- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-1521-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė, Albina Cirulienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui L. K., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, atsakovei J. K., jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2425-217/2009 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei J. K., tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams nutraukimo. Taip pat ieškovas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukros B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatant laikiną kas mėnesinį 350 Lt dydžio periodinį materialinį išlaikymą mokamą vaiko motinos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai B. K., piniginėmis lėšomis uzufrukto teisėmis pavedant disponuoti vaiko tėvui L. K.. Ieškovas nurodė, kad 2005-07-22 teismo sprendimu nutraukus jo ir atsakovės santuoką, nepilnametės dukters B. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina J. K. ir nustatytas ieškovo įsipareigojimas dukrai teikti 350 Lt dydžio kasmėnesinį materialinį išlaikymą. Dukra pati išreiškė norą gyventi su juo, tai patvirtino Vaiko teisių apsaugos tarnyboje bei VŠĮ Šeimos santykių institute. Ieškovas teigia, kad mergaitė gyvendama su motina jautė pastovų diskomfortą, įtampą, atsakovės sugyventinis dažnai vartoja alkoholį, triukšmauja, nesudarytos palankios sąlygos mergaitės vystymuisi, todėl siekdamas užtikrinti vaiko teisių gynimą ieškovas kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovo teigimu atsakovė prieštarauja dukters pasirinkimui gyventi su tėvu, ji kreipėsi į Jonavos prokuratūrą su pareiškimu dėl dukros pagrobimo. Dukra nenori grįžti pas motiną ir bijo. Ieškovas, siekdamas išvengti nesusipratimų, atsižvelgdamas į dukros pageidavimą ir užtikrinant jos interesus, prašo taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė dukros B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su L. K., taip pat priteisė iš atsakovės J. K. laikiną periodinį materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mokant po 350 Lt kas mėnesį ieškovui L. K., nuo prašymo priėmimo teisme dienos 2009-07-27 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2425-217/2009 įsiteisėjimo dienos. Nepilnametės dukters skirtų lėšų tvarkytoju teismas skyrė B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvą L. K., įpareigojant šias lėšas naudoti tik dukters poreikių tenkinimui. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktos VŠĮ Šeimos santykių instituto pažymos teismas nustatė, kad mergaitė lankėsi konsultacijoje, mergaitė buvo konsultuota dėl sprendimo pakeisti gyvenamąją vietą, išsakyto noro gyventi su tėčiu. Pažymoje teigiama, kad mergaitės būsenoje stebima įtampa, nerimastingumas, esant tėvų nesutarimui dėl jos pasirinkimo, pagrindiniai motyvai noro gyventi su tėčiu - nepalankios sąlygos gyvenant su mama (mamos draugas vartoja alkoholį, triukšmauja, kartais muša mamą), taip pat vieno berniuko smurtinis elgesys mergaitės lankomoje mokykloje. Teismas, vadovaujantis CK 3.65 str. ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus iki bylos išnagrinėjimo teisme, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl šių motyvų:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 148 str. 1 d. nuostatas, nes apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepranešė atsakovei. Tuo pačiu pažeidė atsakovės teises, numatytas CPK 42 str. pateikti argumentus ir įrodymus, kad ieškovas pareiškime nurodė neteisingus faktus, tuo piktnaudžiaudamas savo teisėmis. Taip pat teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, kadangi priimdamas skundžiamą nutartį rašytinio proceso tvarka, pirmenybę suteikė vienos šalies teisėms, ignoruodamas kitos šalies teises.
2. Teismas pažeidė Vaiko teisių konvencijos 3 str., bei sutinkamai su Konvencijos 12 str. 2 d. nuostatomis, teismas prieš nustatydamas dukters laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu, turėjo išklausyti dukterį betarpiškai ir įsitikinti, ar ji nėra neigiamai įtakojama savo tėvo. Teismas pažeidė ir CK 3.164 str. 1 d. nuostatas, nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo pateikta VŠĮ Šeimos santykių instituto pažyma. Dukrai yra 12 metų, todėl ji pati lankytis konsultacijoje, kaip nurodo teismas nutartyje, negalėjo ir be abejonės ją nuvedė ieškovas, kuris pastoviai tiek dukrai, tiek sūnui daro psichologinį poveikį nuteikinėja vaikus prieš atsakovę, neleidžia jai bendrauti su vaikais net telefonu.
3. Prie atskirojo skundo pateikti įrodymai patvirtina, kad laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarauja dukters interesams, kadangi ieškovas nesugeba tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais, jiems su ieškovu yra nesaugu, nes būtent sūnus J. K., būdamas ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) pas ieškovo sugyventinę, š. m. liepos mėn. 17 d., pagal sūnaus pasakymą, sunkiai susižalojo. Tai, kad minėta nutartis prieštarauja dukters interesams patvirtina ir Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK kriminalinės policijos skyriaus 2007-07-21 pažyma Nr. 20-61-S-649-09, iš kurios matyti, kad ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dukters ir sūnaus pagrobimo. Teismas nevertino šio fakto, nors nutartyje ir nurodė, kad pats ieškovas nurodė, kad yra kreiptasi į Jonavos prokuratūrą dėl vaiko pagrobimo.
4. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas nevykdo teismo 2005-07-22 sprendimo, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, o vaikus pagrobė ir jų nuo 2009-06-30 negrąžino ir kreipėsi į teismą tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas ignoruodamas įstatymus daro vaikams neigiamą poveikį, savo pavyzdžiu rodo, kad galima nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenės priimtas normas, be to ieškovas vaikus moko meluoti, kas neigiamai veikia vaikų psichologiją ir prieštarauja vaiko interesams.
5. Teismas vadovavosi tik pažymoje, kuri gauta ieškovo, tariamu dukters paaiškinimu, kad „nepalankios sąlygos gyvenant su mama (mamos draugas vartoja alkoholį, triukšmauja, kartais muša mamą), taip pat vieno berniuko smurtinis elgesys mergaitės lankomoje mokykloje“. Apeliantė nurodo, kad šie pažymoje nurodyti teiginiai yra neteisingi, kadangi jos draugas nevartoja alkoholio, netriukšmauja ir niekada jos nemuša. Tai patvirtina ir 2009-06-29 L. K. rašytas paaiškinimas, kuriame tokios aplinkybės nenurodytos. Duktė mokykloje niekada nejautė diskomforto ir tai patvirtina pateikiama charakteristika. Charakteristika taip pat patvirtina, kad dukrai pas atsakovę gyvenimo sąlygos tinkamos ir tai atspindi jos mokymosi rezultatai, nes jai namuose būtų blogos sąlygos, duktė negalėtų taip gerai mokytis.
6. Teismas neįsitikino, ar duktė pas ieškovą turės tinkamas sąlygas gyventi. Ieškovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas minėtu adresu negyvena, o tik pas savo motiną yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK kriminalinės policijos skyriaus 2007-07-21 pažyma Nr. 20-61-S-649-09 patvirtina, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), nes būtent tokią faktinę gyvenamąją vietą nurodė ieškovas. Pats ieškovas jokio gyvenamojo ploto neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga dėl šių motyvų:
1. Atsakovės teisės, kurias numato LR CPK 42 str., nebuvo pažeistos, nes ji turėjo galimybę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskųsti Kauno apygardos teismui ir skunde išdėstyti savo argumentus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.
2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas pažeidė Vaiko teisių konvencijos 3 str., nes dukra B. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jai šiuo metu yra 12 metų. Pagal savo amžių ir intelektą ji gali išreikšti savo nuomonę gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimu.
3. Jonavos rajono apylinkės teismas 2005-07-22 patvirtino ieškovo ir atsakovės sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, kad abi šalys dalyvaus vaikų auklėjime bendru sutarimu, vaikų vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti vaikus pas save nemažiau vieną mėnesį. Ieškovas nurodo, kad pagal bendrą susitarimą su atsakove susiklostė tokia praktika, kad ji sutiko, jog vaikai bus pas ieškovą vasaros atostogų metu daugiau negu vieną mėnesį. Nors vaikai būdavo pas ieškovą, jis jų išlaikymui mokėjo atsakovei po 700 Lt per mėnesį. Mokslo metų bėgyje atsakovė ne visuomet elgėsi geranoriškai, neleido vaikams važiuoti pas ieškovą, nors jie ketino jį pasveikinti gimimo dienos proga. Vaikai dėl to labai pergyveno, verkė. 2008 m. kovo 28, 29, 30 dinomis atsakovė vėl neleido vaikų pas ieškovą, nors kovo 28 d. buvo B. gimtadienis. Taigi atsakovė piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis, veikė priešingai vaikų interesams. 2009 m. birželio mėn. pradžioje pagal bendrą susitarimą su atsakove, ieškovas atsivežė dukrą B. K. į savo draugės J. N. namus (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena nuo 2007 m. lapkričio mėn. Kartu bendroje šeimoje gyvena du J. N. nepilnamečiai vaikai. J. N. yra našlė. Ieškovas nurodo, kad su J. N. sugyvena gerai, veda bendrą ūkį, kartu augina vaikus. Kai 2009 m. liepos mėn. pradžioje jis atsivežė dukrą į savo draugės namus, B. jam pasakė, kad nori gyventi su juo, su motina gyventi nesutinka, nes jos sugyventinis, būdamas neblaivus, skriaudžia motiną, ją muša, priekabiauja, nuolat sėdi naktimis prie kompiuterio vaikų kambaryje, trukdo jiems miegoti. Konfliktų metu motina, bijodama sugyventinio smurto, liepia dukrai sėdėti šalia ir ją apginti, o ji bijo motinos sugyventinio. Dukra B. buvo susijaudinusi, pasimetusi, todėl ieškovas su ja nuvyko pas psichologę, kuri ir patarė ieškovui apgyvendinti dukrą pas save, nes tai atitiks jos nuomonę ir interesus.
4. Dukra B. K. šiuo metu gyvena su ieškovu, ji gerai sutaria su ieškovo drauge J. N. ir jos vaikais. Tiek ieškovo, tiek J. N. vaikai geranoriškai bendrauja tarpusavyje, draugauja, kartu leidžia laisvalaikį. J. N. dirba kaimo mokykloje mokytoja ir sekretore, visus vaikus dažnai pasiima pas save į darbą. Šią vasarą visi buvo išvykę prie jūros, dažnai vyksta į išvykas po Lietuvą, dalyvauja įvairiuose renginiuose. 2009-09-01 visi vaikai kartu eis į Rumšiškių Vyskupo A.Baranausko vidurinę mokyklą, kur B. lankys 7a klasę. Dukra B. K. dar ketina lankyti Rumšiškių muzikos mokyklą, kur mokysis pianino klasėje. Dokumentai dėl mokyklos pakeitimo yra sutvarkyti. Dukrai B. rengiamas atskiras kambarys J. N. namuose.
5. Atsakovės kreipimasis į Kaišiadorių rajono PK dėl vaikų pagrobimo tik įrodo, kad ji nėra lojali, priekabiauja, turėdama tikslą ieškovui pakenkti, nes vaikus pas save jis pasiėmė su atsakovės sutikimu, vykdant šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta teismo sprendimu. Ieškovas nurodo, kad jis nėra kaltas dėl to, kad dukra kategoriškai atsisako gyventi su motina, ir išreiškė norą gyventi su juo. Ieškovas sutinka, kad dukra gyventų su juo. Pagal įstatymą tėvų teisės auklėti vaikus, jais rūpintis yra lygios, o ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo galutinai išspręs teismas, atsižvelgdamas į dukros norą ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Kolegija pažymi, kad sutinkamai su aukščiau nurodytomis nuostatomis, CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo, o vertina kitas aplinkybes – grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.
Kaip matyti iš teismui atsiųstos civilinės bylos medžiagos dalies, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones skundžiama 2009 m. liepos 28 d. nutartimi taikė, net nepradėjus nagrinėti civilinės bylos pagal ieškovo L. K. ieškinį iš esmės, nepranešdamas apie šių priemonių nagrinėjimą kitiems proceso dalyviams. Esant šioms aplinkybėms, pažymėtina, jog nors tokio procesinio sprendimo būdą ir numato CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatos išimtinais atvejais, tačiau ginčo atveju, esant įsiteisėjusiam Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimui, kuriuo šalių nepilnametės dukros B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove J. K. (b. l. 20), teismas, net nesiaiškindamas būtinybės nedelsiant keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones faktiškai išsprendė bylą, t.y. iš esmės patenkino ieškovo ieškinį, kas savaime yra grubus procesinių bei materialinių teisės normų pažeidimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CK 3.168, 3.198 straipsniai). Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismas neatidėliotinai spręsdamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą net nesiaiškino ar ieškovas šiuo prašymu nesiekia išvengti teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės (nevertino L. K. įsiskolinimo už išlaikymą atsakovei fakto) bei visiškai nekreipė dėmesio, jog Jonavos rajono policijos komisariate vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 156 straipsnio 2 dalį dėl vaikų pagrobimo (b. l. 94). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius būtinybę iki bylos nagrinėjimo iš esmės skubiai pakeisti nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą, ją nustatant skyrium su mama ir broliu, bei įvertinti tai, jog ieškovas L. K. pats asmeniškai jokių teisių, leidžiančių jam disponuoti teismo nustatyta laikinąja gyvenamąja vieta, esančia (duomenys neskelbtini), neturi, ten negyvena ir neketina gyventi. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į vaiko interesus, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, jog B. K., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena ieškovo sugyventinei J. N. nuosavybės teise priklausančioje namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalyje (b. l. 44-45,54-55) ir lanko Rumšiškių vidurinę mokyklą (b. l. 40), kas iš esmės neatitinka pirmosios instancijos teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei prieštarauja galiojančiam teismo sprendimui (b. l. 20).
Kolegija pažymi, jog teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Ginčo atveju akivaizdžiai matyti, jog teismas visiškai neatsižvelgė nei į vieną iš aukščiau nurodytų faktų, nevertino šalių dukros prisirišimo prie brolio bei motinos fakto ir visiškai neatsižvelgė į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą tuo faktiškai pažeisdamas Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio, VTPAPĮ 9 straipsnio ir CK 3.161 straipsnio 1-3 dalių reikalavimus.
Įvertinusi aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, kolegija sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo L. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.