai apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau nei 2003 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kaip kad nurodoma atsakovo 483-osios GSEB atsiliepime į ieškinį. Jie turėjo ir galėjo matyti, jog ji, bendrijos narė G. M., bendrijos teritorijoje vykdo statybos darbus, kuriuos baigė ir komisijai pridavė 2002 m. spalio 25 d., todėl ieškovai dar iki 2002 m. spalio 25 d. turėjo ir galėjo kreiptis į bendrijos pirmininkę ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu ji (G. M.) vykdė statybos darbus, tačiau tą padarė tik 2003 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir todėl apie jų teises tariamai pažeidžiančius bendrijos sprendimus sužinojo žymiai vėliau, nei tokioje situacijoje turėtų išsiaiškinti vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo. Be to, ieškovai, būdami bendrijos nariais, privalėjo domėtis bendrijos veiklos klausimais ir apie 2002 m. kovo 9 d. sušauktą susirinkimą bei jame priimtus sprendimus sužinoti ne vėliau kaip iki 2002 m. pabaigos. G. M. taip pat nurodė, kad atsakovu byloje patraukta tik 483-oji GSEB, nors atitinkami teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas, susiklostė ne tik tarp bendrijos narių ir bendrijos, priėmusios ginčijamus sprendimus, bet ir tarp bendrijos narių ir jos (G. M.), įgijusios tam tikras teises bei pareigas bendrijos susirinkime priimto sprendimo pagrindu. Kadangi ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, t.y. bendrijai, o ne bendrijai ir jai (G. M.), ieškovui siūlytina patraukti šioje byloje atsakove ir ją (CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovams su tuo nesutikus, ieškinio reikalavimai atmestini kaip pareikšti netinkamam atsakovui.

Šalies argumentai

Ieškovai D. L. 2004 m. spalio 27 d., A. Ž. 2004 m. lapkričio 17 d., D. L. 2004 m. lapkričio 26 d. ir V. P. 2005 m. vasario 24 d. pateikė teismui pareiškimus dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų atsakovui 483-jai GSEB. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. sausio 25 d. ir 2005 m. vasario 28 d. nutartimis ieškovų atsisakymus priėmė ir šią bylos dalį nutraukė.

Kasaciniu skundu tretysis asmuo G. M. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 1 d. nutartį, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 483-osios GSEB 2002 m. kovo 9 d. metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimai leisti G. M. priklausančiuose garažo boksuose ir naujai šalia garažo statomuose dviejuose boksuose įvesti atskirą elektros įvadą su atskiru nuo bendro garažo elektros skaitikliu G. M. lėšomis bei leisti G. M. šiose patalpose prekiauti dėvėtais drabužiais, o 483-oji GSEB įpareigota iš naujo apsvarstyti šiuos klausimus, panaikinti ir priimti naują sprendimą šią ieškinio dalį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai savo išvadas grindę tik kai kuriais bylos duomenimis, įvertintais atsietai nuo byloje esančių įrodymų viseto, neįvertinę jos (G. M.) pateiktų įrodymų ir neargumentavę, kodėl šiuos įrodymus atmeta, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2002, suformuluotą įrodymų pakankamumo principą. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad klausimas dėl leidimo leisti jai (G. M.) naudoti garažo boksus ir naujai šalia garažo pastatytas patalpas dėvėtų drabužių prekybai 2004 m. gegužės 19 d. susirinkime iš naujo nebuvo apsvarstytas, todėl nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimas už akių yra įvykdytas. Savo išvadą, kad ieškovai yra bendrijos nariai, teismai grindė tik tuo, kad šią aplinkybę pripažino atsakovas ir kad ieškovų narystės niekas neginčijo. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovus 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo metu buvus bendrijos nariais, nei ieškovai, nei atsakovas į bylą nepateikė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamo susirinkimo metu ieškovai bendrijos nariais nebuvo. 2001 m. birželio 28 d. susirinkimo sprendimas priimti bendrijos nariais visus, norinčius statytis garažus ir parašiusius prašymus bendrijos valdybai, kasatorės teigimu, savaime nereiškia jau įvykusio ieškovų priėmimo į bendriją fakto. Be to, prašymus priimti juos bendrijos nariais ieškovai pateikė tik 2002 m. vasario 22 d., o ieškovo B. B. pateiktas 2001 m. liepos 19 d. kvitas dėl 500 Lt sumokėjimo patvirtina ne stojamojo mokesčio ar pajaus mokėjimą, o ketinamo statyti garažo bokso projektavimo darbų apmokėjimą. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos jos pateiktą bendrijos narių, dalyvavusių 2002 m. kovo 15 d. susirinkime sąrašą, kuriame įrašyti visi šios bylos ieškovai, ir 483 – osios GSEB atsiliepimą į ieškinį, pateiktą civilinėje byloje Nr. 2-7667-34/2004, kuriame nurodyta, kad iki 2002 m. kovo 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo bendrijos narių priėmimo klausimų visuotinis bendrijos narių susirinkimas nesprendė, nes šį klausimą pavesta spręsti bendrijos pirmininkui, ir tuo pažeidė CPK 181 straipsnio 2 dalies nuostatas bei CPK 6 ir 17 straipsniuose įtvirtintus šalių lygybės įstatymui bei teismui ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Nesant byloje įrodymų, kad ginčijamo susirinkimo metu ieškovai buvo bendrijos nariai, bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau to nepadarė, todėl priėmė neteisėtas nutartis. Kasatorė taip pat nurodo, kad ieškinys ir ši byla tėra tik vienos J. G. (bendrijos pirmininkės) interesas, nukreiptas ne byloje nagrinėjamam ginčui išspręsti, o tik pakenkti jos (kasatorės) asmeniniams interesams. Šią aplinkybę patvirtina ne tik tai, kad žyminio mokesčio kvitą paduodant ieškinį užpildė pati J. G., bet ir tai, kad visi ieškovai bylos nagrinėjamo metu savo reikalavimų atsisakė, nors teismas nepagrįstai priėmė tik keturių ieškovų atsisakymus. Inicijuodama ieškinį, neišreiškiantį nei ieškovų, nei bendrijos narių interesų bei prieštaraujantį bendrijos interesams, ir šį ieškinį pripažindama, atsakovo atstovė 483-sios BSEB pirmininkė J. G. veikė prieš bendrijos interesus, todėl toks ieškinio pripažinimas, kaip prieštaraujantis viešajam interesui, negalėjo būti priimtas (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovai, pateikdami ieškinį, neginantį nei jų, nei bendrijos narių interesų, piktnaudžiavo tariamai turima teise, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2002 m. kovo 9 d. susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, 1.8 straipsnio 1 dalį, 1.2 straipsnio 1 dalį ir 1.5 straipsnį negalėjo būti tenkinamas. Kadangi ieškinio pripažinimas faktiškai buvo veikimas ne atsakovo interesais, bet prieš jo interesus, jos (kasatorės) reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Ieškinio senaties termino praleidimą patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl teismai, nepagrįstai netaikydami CK 1.125 straipsnio 4 dalies nuostatų, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.