Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

2020-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-61-547/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
II-61-547/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00095-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Silvana Girdenienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. V.
Pareiškėjas
G. V.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-61-547/2020
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00095-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V., jo atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-384-2020 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK, Varėnos r. PK) 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 55-ANR_N-384-2020 G. V. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. kovo 26 d. apie 13:07 val. (duomenys neskelbtini) vietinio kelio Panara-Liškiava 2,00 kilometre vairavo transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą G. V. skirta administracinė nuobauda – 950,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su paskirta nuobauda, G. V. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, kuriuo prašo panaikinti Alytaus AVPK, Varėnos r. PK 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 55-ANR_N-384-2020, kuriuo jam paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad su Alytaus AVPK, Varėnos r. PK 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu kategoriškai nesutinka, šis nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. nurodė, kad buvo nuvykęs aplankyti savo tėvo T. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Būdamas pas tėvą jis išgėrė 50 gramų degtinės ir tuomet jo tėvas paprašė nuvažiuoti iki parduotuvės nupirkti maisto produktų. Jį važiuojantį į parduotuvę sustabdė policijos pareigūnai ir liepė pasitikrinti neblaivumą. Jis jiems tuomet nurodė, kad jis ką tik išgėrė 50 gramų degtinės, todėl prašė 15 minučių palaukti, tačiau pareigūnai liepė į alkotesterį pūsti tuoj pat. Alkotesterio duomenys tuomet buvo 0,43 promilės. Jis dar kartą pareigūnų prašė leisti jam išsiskalauti burną vandeniu ir dar kartą pūsti į alkotesterį, nes nebuvo praėję 15 minučių nuo to kai jis išgėrė degtinės, tačiau pareigūnai nesutiko ir jam surašė protokolą. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais jis nuvyko į Druskininkų ligoninę, kur patikrinus jį alkotesteriu 14:30 val. rezultatas buvo 0,26 promilės, o kartotinio tyrimo 15:04 val. metu – 0,12 promilės neblaivumas bei buvo duota išvada, jog jis blaivus. Pareiškėjas nurodo, kad policijos pareigūnai atlikdami tikrinimą alkotesteriu nepatikrino bendros jo būklės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro patvirtintą metodiką, be to jo neblaivumo patikrą alkotesteriu atliko nesilaikydami jo naudojimo instrukcijos reikalavimų, kas duoda pagrindą išvadai, kad jo tikrinimas alkotesteriu buvo neteisėtas, o alkoholio matuoklio parodymai netikslūs.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono PK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Nurodė, kad G. V. nubaustas pagrįstai, o jo skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo nustatyta, kad paaiškinime pateiktos informacijos pakanka: pats G. V. prisipažino vartojęs alkoholį prieš vairuojant automobilį, tai patvirtino ir alkoholio kiekio matuoklio parodymai Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas sustabdymo laikas 13:07 val., alkoholio kiekio matuokliu G. V. nustatytas 0,43 promilių neblaivumas (neįvertinus paklaidos) 13:12:41 val. Nuo alkoholio vartojimo momento iki asmens patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu, įvertinus automobilio vairavimo laiką, buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas, kad asmenį būtų galima testuoti alkoholio kiekio matuokliu. Dėl G. V. pateikto „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto“ nurodė, kad jis surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 (2017-11-20 įsakymo Nr. V-1312 redakcija) reikalavimų: apžiūros aktas be registracijos numerio, nenurodyta asmens kreipimosi data ir laikas, naudotos techninės priemonės gamyklinis numeris. Procedūra atlikta ne pilna apimtimi. Nepaimta ir neištirta tiriamoji medžiaga. Nurodo, kad toks aktas negali būti rašytiniu įrodymu administracinio nusižengimo byloje. Akte, surašytame Druskininkų ligoninės SPS, nurodyta, kad G. V. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas neblaivumas (14:30 val. – 0,26 promilių neblaivumas, o 15:04 val. – 0,12 promilių), nors galutinė išvada – blaivus. Tai patvirtina, kad 13:07 val. G. V. vairavo automobilį neblaivus, todėl prašė jo skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu G. V. nurodė, kad jis atvažiavo į kaimą pas savo tėvą. Išgėrė 50-60 gramų degtinės ir tada sėdo į automobilį ir važiavo į parduotuvę. Kai pareigūnai jį sustabdė iš karto pasakė, kad jis gėrė degtinės. Jis juto likusią burnoje alkoholio koncentraciją. Nuo tėvuko iki parduotuvės 3,7 km ir jis užtruko 6 min. Pareigūnai jį sustabdė grįžtantį iš parduotuvės, nuo stabdymo vietos iki parduotuvės apie 1 km. Jis nepagalvojo, kad galėtų įpūsti, iš vakaro alkoholio nebuvo vartojęs. Pareigūnai meluoja, jis jiems sakė, kad alkoholį vartojo prieš 10 min.

Teismo posėdžio metu liudytojas (policijos pareigūnas) Ž. Š. nurodė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) M. D. tikrino G. V. dokumentus, vairuotojui nustatytas girtumas 0,43 promilių, o po paklaidos 0,41 promilių. G. V. minėjo, kad prieš kažkiek laiko vartojo alkoholį. Liudytojas paaiškino, kad tame kelyje jie dažnai stabdo visus automobilius, nes dažnai vežamos akcizinės prekės. Nurodė, kad nežino ar G. V. prašė dar kartą pūsti į alkotesterį, tačiau pūsti antrą kartą neduoda, duoda tik tada, kai girtumas didesnis nei 1,50 promilių. Pagal teisės aktus jie negali išjungti įrašo, kodėl įraše nėra garso, nežino.

Teismo posėdžio metu liudytojas (Varėnos PK vyr. patrulis) M. D. nurodė, kad G. V. nepažįsta. Įvykis įvyko pavasarį, dienos metu. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini), patikrino G. V. dokumentus, kuris sakė, kad prieš gerą pusvalandį išgėrė degtinės. Jam nustatė 0,41 promilių girtumą. Sustabdžius G. V. vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, keleivio vietoje buvo padėtas brendžio butelis. Vairuotojas kalbėjo rišliai, kitų testų girtumui nustatyti vietoje nedarė. G. V. važiuodamas transporto priemone įtartinai manevravo, per dideliu greičiu važiavo, todėl ir sustabdė patikrinimui. Paprašius pas vairuotoją dokumentų, ant sėdynės pamatė brendžio butelį, todėl ir paklausė ar vartojo alkoholio. Kraujo tyrimas ligoninėje turi būti padarytas per 1 val., protokolo surašymui užtruko apie gerą pusvalandį.

Kiek jam žinoma, išjungti kameros garsą nėra galimybių. Tai pirmas kartas, kai nebuvo įrašo garso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju G. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl vairavimo neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 0,43 promilių (pritaikius paklaidą, 0,41 promilių) neblaivumas.

G. V. skundu ginčija alkoholio matuoklio parodymus, nurodydamas, kad jie netikslūs. Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai atlikdami tikrinimą alkotesteriu nepatikrino bendros jo būklės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro patvirtintą metodiką, be to jo neblaivumo patikrą alkotesteriu atliko nesilaikydami jo naudojimo instrukcijos reikalavimų, kas jo manymu duoda pagrindą išvadai, kad jo tikrinimas alkotesteriu buvo neteisėtas, o alkoholio matuoklio parodymai netikslūs, nes jis buvo testuotas alkoholio kiekio matuokliu nepraėjus 15 minučių nuo alkoholio vartojimo. G. V. tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė įtvirtinta ANK 571 straipsnyje - būti išklausytam žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Iš bylos duomenų matyti, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu G. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2020 m. kovo 26 d. apie 13:07 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,43 promilių asmens girtumas (paklaida ± 0,02 promilės). Iš byloje pateikto alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo duomenų nustatyta, kad G. V. alkotesteriu buvo tikrintas 2020 m. kovo 26 d. 13:12:41 val., jam nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (iki nagrinėjamo įvykio alkotesteriu leistiną normą viršijantis girtumas fiksuotas tik prieš 2 dienas – 2020-03-24) (b. l. 23). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas G. V. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0234, kaip įrodo 2019 m. lapkričio 11 d. patikros sertifikatas Nr. 1175171 – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. gegužės 11 d., prietaiso paklaida ± 0,017 promilės (b. l. 27). Konstatuota, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti.

G. V. į bylą pateikęs Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (toliau – Aktas). Jo pateiktame Akte Nr. (be registracijos numerio, nenurodyta asmens kreipimosi data ir laikas) nurodyta, kad apžiūros pradžia 2020-03-26 14.30 val., tiriamojo vardas, pavardė - G. V.. Akte yra įrašai apie tiriamo asmens (G. V.) išvaizdą, laikyseną, kvėpavimą, eiseną ir kt., taip pat apie jo psichikos būklę (elgseną, sąmoningumą, dėmesį, kalbą, mimiką, gestikuliavimą ir kt.), 12 punkte „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ nurodyta – apie 100 gramų degtinės, 20 punkte “Alkoholio nustatymas iškvepiamame ore” nurodyta, kad aparatu „Alkotest 7410“ (metrologinės patikros data 2020-02-17) 14.30 val. G. V. nustatytas 0,26 promilės girtumas, o 15:04 val. 0,12 promilių girtumas, šio Akto Nr. (be registracijos numerio) 21 punkte nėra nurodyta jokia informacija apie biologinės terpės bandinio paėmimą ar šio bandinio nepaėmimo priežastis, nenurodytas tokios terpės bandinio tyrimo rezultatas, 22 punkte nenurodyti „Kiti duomenys“ ir ar tokie iš viso buvo pateikti, skiltyje - Išvada nurodyta – blaivus, pasirašęs gydytojas T. B., tačiau nenurodyta data ir laikas, kada toks asmuo (G. V.) buvo supažindintas su medicininės apžiūros išvada. Akivaizdu, kad visa ši informacija tiek pagal medicininės apžiūros akto blanko formą, tiek pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 2, 8.1, 10.3, 10.4 punktų reikalavimus turėjo būti nurodyta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio (ar kitų medžiagų) koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas siekiant gauti tikslesnius duomenis negu tik tuos, kurie gauti po bendro asmens būklės vertinimo ar patikrinimo alkotesteriu. Būtent dėl to asmuo, kuris savo iniciatyva, nesutikdamas su pareigūnų alkotesterio rodmenimis, vyksta į medicinos įstaigą atlikti medicininės apžiūros, turėdamas tikslą paneigti nustatytą neblaivumo laipsnį, turėtų būti suinteresuotas kraujo tyrimo atlikimu, kaip tikslesnių duomenų apie jo būklę gavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančių Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 31 punkte nurodyta, kad asmeniui, kuris pats kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, medicininės apžiūros atlikimo aktas išduodamas tik tada, kai jis pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad atlyginimas už medicininės apžiūros atlikimą sumokėtas.

Šiuo gi atveju, medicininės apžiūros metu nepaėmus pareiškėjo kraujo bandinio, neatlikus šio tyrimo ir byloje nesant tokio tyrimo rezultatų, kurie neabejotinai būtų parodę, kokia alkoholio dalis buvo jo (G. V.) organizme medicininės apžiūros metu ar kokia jo dalis pasišalino ir pan., konstatuotina, kad medicininė apžiūra buvo atlikta neišsamiai (ne iki galo), nesilaikant jos atlikimo tvarką reglamentuojančių taisyklių, pats Aktas Nr. (be registracijos numerio, nenurodyta asmens kreipimosi data ir laikas) surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, pažeidžiant išvados formulavimo taisykles, pagal kurias išvada formuluojama tik paėmus kraujo tyrimui ir atlikus šį tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).

Pagal Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu, Nr. V-505 (nauja redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d.), medicininę apžiūrą sudaro ne tik asmens būklės vertinimas, tačiau ir tiriamųjų medžiagų paėmimas, ištyrimas bei išvados suformavimas. Metodikos 8.1 punkte nustatyta, kad alkoholio kiekiui nustatyti imama tiriamojo asmens kraujo bei nurodyta, kad kai tiriamasis atvyko pats – kraujo paima dalyvaujant kviestiniam asmeniui. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju tiriamoji medžiaga – kraujas, paimta bei ištirta nebuvo. Teismas pažymi, kad paneigti alkotesterio parodymus gali nebent pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai, ko administracinio nusižengimo byloje G. V. nepateikė. Taigi, nors gydymo įstaigoje naudojamas alkoholio matavimo prietaisas „Alkotest 7410“ (Nr. nenurodytas), metrologiškai patikrintas (metrologinės patikros data 2020-02-17) ir galimai tinkamas naudoti (iki kada patikros sertifikatas galiojo nenurodyta, prietaiso paklaida taip pat nenurodyta), tačiau darytina išvada, kad G. V. medicininė apžiūra nebuvo atlikta pagal nustatytas taisykles, yra neišsami, todėl ja vadovautis teismas neturi teisinio pagrindo. Teismo nuomone, minėta specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus beveik valandai su puse nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau, atsižvelgiant į žmogaus organizmo gebėjimą per tam tikrą laiką suskaidyti tam tikrą alkoholio kiekį nepaneigia to, kad G. V. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2020-03-26 13:12 val. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai ir gydymo įstaigoje alkotesteriu atlikta patikra nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio parodymų.

Taigi pagrindinis bylos įrodymas byloje, pagrindžiantis G. V. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0234 rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, Alytaus AVPK Varėnos r. PK pateiktoje alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale eilės Nr. 4125, iš kurių matyti, jog G. V. 2020-03-26 13:12:41 val. nustatytas 0,43 promilės girtumas.

G. V. savo skunde nurodęs, kad jam pritaikius paklaidą buvo nustatytas 0,41 promilių neblaivumas, tai yra itin nežymiai, tai 0,01 promilių įstatyme numatytą leistiną ribą viršijantis neblaivumas, o alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus mažiausiai 15 minučių nuo alkoholio vartojimo, kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. G. V. nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6 punkto 6.1. papunktį policijos pareigūnai, siekdami nustatyti ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus pirmiausia privalo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertinti bendrą asmens būklę ir tik įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo yra neblaivus gali toliau atlikti kitus tikrinimo veiksmus. Jis nurodęs, kad pareigūnai prieš atlikdami tikrinimą alkotesteriu nepatikrino bendros jo būklės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro metodiką bei jo neblaivumo patikrą alkotesteriu atliko nesilaikydami jo naudojimo reikalavimų, kad tuo atveju, jei tiriamas asmuo prieš pat testavimą buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų būtina palaukti maždaug 15 minučių ir tik tada atlikti patikrą, kas duoda pagrindą išvadai, kad policijos pareigūnai nesilaikė teisės aktais įtvirtintos tokios patikros tvarkos, todėl mano, kad jo tikrinimas alkotesteriu buvo neteisėtas, o alkoholio matuoklio parodymai yra netikslūs.

Sutikti su G. V. aukščiau nurodytais skundo teiginiais, kad atliekant jo neblaivumo nustatymo testą buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas G. V. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo.

Skunde nesutinkama su alkotesteriu nustatytu neblaivumo laipsniu ir teigiama, kad jo parodymams įtakos galėjo turėti tai, jog G. V. prieš pat jį sustabdant policijos pareigūnams buvo neseniai išgėręs degtinės. Surašant administracinio nusižengimo protokolą „asmens paaiškinime dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ jis nurodęs - „Išgėriau 50 g. degtinės ir važiavau į parduotuvę ir paskui iš parduotuvės“. Pateiktame „Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akte“ 12 skiltyje „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ nurodyta – „~ 100 g. degtinės“. Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. D. 2020-03-26 tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo nurodyta, kad patruliuodami su vyriausiuoju patruliu Ž. Š. kelyje (duomenys neskelbtini), apie 2 kilometrus nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį VW Passat, todėl nusprendė jį sustabdyti bei patikrinti vairuotojo neblaivumą. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo G. V., nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus G. V. nurodė, kad tą dieną (2020-03-26), maždaug prieš 30 minučių prieš jį sustabdant policijos pareigūnams, jis išgėrė 50 gramų degtinės, pakapojo namie malkos ir išvažiavo į parduotuvę nupirkti degtinės tėvui, o bevažiuojant iš parduotuvės jis buvo sustabdytas ir jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad įvykis buvo filmuojamas vaizdo kamera Nr. BOF1EC60A1FC.

Taigi, paaiškinime (administracinio nusižengimo protokole) G. V. nurodė, kad išgėrė 50 gramų degtinės ir važiavo į parduotuvę ir po to iš jos, prieš kiek laiko vartojo alkoholį paaiškinime nenurodęs. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, kurį pateikė G. V., užfiksuota, jog jis paskutinį kartą vartojo ~ 100 g. degtinės (Akto 12 skiltis - Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą), kada vartojo (kuriuo laiku) svaigalus vėlgi nenurodyta. Teismo posėdžio metu G. V. nurodė, kad išgėrė 50-60 gramų degtinės ir tada sėdo į automobilį ir važiavo į parduotuvę bei jį grįžtantį iš parduotuvės sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė jam neblaivumą.

Savo skunde G. V. nurodęs, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kuri įtvirtinta ANK 571 straipsnyje. Jis nurodo, kad institucija nagrinėjusi jo administracinio nusižengimo bylą, jo neprašė pateikti jokių paaiškinimų, nors protokole, esančiame paaiškinime jis nurodęs tik keletą žodžių, kurie jo manymu negali būti laikomi pakankamais paaiškinimais, todėl jis neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo aplinkybių.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matosi, kad iki bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje G. V. pateikė „Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti aktą“, tačiau jokių papildomų paaiškinimų ar kitų rašytinių dokumentų nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų teikęs prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK Veiklos skyrius viršininkas S. D. atsiliepime į G. V. skundą administracinio nusižengimo byloje patvirtino, kad prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip numatyta ANK 616 straipsnio 3 dalyje, Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK negavo, o nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, institucijai surašiusiai protokolą, Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK, visiškai pakako pateiktos informacijos.

Šiuo atveju, teismas laiko, kad G. V. teisė būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, nebuvo pažeista - jis teikė paaiškinimą surašant administracinio nusižengimo protokolą bei iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pateikė „Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti aktą“, todėl akivaizdu galėjo teikti ir kitus paaiškinimus, prašymus ir pan.

G. V. savo skunde bei teismo posėdžio metu iškėlė versiją, kad po alkoholio vartojimo iki pūtimo į alkotesterį momento nebuvo praėję 15 minučių, jis tvirtino, kad apie tai pareigūnams sakė, tačiau jie nedavė jam pūsti į alkotesterį antrą kartą. Šiuo atveju į bylą pateiktas įvykio vaizdo įrašas, kuriame nėra garso, kuris tik patvirtina, kad 2020-03-26 buvo sustabdytas G. V., jam tikrintas neblaivumas. Įraše nesant garso negalima nustatyti pareigūnų ir G. V. pokalbio. Pareigūnai teismo posėdžio metu nurodę, kad jie negali pasakyti kodėl nufilmuotas vaizdas išliko, o garso nėra, jie tik patvirtino, kad specialiai išjungti kameros garsą nėra techninių galimybių. Tai pirmas kartas jų praktikoje, kai nebuvo nufilmuoto vaizdo garso.

Šiuo atveju nors vaizdo įraše ir nėra garso, tačiau administracinio nusižengimo protokole ir vaizdo įraše užfiksuotas sustabdymo laikas 13:07 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ G. V. nustatytas 0,43 promilių neblaivumas (neįvertinus paklaidos) 13.12.41 val. Nuo alkoholio vartojimo momento iki asmens patikrinimo alkoholio matuokliu, įvertinus automobilio vairavimo laiką, praėjo pakankamas laiko tarpas, kad G. V. būtų galima testuoti alkoholio kiekio matuokliu. Policijos pareigūnas M. D. 2020-03-26 tarnybiniame pranešime nurodęs, kad <...> vairuotojas G. V. paaiškino, kad šiandien, 2020-03-26, maždaug 30 minučių prieš jį sustabdant policijos pareigūnams, jis išgėrė 50 gramų degtinės, pakapojo namie malkos ir išvažiavo į parduotuvę nupirkti degtinės savo tėvui, o bevažiuojant iš parduotuvės jį sustabdėme mes.<...> Byloje nenustatyta, kad šis policijos pareigūnas yra suinteresuotas bei siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą G. V.. Pats pareiškėjas teismo posėdžio patvirtinęs, kad jis išgėrė apie 50-60 gramų degtinės ir tada važiavo iki parduotuvės. Nuo jo tėvo namų iki parduotuvės, 3,7 kilometro, jam važiavimas iki parduotuvės užtruko 6 minutes bei pareigūnai jį sustabdė tada, kai jis važiavo į namus. Taigi net ir iš G. V. paaiškinimo akivaizdu, kad nuo alkoholio vartojimo iki testavimo alkoholio kiekio matuokliu buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas – vertinant vairuotojo G. V. įsėdimą į automobilį, važiavimą iki parduotuvės, apsipirkimą parduotuvėje bei važiavimą į jo tėvo namus kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų bei po 5 minučių po sustabdymo tikrintas jo neblaivumas. Teismas mano, kad buvo praėjęs pakankamas laikas, kad būtų galima testuoti alkoholio matuokliu.

Teismas pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Toks G. V. elgesys, kai jis pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo ryžosi vairuoti transporto priemonę, dar labiau sustiprina teismo manymą, kad įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis buvo sąlygotas sąmoningai suvartoto tam tikro kiekio alkoholinių gėrimų ir taip pat netiesiogiai patvirtina, kad policijos pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatytas 0,43 promilių (± 0,017 promilių) neblaivumas buvo objektyviai nulemtas G. V. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo ar netinkamų pareigūnų veiksmų tikrinant asmens neblaivumą.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

G. V., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 3810“ Nr. ARFM-0234, 2020 m. kovo 26 d. 13:12:41 val. buvo nustatytas 0,43 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas G. V. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo.

Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad blaivumo tikrinimo rezultatai galėjo būti iškreipti. Be to, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, tačiau nei policijos, priėmusios nutarimą, nei pareiškėjo ar jo atstovės paaiškinimai ir samprotavimai apie galimą neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Todėl kaip deklaratyvūs vertinami pareiškėjo argumentai dėl jo (ne)blaivumo nustatymo pažeidimų.

Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad buvo pažeista jo teisė numatyta ANK 571 straipsnyje, kadangi institucija, nagrinėjusi jo administracinio nusižengimo bylą, jo jokių paaiškinimų pateikti neprašė, todėl jis neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo aplinkybių. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju teismas laiko, kad institucijai, nagrinėjusiai G. V. administracinio nusižengimo bylą, užteko įrodymų konstatuoti, kad G. V. Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

G. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, G. V. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 55-ANR_N-384-2020 G. V. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 55-ANR_N-384-2020 nepakeistą ir G. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė