- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- I-3175-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01754-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. T. J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. J. (J. T. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas , ir atsakovas) 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Migracijos valdybai kartu su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus nacionalinei vizai gauti ir nurodė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, t. y. Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjo teigimu, jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą patvirtina tai, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas.
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Bendrovė, kurios akcininku jis yra, veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo nuo 2017 metų pabaigos. Bendrovė naudojasi buhalterines paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis. Pagal Buhalterinių paslaugų sutartį Bendrovei buhalterines paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotoja ir pasirašė Migracijos valdybai pateiktus dokumentus. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad Bendrovės akcijų įsigijimo sandoris nebuvo patvirtintas notaro, tačiau ši aplinkybė, anot pareiškėjo, nepaneigia, jog toks sandoris buvo sudarytas.
Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, neobjektyvus ir priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pateikė pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Aprašas), 70.10 papunktį.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pateiktą prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 1 d., Bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų, Bendrovės vadovu 2017 m. gruodžio 8 d. paskirtas V. V. Ch. Bendrovė registruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bendrovės steigėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini“, kurios direktorius – Lietuvos Respublikos pilietis I. M. – nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra steigėja uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini“, kurios direktoriumi I. M. buvo nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. Visų trijų įmonių registracijos adresas yra tas pats. Migracijos departamento duomenimis, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra registruojamos įmonės, kurių akcijos parduodamos užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Atsakovo teigimu, negyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negali būti laikoma tinkama Bendrovės veiklai vykdyti.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo pateiktą Bendrovės 2017 m. gruodžio 29 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą be Bendrovės direktoriaus pasirašė ir buhalterė A. N., kuri Migracijos departamento duomenimis Bendrovėje nedirbo. A. N. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat registruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o šios įmonės direktoriumi taip pat yra buvęs I. M. A. N. pasirašydama Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą nenurodė, jog yra kitos įmonės, pagal sutartį teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas, darbuotoja ir yra susijusi su asmeniu, steigiančiu įmones, kurių akcijos taip pat parduodamos užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje.
Migracijos departamentas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. Ch., kuris akcijas pardavė ženkliai mažesne kaina nei jas buvo įsigijęs. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudaromos vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų, tokiu būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos notarinės sandorio formos. Šios aplinkybės, anot atsakovo, užsieniečio veiksmus apibūdina kaip neskaidrius ir keliančius įtarimus, bei abejones dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o užsieniečio kartu su nustatytos formos prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikti dokumentai šio tikslo savaime nepatvirtina.
Be to, Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo, nes pareiškėjas yra investavęs mažiau kaip 14 000 eurų.
Šalies argumentai
Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, nurodo, kad pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą. Atsakovas laiko nepagrįstais ir pareiškėjo teiginius apie šališką ir neobjektyvų jo prašymo nagrinėjimą. Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą atitinka teisės aktuose nustatytą tokiems sprendimams priimti formą (b. l. 25-28).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 17I-195, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą J. T. J., gim. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 29-32).
Migracijos departamentas atsisakė išduoti nacionalinę vizą J. T. J. tuo pagrindu, jog užsienietis neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.
Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos valdybai pateikė 2018 m. sausio 15 d. (b. l. 35-38). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė verslą (prašymo formos 21 punktas). Numatomo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą – 2019 m. sausio 17 d. (prašymo formos 30 punktas).
Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 18 d. tarpininkavimo raštą (b. l. 41-44), Valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą (b. l. 45-47), UAB „(duomenys neskelbtini)‘ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 48, 49, 50, 51), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 29 d. balansą (b. l. 52), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 53), sveikatos draudimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 54,55).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Įstatymo 19 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą užsieniečiui pagrindai:1) užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, užsienietis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas užsienietį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Taigi, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Byloje ginčo, jog pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė pagal Aprašo 70.10 papunktį, nėra. Aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjo prašymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis. Tai, jog pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis, t. y. akcininkas, patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras duomenys (b. l. 45-46).
Iš pareiškėjo pateiktų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad užsienietis iš viso įsigijo 2 500 vnt. Bendrovės akcijų (vienos akcijos vertė – 1 euras). Sutartyse nurodyta, kad bendra visų akcijų įsigijimo kaina yra 100 eurų. Remiantis bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 2 500 vnt. akcijų, vienos akcijos vertė – 1 euras. Pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 15 d. yra vienintelis įmonės akcininkas. Iš pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad Bendrovės nuosavą kapitalą sudarė 28 275 eurai, iš kurių 2 500 eurų yra įstatinis kapitalas ir 25 565 eurai – nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, rezervai nepaskirstytas pelnas. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai. Byloje ginčo, jog pareiškėjas už 100 eurų yra įsigijęs 2 500 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nėra. Taigi, pareiškėjas nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų ir tokiu būdu neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje dalyviui keliamų reikalavimų.
Byloje taip pat pripažįstama aplinkybė, jog pareiškėjas Bendrovės akcijas įsigijo iš Bendrovės direktoriaus (b. l. 48, 49, 50, 51). Akcijų pirkimų-pardavimo sutartis sudarė vienu metu įgydamas ne daugiau kaip 25 proc. Bendrovės akcijų, tokiu būdu išvengdamas notarinės sandorio formos.
Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo adresu Laisvės pr. 60, Vilnius. Nurodytu adresu registruotos kelios bendrovės. Pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašė asmuo, nedirbantis Bendrovėje (b. l. 52, 53).
Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu.
Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad Migracijos departamento pareigūnas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.
Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. Pareiškėjo skundo argumentas, kad atsakovo priimtas sprendimas nemotyvuotas, yra nepagrįstas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Migracijos departamento 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 17I-195, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą J. T. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. T. J. (J. T. J.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.