Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei S. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas parodė, kad 2019 metų vasario mėnesį jis lauke vedžiojo savo šuniuką. Tuo metu pribėgo nutrūkęs atsakovės šuo, kuris užpuolė jo šuniuką ir perkando jam pilvą. Jo šuniukas nukraujavo ir po kiek laiko nugaišo. Šuniukas buvo jagdterjerų veislės. Šuniuką jam padovanojo mama, kai jam buvo 11 metų. Įvykio metu jam buvo 19 metų, o dabar 21 metai. Paaškina, kad šuniuko netektis jam sukėlė didelius išgyvenimus, nes jis neteko draugo, su kuriuo miegodavo ir žaisdavo, kuris pasitikdavo jį grįžus į namus. Užėjo nerimas ir nemiga, kuriuos gydėsi nereceptiniu vaistu „Valerediksu“. Dėl savo sveikatos būklės į gydytojus nesikreipė. Parodo, kad 2019 metų pradžioje buvo įkūręs elektroninę parduotuvę. Turi 12 klasių išsilavinimą ir yra įgijęs elektriko profesinę kvalifikaciją. Karo prievolės nėra atlikęs, šeimos nėra sukūręs. Kadangi negali pateikti teismui šuniuko kilmės dokumentų, todėl ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo mažina iki 100 Eur. Dėl šuniuko netekties patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur.

Atsakovė nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Ši norma yra specialioji ir nustato gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio prižiūrimas buvo gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Pagal aptarto straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė yra atsakinga už savo augintinio (šuns) padarytą žalą ieškovui. Teismo posėdžio metu ieškovas jam padarytą turtinę žalą sumažino iki 100 Eur, atsakovė su tokiu turtinės žalos dydžiu sutiko. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos dydis (100 Eur) atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei yra pagrįstas, todėl ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkina visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad buvo sužalotas ir nugaišo naminis gyvūnas, kuriuo ieškovas rūpinosi nuo vaikystės (nuo 11 metų) ir kuris tenkino ieškovo bendravimo ir kitus socialinius poreikius. Pats ieškovas teismui paliko gana jautraus žmogaus įspūdį, tačiau teismas įvertina ir tai, kad ieškovas yra pilnametis asmuo, o byloje be paties ieškovo paaiškinimų nėra jokių kitų įrodymų apie ieškovo fizinei sveikatai ir emocinei būklei dėl įvykio atsiradusias neigiamas pasekmes. Taip pat, teismas įvertina atsakovės kaltės formą, turtinę padėtį ir padarytos turtinės žalos dydį. Atsakovės kaltė forma yra neatsargi, ji savo kaltę pripažįsta, pagal galimybes geranoriškai sutiko atlyginti ieškovui tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Atsakovei šioje byloje yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atleidžiant ją 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nugaišusio šuns vertės (100 Eur). Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškovui padarytą neturtinę žalą teismas įvertina 250 Eur suma, kuri jam yra priteistina iš atsakovės.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio ir bylą nagrinėjant teisme naudojosi advokato teisine pagalba, kurios išlaidos yra 200 Eur. Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atleidžiant ją 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teisme 2020-08-04 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai priteistina suma yra 174,72 Eur (advokato užmokestis) ir 7,92 (kelionės išlaidos), viso 182,64 Eur. Nagrinėjant bylą patirta 11,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti apie 16,66% (nuo 2100 Eur sumos), todėl atitinkamai - iš atsakovės ieškovui priteistina 8,33 Eur žyminio mokesčio ir 33,32 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atitinkamai iš ieškovo valstybės naudai priteistina 152,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 9,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 41,65 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175), 152,22 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus ir 22 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas – 5630) bei 9,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas - 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.