- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eAS-379-789/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas), neatitinka tikrovės; 2) pripažinti, kad nenagrinėjimas teisme esančių administracinių tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia įšaldytų bylų neatitinka Teisėjų etikos kodekso, demokratinės valstybės sampratos; 3) pripažinti teisėjo (362) elgseną diskredituojačia teismą, piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Šiaulių rūmus) laikytis įstatymų, moralės / etikos principų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5–6 str.); 4) nesielgti (antrus metus) neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.) vykdyme; 5) nustoti sąmoningai savivaliauti, užtikrinti teisę į objektyvų teismą, sudaryti sąlygas įstatymuose nustatyti tvarka (ABTĮ 5 str.) ginti neteisėtai atsakovo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 6) pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas; 7) pripažinti faktą, kad antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus sistemingus įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).
Teismas nurodė, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.
Teismas akcentavo, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo.
Teismas pažymėjo, kad teismas atsakovu gali būti ir reikalavimai jam gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje. Tuo tarpu administracinio teismo veiksmus, vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą), asmenys gali skųsti tik instancine tvarka, t. y. teikdami atskiruosius skundus ar apeliacinius skundus konkrečioje byloje kiekvienu konkrečiu atveju pagal ABTĮ nustatytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai negali būti skundo (pareiškimo) savarankišku dalyku ir yra nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka faktinės tikrovės, ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas, teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde (pareiškime) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimus, susijusius su atitinkamų faktų pripažinimu, kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1394-492/2025 ir kt.).
Šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo pareiškėjas siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo Nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių (ABTĮ 110 str. 1 d.). Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.