- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-207-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10188-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atstovo advokato G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. atstovo advokato G. Ž. skundą, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolis J. P., dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00105, iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje, panaikinti 2014-07-29 turto arešto akto Nr. 0172/14/00105 dalį, kurioje nustatyta 150 000,00 Lt turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė; iš naujo nustatyti minėto turto tikrąją rinkos vertę. Nurodė, kad antstolio turto arešto aktas Nr. 0172/14/00105 yra neteisėtas, nes nėra pagrįstas realiu faktinės būklės bei turto vertės nustatymu. Pažymėjo, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 103 000,00 Lt, o mokestinė vertė sudaro tik 96 200,00 Lt. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai nustatė didelę turto vertę, nesiremdamas jokiais įrodymais. Dėl minėtos priežasties turto pardavimas gali būti sužlugdytas, neįvyks, tai gali sukelti neigiamų pasekmių tiek kreditoriui, tiek skolininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-1255-642/2014 pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-06 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad antstolis turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. v, – vertę nustatė, remdamasis UAB „OBER-HAUS” nekilnojamo turto atliktos ekspertizės turto vertei nustatyti ir sudaryto ekspertizės akto pagrindu. Pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie paskirtą ekspertizę turto vertei nustatyti ir paskirtą ekspertą (turto vertintoją). Tačiau pareiškėjas per įstatymo numatytą terminą jokių prieštaravimų ar nušalinimų skiriamo eksperto kandidatūrai nepareiškė, praleido terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti, nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl naujos ekspertizės skyrimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo skirti naują ekspertizę ir pripažinti, jog antstolis netinkamai vykdė vykdomąją bylą ar atliko netinkamus vykdomuosius veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl areštuoto turto įkainojimo teisėtumo. Mano, kad antstolio pareiga yra rūpintis tinkamos varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymu. Nurodė, kad įstatymai nereglamentuoja prieštaravimų dėl ekspertizės išvados pateikimo terminų, todėl pareiškėjas termino dėl ekspertų išvadoje nustatytos turto vertės nepraleido. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie ekspertizės išvados rengimo datą, pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su minėta išvada, įvertinti jos pagrįstumą, todėl neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų dėl ekspertų išvados ir prašyti atlikti pakartotinę ekspertizę. Atkreipė dėmesį, kad teismas nepagrįstai sutiko su antstolio nustatyta turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) verte, nes ji neatitinka realios rinkos kainos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas per įstatymo numatytą terminą jokių prieštaravimų ar nušalinimų skiriamo eksperto kandidatūrai nepareiškė, praleido terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti, nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl naujos ekspertizės skyrimo. Mano, kad pareiškėjas siekia vilkinti turto pardavimo iš varžytynių procesą, todėl savo teiginius grindžia deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Pažymėjo, jog turto pardavimas už didesnę kainą, yra naudingas tiek kreditoriui, tiek ir pačiam skolininkui (pareiškėjui).
Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą iš esmės grindžia patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą išdėstytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00105, nustatė, jog, 2014-02-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2006-07-14, yra 129 731,00 Lt. Nustatė, kad VĮ Registrų centro teikiamoje vidutinių rinkos verčių paieškoje pagal unikalų numerį masinio vertinimo būdu minėto turto vertė yra 103 000,00 Lt. Kilus abejonių dėl turto vertės, skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, tokiu būdu užtikrino vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, jog turtas (butas, adresu (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas iš antrųjų varžytynių už 130 180,00 Lt. Minėta aplinkybė pagrindžia, jog turto vertė buvo nustatyta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutarties atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00105 pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K. 2013 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-7744) dėl priverstinio hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo (solidariai) iš skolininko ir įkeisto daikto savininko (pareiškėjo) V. A. ir įkeisto daikto savininkės I. A. hipotekos kreditorės AB SEB banko naudai (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapai 1–8). Antstolis 2014 m. sausio 15 d. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0172/14/00105 bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0172/14/00105, pastaruoju ragino skolininką ir įkeisto daikto savininkę geruoju sumokėti turimą įsiskolinimą minėtam kreditoriui (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapai 12–14). Per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą skolininkas ir įkeisto daikto savininkas skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo. Antstolis J. P. 2014 m. vasario 14 d. priėmė patvarkymą Nr. 0172/14/00105 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“, juo nutarė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto, tai yra: buto, unikalus Nr. 2197-0005-9011:0016, adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamam turtui (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapai 76–77). Antstolis minėto patvarkymo egzempliorių išsiuntė skolininkui (pareiškėjui), jis skolininkui įteiktas remiantis LR CPK 604 str. Nustatyta, kad V. A. ir I. A. nušalinimo ekspertui nepareiškė. Antstoliui 2014 m. liepos 25 d. buvo pateiktas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamo turto 2014 m. liepos 23 d. sudarytas ekspertizės aktas Nr. 1102 EKZ_2014 RVI KLAI, jame nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 150 000,00 (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapai 94–119). Minėto ekspertizės akto pagrindu antstolis J. P. 2014 m. liepos 29 d. surašė turto arešto aktą Nr. 0172/14/00105, juo areštavo skolininkui ir įkeisto daikto savininkams V. A. ir I. A. nuosavybės teise priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą ir nurodė, jog areštuota nekilnojamojo turto vertė yra 150 000,00 Lt (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapai 123–125). Minėta turto arešto aktą išsiuntė skolininkui ir įkeisto daikto savininkams V. A. ir I. A. (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapai 122, 133–139), turto arešto aktas jiems įteiktas 2014 m. rugpjūčio 5 d. (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapas 126). Antstolis 2014-08-14 priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, jame nurodė, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 120 000,00 Lt (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapai 140–141).
Pareiškėjo nuomone, antstolio 2014-07-29 turto arešto akte nustatyta nepagrįstai didelė areštuoto ir realizuojamo iš varžytynių turto vertė.
Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie keltų abejonę dėl turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, įkainojamas ir realizuojamas.
Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Kasacinio teismo praktika dėl tinkamo varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymo, teisės normų taikymo ir aiškinimo iš esmės suformuota ir orientuota į tai, kad tai visų pirma yra antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-292/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010). Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (ar kiti suinteresuoti asmenys) CPK 681 str. 3 dalyje nustatyta tvarka antstolei prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Tik paskelbus pirmąsias varžytynes apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliantas skunde antstoliui cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kitose bylose, bet nenurodo jokių pagrįstų nesutikimo su antstolio atliktu turto įkainojimu motyvų, tik nurodo, jog vertė nepagrįstai didelė. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.), nors pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsamiai motyvuota, apeliantas atskirajame skunde iš esmės atkartoja jo skundo antstoliui argumentus, visiškai neįvertindamas pirmosios instancijos teismo motyvų dėl jų. Apelianto skundų teiginiai, kad antstolis objektyviai nenustatė parduodamo turto kainos, kad antstolis pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl parduodamo turto kainos nustatymo, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis skyrė ekspertizę turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) vertei nustatyti tik po to, kai nustatė, jog duomenys apie minėto turto vertę yra pakankamai seni ir galimai neatitinka realios rinkoje esančios turto vertės. Apeliantas savo skunde pripažįsta ekspertizės atlikimo būtinumą, tačiau teigia, kad nustačius turto vertę (150 000,00 Lt), antstoliui turėjo kilti abejonių dėl jos dydžio. Kaip minėta, antstoliui turto arešto akte nustačius minėto turto vertę, apeliantas nustatytos turto vertės neginčijo. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie ekspertizės išvados rengimo datą, apeliantas neturėjo galimybės susipažinti su minėta išvada, įvertinti jos pagrįstumą, todėl neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų dėl ekspertų išvados ir prašyti atlikti pakartotinę ekspertizę. Minėti apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais. Apeliantas pripažino, kad apie skiriamą ekspertizę turto vertei nustatyti žinojo. Taigi, gavęs antstolio surašytą turto arešto aktą, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į antstolį dėl informacijos apie paskirtą ekspertizę rezultatų pateikimo. Tačiau apeliantas minėtų veiksmų neatliko sąmoningai, jis prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės antstoliui pareiškė tik po to, kai buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo interneto svetainėje Domoplius.lt įdėtų skelbimų išrašus su juose nurodytomis parduodamų butų, esančių toje pačioje gatvėje kaip ir pareiškėjams priklausęs butas, kainomis. Minėtais išrašais apeliantas grindžia antstolio nustatytą nepagrįstai didelę turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti išrašai apelianto teiginių nepagrindžia, priešingai, – juos paneigia. Matyti, kad analogiško ploto parduodamų butų, esančių (duomenys neskelbtini), kainos yra netgi žymiai didesnės, nei antstolio nustatyta turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) vertė. Pažymėtina ir tai, kad minėtuose išrašuose pateikta informacija apie butų kainas yra informacinio pobūdžio, paremta siekiu parduoti turtą kuo aukštesne kaina. Tuo tarpu antstolio nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė paremta minėto buto faktine būkle ir įrengimo lygiu, buto suplanavimo, stiliaus, dizaino ir kitų individualių savybių pagrindu, atsižvelgiant į įvykusius santykinai panašaus pobūdžio turto pirkimo–pardavimo sandorius ir pan. (vykd. byla Nr. 0172/14/00105, lapas 94–117). Turto pardavimas aukštesne kaina, atsižvelgiant į tai, kad skolininko skolinių įsipareigojimų dydis tris kartus viršija minėto turto vertę, užtikrina ne tik kreditoriaus, bet ir paties skolininko interesus. Tokiu būdu skolininkui atsiranda galimybė padengti didesnę turimo įsiskolinimo dalį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog abejoti turto vertintojo nustatyta verte antstolis neturėjo jokio pagrindo. Apelianto hipotetinio pobūdžio svarstymai apie nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, t. y. kainų svyravimą, ir spėjimai apie ginčo turto vertės mažėjimą, nėra pagrįsti jokiais duomenimis (LR CPK 178 str.), todėl nesudaro pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, nenustačius apelianto nurodomų jo, kaip skolininko, teisių ir teisėtų interesų bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį palikti nepakeistą.