Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel Invest“ atstovui advokatui Tomui Puzinui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel Invest“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelio grupė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Memel Invest“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 685,47 Eur skolą, 246,76 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014 m. sausio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr.140102/01 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai naudotis 60,48 kv.m. ploto negyvenamasias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais mokėti subnuomos mokestį. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovės ieškovei mokėtinas subnuomos mokestis yra 300 Lt plius PVM (sutarties 5.3. punktas), kas pagal sutarties 5.4. punkto nuostatas yra 86,89 Eur plius PVM. Pagal Sutarties 5.5. punkto nuostatas, atsakovė be subnuomos mokesčio, įsipareigojo mokėti pagal sutartį perduotoms patalpoms tenkančius komunalinius mokesčius, įskaitant ir mokestį už elektros energiją. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, atsakovė ir toliau naudojosi pagal sutartį perduotu turtu, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnio nuostatomis, sutartis tapo neterminuota. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė atsakovei teikė PVM sąskaitas – faktūras dėl subnuomos mokesčio ir mokesčio už elektros energiją sumokėjimo. Nuo sutarties sudarymo iki 2018 m. birželio mėn. atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. (įskaitytinai), atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nebevykdė. Ieškinio pateikimo dienai atsakovės skola už nurodytą laikotarpį pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. MI04787, MI04861, MI04897, MI04931, MI04965, MI04999, MI05026 yra 685,47 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovas įsipareigojimus pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MI04787 yra iš dalies yra įvykdęs ir likęs skolinis įsipareigojimas pagal nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą yra 76,16 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė savo nuožiūra pasirinkdavo kokio dydžio mokėjimus atlikti ieškovei bei juos vykdė nereguliariai. Sutartimi šalys susitarė, kad pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procentų neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną (sutarties 9.1. punktas), todėl ieškovė reiškia reikalavimą priteisti delspinigius bendrai 246,76 Eur sumai, pradelstų dienų terminą skaičiuojant vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto norma, nustatančia sutrumpintą 6-ių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų. Sutarties galiojimo laikotarpiu jokių pretenzijų iš atsakovės dėl ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nėra gavusi.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 7 020,15 Eur turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2013 m. pabaigoje įsigijo iš S. Kuso siuvimo įmonės kelis nekilnojamojo turto objektus su visais įmonei priklausančiais kilnojamais daiktais. Dalis kilnojamųjų daiktų, nurodytų sutarties priede Nr. 1 „Sandėliuojamo inventoriaus sąrašas“ buvo laikomi ieškovės nuomojamame sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su kuria S. Kuso siuvimo įmonė turėjo sudarytą subnuomos sutartį. Po pirkimo-pardavimo sandorio tarp atsakovės ir S. Kuso įmonės sudarymo, S. Kuso įmonė subnuomos sutartį su ieškove nutraukė, o atsakovė pasirašė naują subnuomos sutartį Nr. 140102/01 tų pačių sandėlių nuomai. Ieškovė įsipareigojo nuomoti atsakovei tvarkingas, saugias, tinkamas naudojimui patalpas, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą 300 Lt (86,89 Eur) plius PVM subnuomos mokesti, o taip pat už elektros energiją pagal pateiktas sąskaitas - faktūras. Pažymėtina, kad ieškovė formaliai neperdavė atsakovei nuomojamų patalpų ir nesurašė patalpų perdavimo akto. Atsakovė de facto perėmė nuomojamas patalpas iš S. Kuso įmonės, kuri laikė patalpose atsakovei parduotą inventorių. Atsakovė atvyko ir apžiūrėjo patalpas dar 2013 m. pabaigoje ir vizualiai nebuvo nustatyta jokių matomų defektų - stogas nebuvo prakiuręs, patalpose buvo sausa, buvo pajungta elektra. Todėl, atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad patalpos buvo saugios ir tvarkingos, kad nuomotojas (ieškovė) yra žinoma nekilnojamojo turto agentūra, ir pasitikėdama, kad ieškovė atsakingai prižiūrės patalpų būklę ateityje nereikalavo formalaus patalpų perdavimo akto. Nurodo, kad laikydamasi pasirašytos sutarties sąlygų, mokėjo ieškovei sutartą nuomos mokestį bei elektros mokestį pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, tačiau nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. atsakovė uždarė jai priklausančius komercinius objektus ir laikinai sustabdė jose vykdomą veiklą, tačiau, net negaudama jokių pajamų, laikydamasi sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, mokėjo už suteiktas nuomos paslaugas. Nuo 2018 pradžios įmonės savininkas (vienintelis akcininkas ir direktorius), o to pasėkoje ir atsakovė, pradėjo patirti finansinius sunkumus dėl kurių įsipareigojimus ieškovei vykdė pagal galimybes, dalimis. Pažymi, jog atsakovės savininkas (vienintelis akcininkas) ir direktorius yra Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - JAV) pilietis. Jis su šeima buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir gyveno JAV, todėl nuo 2015 iki 2018 metų neturėjo galimybės apsilankyti nuomojamose patalpose.

2018 m. spalio 11 d. ieškovė informavo atsakovę apie subnuomos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. ir, kad visi nuomininkai privalo išsikelti iš patalpų iki nurodytos dienos. Kadangi atsakovės direktorius yra JAV pilietis, gyvenantis JAV, atsakovė 2018 m. lapkričio 29 d. raštu pasiteiravo, ar būtų įmanoma sutartį pratęsti bei atidėti išsikėlimo terminą, tačiau ieškovės įgaliota atstovė atsakė, kad sutarties pratęsti neįmanoma, nes šioje teritorijoje sutartys nutraukiamos su visais nuomininkais, kadangi pastatai bus griaunami. Atsakovė susitarė dėl daiktų išvežimo organizavimo 2019 sausio pirmoje pusėje. Atsakovės atstovams atvykus į sandėlius, buvo nustatyta, kad ieškovė nesilaikė įsipareigojimų pagal subnuomos sutartį, t. y. sandėlių teritorijoje nebuvo užtikrinama tinkama apsauga (į jas buvo sunku patekti, dėl šalia sudėtų statybinių šiukšlių), nuomojamos patalpos buvo visiškai netinkamos naudojimui, nes patekus į sandėlio vidų buvo nustatyta, kad pastato stogas yra netvarkingas bei prakiuręs jau ilgą laiką, todėl atsakovės turtas buvo sušlapęs ir apgadintas, taip pat sandėlyje nebuvo elektros. Atsakovė užfiksavo sugadintą turtą jį nufotografuodama. Apie trūkumus buvo informuotas ieškovės įgaliotas asmuo J. A., tačiau, ieškovė į atsakovės skundą neatsakė. Kadangi atsakovės turtui buvo padaryta žala, atsakovė neapmokėjo likusių neapmokėtų ieškovės sąskaitų, kaip kompensaciją už atsakovės sugadintą turtą. Atsakovė patalpas atlaisvino 2019 m. sausio 15 d., tačiau ieškovė 2019 m. sausio 23 d. išrašė sąskaitą - faktūrą Nr. MI05026 už 82,41 Eur (58,85 Eur nuomos, 9,25 Eur elektros plius 21% PVM). Skaičiuojant pagal sutartą subnuomos mokestį už 15 dienų subnuomos mokestis sudaro 43,45 Eur. Ieškovė taip pat įtraukė į sąskaitą pilną vieno mėnesio elektros mokestį, 9,25 Eur, nors elektra patalpose nebuvo pajungta, todėl atsakovės manymu, ieškovė neteisingai apskaičiavo sąskaitos Nr. MI05026 sumą. Pažymėjo, kad atsakovė kaip patalpų nuomininkė neturėjo pareigos periodiškai tikrinti ar nuomotojas laikosi sutarties sąlygų ir ar tinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Atsakovė tikėjo, kad ieškovė, būdama nekilnojamojo turto agentūra, atsakingai ir rūpestingai vykdys sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai rūpinsis patalpomis ir jų priežiūra, o kilus problemoms arba būtinybei patalpas apžiūrėti arba atlikti patikros/ remonto ar kitus veiksmus, susisieks su atsakove. Tačiau, ieškovė jokių pretenzijų, pranešimų arba prašymu atsakovei neteikė.

Atsakovė gavo 2019 m. liepos 18 d. ieškovės raginimą dėl skolos apmokėjimo, kuriame buvo pažymėta, jog UAB „Memel invest“ yra reorganizuojama atskyrimo būdu, ir apskaitos duomenimis atsakovė yra skolinga ieškovei 685,47 Eur. Raginimą pasirašė kreditorės direktorius D. D. Kadangi visas ankstesnis bendravimas tarp atsakovės ir ieškovės dėl patalpų nuomos vyko su UAB „Memel invest“ įgaliota atstove J. A., tai dienai nebuvo aišku ar ji informavo direktorių D. D. apie susidariusią situaciją. 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovė, atsakydama į gautą raginimą, informavo ieškovę, kad nuosavybės išvežimo iš nuomojamo sandėlio metu buvo nustatyta, kad ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal subnuomos sutartį dėl ko atsakovė patyrė materialius nuostolius, apie ką telefonu buvo informuota tuo metu direktorės pareigas einanti J. A. Atsakovė taip pat pasiūlė šį ginčą užbaigti tarpusavio susitarimu ir, kad išvengti laiko ir teismo išlaidų, 685,47 Eur skolos sumą užskaityti kaip atlyginimą už patirtą žalą ir abi šalis atleisti nuo tolimesnių įsipareigojimų susijusių su šiuo ginču, atsižvelgiant į pareiškėjos patirtus materialius nuostolius todėl, kad ieškovė nuomojo patalpas netinkamas naudojimui ir jomis nesirūpino, tačiau ieškovė į atsakovės pasiūlymą neatsakė.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo nurodė, kad pastatas – sandėlis, kuriame buvo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4F1p), buvo nešildomas, be vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, dujų, iš energetinių resursų aprūpinamas tiktai elektra ir šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos dar prieš sudarant sutartį. Be to, sutartimi šalys susitarė, kad: atsakovė (sutartyje – subnuomininkas) savo sąskaita organizuoja tinkamą patalpų bei jose esančio turto apsaugą ir ieškovė (sutartyje – nuomininkas) nėra atsakinga už subnuomininko turto sugadinimą, praradimą, žuvimą ir pan. (sutarties 6.8. punktas). Ieškovė pagal sutarties 6.7. punktą turėjo teisę tikrinti, ar atsakovė (sutartyje – subnuomininkė) tinkamai naudojasi patalpomis (patekti į jas) tiktai esant subnuomininko sutikimui, o be sutikimo – tiktai tuo atveju, jeigu pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus atsakovė savalaikiai neatlaisvina patalpų ir jų neperduoda ieškovei (sutarties 11.8. punktas). Be to, atsakovas privalėjo laikyti išsinuomotas patalpas tvarkingomis ir savo lėšomis daryti jų, įskaitant vidaus santechnikos įrenginius ir inžinerinius tinklus, einamąjį remontą (sutarties 8.2. punktas). Atsakovė privalėjo per galimai minimalų terminą raštu informuoti ieškovę apie įvykusią patalpose avariją, gedimą ar patalpų būklės pablogėjimą (sutarties 8.3 punktas). Remdamasis sutarties 11.7 punktu, numatančiu bet kurios sutarties šalies teisę nutraukti sutartį, įspėjus kitą šalį ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo, 2018 m. spalio 11 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad sutartis numatė, jog patalpos privalo būti grąžintos (perduotos) ieškovei tvarkingos ir neblogesnės, nei sudarant sutartį, būklės ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) dienos (sutarties 4.3. punktas) – taigi, atsakovė privalėjo grąžinti (perduoti) ieškovei patalpas ne vėliau nei 2019 m. sausio 2 d., ir tam pasirengti turėjo pustrečio mėnesio, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 11 d. ieškovo pranešimo gavimo dienos. Atsakovei pažeidus pareigą savalaikiai atlaisvinti ir perduoti patalpas ieškovei, ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MI05026 už faktinį patalpų naudojimą po sutarties nutraukimo. Be to, nutraukus sutartį atsakovė ieškovei sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 4.2. - 4.4. punktai) patalpų neperdavė, t. y. sutarties šalys ne tik, kad nesudarė patalpų priėmimo – perdavimo akto, bet ieškovė iš esmės nebuvo informuota apie tai, kurią dieną patalpos bus atlaisvintos ir atsakovė šias patalpas perduos ieškovei.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie pastato, kuriame buvo patalpos, stogo pažeidimai sutarties galiojimo laikotarpiu nebuvo nustatyti, o atsakovės argumentai, jog 2019 m. sausio mėnesio pradžioje stogas buvo prakiuręs, o pastatui nebuvo tiekiama elektra yra nepagrįsti.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. paaiškino, kad 2019 m. sausio pradžioje paprašyta atsakovės direktoriaus sutuoktinės padėjo vykdyti nuomojamo sandėlio atlaisvinimo darbus: užsakė konteinerį daiktų išvežimui, suorganizavo asmenis galinčius atlikti sandėlio atlaisvinimą. Daugumos sandėlyje laikytų būklė buvo bloga, daiktai sušlapę, supeliję, nebetinkami naudoti, sandėlis drėgnas galimai dėl stoge buvusios skylės. Sandėlio kraustymo darbai buvo atliekami 2019 m. sausio pradžioje.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. L. paaiškino, kad nustatyta, jog 2018 m. daugmaž kalėdiniu laikotarpiu (tiksliai neprisimena) paprašytas E. S. padėjo iškraustyti atsakovei priklausiusį sandėlį. Dauguma jame buvusių daiktų buvo nebetinkami tolesniam naudojimui, todėl apie 95 procentus daiktų kraustydamiesi išmetė. Kraustymosi metu patikrino ar sandėlyje esantys elektros prietaisai veikia, tačiau negali tiksliai pasakyti, iš kur patalpoms buvo tiekiama elektra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. sausio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr.140102/01 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai naudotis 60,48 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas ūkinei komercinei veiklai - sandėliavimui, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais mokėti subnuomos mokestį (elektroninės bylos (toliau – el. b.) ieškinio dok. Nr. DOK-21503 priedas Nr. 1). Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovės ieškovei mokėtinas subnuomos mokestis yra 300 litų plius PVM (sutarties 5.3. punktas), kas pagal sutarties 5.4. punkto nuostatas yra 86,89 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM).

2. Pagal sutarties 5.5. punkto nuostatas, atsakovė be subnuomos mokesčio, įsipareigojo mokėti pagal sutartį perduotoms patalpoms tenkančius komunalinius mokesčius, įskaitant ir mokestį už elektros energiją.

3. Patalpos buvo išnuomotos 12 mėnesių terminui, o sutarties galiojimo terminui pasibaigus, Atsakovas ir toliau naudojosi pagal sutartį perduotu turtu, dėl ko, vadovaujantis LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnio nuostatomis, sutartis tapo neterminuota.

4. Iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo, nustatyta, kad pastatas, kuriame buvo atsakovei subnuomos sutartimi išnuomotos patalpos – sandėlis, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4F1p), buvo nešildomas, be vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, dujų, iš energetinių resursų aprūpinamas tiktai elektra (el. b. l. atsiliepimo į priešieškinį dok. Nr. DOK-31301 zip priedas 1).

5. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė atsakovei teikė PVM sąskaitas – faktūras dėl subnuomos mokesčio ir mokesčio už elektros energiją sumokėjimo. Nuo sutarties sudarymo iki 2018 m. birželio mėn. atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. (įskaitytinai), atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nebevykdė. Atsakovės skola už nurodytą laikotarpį pagal ieškovės į bylą pateiktas PVM sąskaitas – faktūras Nr. MI04787, MI04861, MI04897, MI04931, MI04965, MI04999, MI05026 yra 685,47 Eur (ieškinio dok. Nr. DOK-21503 priedas Nr. 2).

6. Sutarties 9.1 punktu šalys taip pat susitarė, kad pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,2 procentų neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, pagal ieškovės paskaičiavimus delspinigiai sudaro 246,76 Eur.

7. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad 2018 m. spalio 12 d. ieškovės tuometinė direktorė J. A. elektroniniu paštu atsakovei pateikė pranešimą apie subnuomos sutarties nutraukimą, kuriuo informavo atsakovę, kad subnuomos sutartis nutraukiama nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki nurodytos datos privaloma atlaisvinti nuomojamas patalpas. Atsakovė buvo informuota, kad subnuomos sutartis nutraukiama, nes patalpas numatyta nugriauti, todėl galimybės pratęsti sutartį taip pat nėra, atsakovė paprašė atsiųsti sutarties kopiją (el. b. patikslintas ieškinys dok. Nr. DOK-23750).

8. 2019 m. sausio 19 d. elektroniniu laišku ieškovės tuometinė atstovė J. A. persiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo atsakovę, jog iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidaręs įsiskolinimas už patalpų nuomą yra 603,06 Eur, nurodė susidariusį įsiskolinimą apmokėti iki 2019 m. sausio 25 d., kitu atveju bus skaičiuojami delspinigiai (el. b. patikslinto ieškinio dok. Nr. DOK-23750 priedai), pateikė 2019 m. sausio 9 d. skolų suderinimo aktą (el. b. ieškinio dok. Nr. DOK-21503 priedas Nr.3).

9. Iš ieškovės į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų, nustatyta, kad atsakovė patalpų nuomos laikotarpiu jai išrašytas sąskaitas apmokėdavo iš dalies (el. b. patikslinto ieškinio dok. Nr. DOK-23750 priedas Nr. 5 (1-10).

10. Atsakovė į bylą pateikė 2013 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtinančią, jog ji iš S. Kuso siuvimo įmonės įsigijo turtą: žemės sklypą, negyvenamą patalpą - pramogų centrą ir 2 butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei pastatą – teatrą, adresu (duomenys neskelbtini).

11. Nurodytos sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad daiktas 4 (pastatas – teatras, esantis adresu (duomenys neskelbtini) parduodamas kartu su jame esančia kavinės-baro įranga, o likusieji daiktai parduodami su juose esančia įranga bei baldais (el. b. priešieškinis dok. Nr. DOK-27407).

12. Į bylą yra pateiktas priedas Nr. 1 prie 2012 m. rugpjūčio 28 d. pritarimo dėl S. Kuso siuvimo įmonei ir S. Kusui priklausančio turto pardavimo, kartu su parduodamų daiktų sąrašu (el. b. priešieškinis dok. Nr. DOK-27407). Nurodytame sąraše išvardinti įvairūs vykdant kavinės veiklą naudojami daiktai, tarp jų 8 šaldytuvai, mėsmalės, baldai (minkštasuoliai, stalai) ir kt. Iš viso parduoti 132 turto vienetai, kurių bendra likutinė vertė 41 158,07 Eur (142 110,60 Lt). Pažymėtina, kad dalis sąraše nurodyto turto užtušuota ir negalima nustatyti, koks turtas buvo parduotas ir kokia jo vertė (el. b. priešieškinis dok. Nr. DOK-27407).

13. Į bylą atsakovė priedą Nr. 1, kuriame nurodytas sandėliuojamo inventoriaus sąrašas, pažymėtina, kad sąraše nurodyti tie patys turto objektai ir jų vertė, kaip ir prieš tai esančiame punkte išvardinti daiktai (el. b. priešieškinis dok. Nr. DOK-27407).

14. Į bylą yra pateikta ieškovės atsakovei 2019 m. sausio 23 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d., kurioje nurodyta, kad subnuomos mokestis yra 58,86 Eur, o mokestis už elektros energiją – 9,25 Eur, už sąskaitą paskaičiuotas PVM mokestis – 14,30 Eur, bendra sąskaitos suma 82,41 Eur (el. b. priešieškinis dok. Nr. DOK-27407).

15. Į bylą atsakovė pateikė fotonuotraukas, kurioje kaip teigiama užfiksuoti nuomotame sandėlyje atsakovės laikyti daiktai, jų būklė. Pateiktose foto nuotraukose matyti, kad sandėlyje laikomi daiktai yra sudėti netvarkingai, dalis jų praradę pradinę išvaizdą, sulūžę, taip pat foto nuotraukose matomos sudėtos mašinų padangos, įvairios lentos, popieriai todėl neįmanoma identifikuoti kokie daiktai yra užfiksuoti foto nuotraukose ir, ar tai yra tie patys daiktai, kurie kaip nurodyta sprendimo 11-12 punktuose buvo sandėliuojami (el. b. priešieškinis dok. Nr. DOK-27407).

16. 2020 m. rugpjūčio 4 ir rugsėjo 8 d. atsakovė, šalinama priešieškinio trūkumus pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus su priedais dok. Nr. DOK-33717, kuriuose nurodė, kad 14 punkte minėtos fotonuotraukos buvo darytos sandėlio iškraustymo metu 2019 m. sausio 12 d., kuomet vyko sandėlio iškraustymo darbai. Jas užfiksavo E. S., kuri atsakovų prašymu suorganizavo sandėlio iškraustymo darbus. Pažymėtina, kad nurodytame „messenger“ programėle E. S. atsakovės atstovei siųstame pranešime nurodoma data: „1/12/19“.

17. Į bylą taip pat yra pateiktas 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovės raštas ieškovei „Dėl 2019 m. liepos 18 d. raginimo“, kuriame nurodoma, kad nutraukus patalpų subnuomos sutartį ir atliekant atsakovės UAB „Memelio grupė“ nuosavybės išvežimo iš nuomojamo sandėlio metu buvo nustatyta, kad ieškovė netinkamai vykdė savo kaip nuomotojo įsipareigojimus dėl ko atsakovė patyrė materialinius nuostolius, apie kuriuos buvo informuota tuometinė ieškovės direktorė J. A. Buvo nustatyta, kad sandėlio stogas yra kiauras, sandėlyje laikomas inventorius šlapias, apipelijęs ir surūdijęs ar supuvęs. Dėl to, kad sandėlis nebuvo tinkamai prižiūrimas atsakovė patyrė nuostolius, kurių suma ženkliai viršija susidariusią skolą už patalpų nuomą (685,47 Eur), todėl siūloma susitarti ir nurodytą skolą užskaityti kaip atlyginimą už patirtą žalą (2020 m. rugsėjo 8 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-33717 zip priedas).

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą bei delspinigius už sandėliavimo patalpų nuomą

18. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad 2014 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr.140102/01 pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai subnuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.1–6.4, 6.477 straipsniai).

19. Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Šios teisės normos taikomos ir negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartims.

20. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovė naudojosi 2014 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr.140102/01 pagrindu išnuomotu sandėliu ir liko neatsiskaičiusi už subnuomos paslaugas. Atsakovė tiek į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko su aplinkybe, jog yra tinkamai neatsiskaičiusi su ieškove už suteiktą sandėlio nuomą pagal jai pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, tačiau teigė, jog subnuomos sutartimi išnuomotos patalpos – sandėlis buvo netinkamos būklės daiktams laikyti, todėl dėl netinkamų sandėliavimo sąlygų atsakovė patyrė žalą dėl kurios pareiškė byloje priešieškinį.

21. Atsakovės atstovas teigė, kad vadovaujantis sutarties 12.4 punktu, bet koks ginčas kylantis iš šios sutarties, turi būti šalių išsprendžiamas per 30 dienų, priešingu atveju, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovės subnuomojamos patalpos pablogėjo iš esmės, o atsakovui apie tai tapo žinoma tik 2019 m. sausio mėnesį, atlaisvinant minėtas patalpas, todėl atsakovas, kaip numatyta sutarties 12.4 punkte, susitarė su tuometiniu ieškovės atsakingu asmeniu J. A., kad dėl netinkamų patalpų būklės (netinkamos paslaugos) ir dėl to atsakovei padarytos žalos, ieškovė sumažins atsakovei patalpų subnuomos kainą (įsiskolinimą už subnuomą) 685,47 Eur sumai. Ieškovo atstovas teigė, kad tokias sąlygas su ieškovės atstove sutarė minėta liudytoja E.S. atsakovės prašymu. Nors apklausiant liudytoją pastaroji tiksliai neprisiminė šių aplinkybių, tačiau E.S. patvirtino, kad atsakovės prašymu ji bendraudavo su ieškovės atstove J. A. Tai, kad ieškovė (atstovaujamas J. A.) ir atsakovės (tarpininkaujant liudytojai E.S.) susitarė ir ginčą išsprendė derybų būdu, patvirtina aplinkybė, jog po ieškovės paskutinio pranešimo, siųsto atsakovei 2019 m. sausio 19 d., dėl 685,47 Eur skolos suderinimo, ieškovė po 30 dienų jokių pretenzijų atsakovei nebereiškė ir į teismą nesikreipė. Teismas laiko šias atsakovės aplinkybes neįrodytomis, kadangi teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja E.S. nepatvirtino atsakovės nurodomų aplinkybių, o ieškovo atstovas teismo posėdžio metu neigė šias aplinkybes.

22. Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, teismo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo įsipareigojimus dėl apmokėjimo už patalpų subnuomą vykdė netinkamai ir iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove. Tačiau šiuo atveju byloje taip pat svarbu nustatyti ar prašomas priteisti skolos dydis yra paskaičiuotas tinkamai.

23. Teismo posėdžio metu, išklausius liudytojų E. S. ir P. L. paaiškinimus nustatyta, kad atsakovei priklausantys daiktai iš nuomojamo sandėlio buvo kraustomi 2019 m. sausio 12 d., kraustymosi procesas truko kelias dienas, tačiau jau 2019 m. sausio 12 d. dieną liudytoja teigė informavusi atsakovės atstovę apie netinkamą sandėlyje laikomų daiktų kokybę (žr. sprendimo 16 punktą). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskutinė sąskaita už suteiktas sandėliavimo patalpos nuomos paslaugas atsakovei buvo išrašyta 2019 m. m. sausio 23 d., už 21 dieną, o atsakovė apie tai, jog bus išrašoma dar viena sąskaita-faktūra už 2019 m. sausio mėnesį buvo informuota 2019 m. sausio 19 d. elektroniniu laišku (žr. sprendimo 8 punktą).

24. Pažymėtina, kad šalys byloje nėra sudariusios sandėliavimo patalpų priėmimo-perdavimo akto atlaisvinant patalpas. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad sandėliavimo patalpos buvo atlaisvintos 2019 m. sausio 15 d. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja E. S. paaiškino bei į bylą pateiktame elektroniniame pranešime siųstame atsakovės atstovei nurodė, jog į sandėliavimo patalpos buvo atvykusi 2019 m. sausio 12 d., šią aplinkybę patvirtina jos ieškovei 1/12/19 „messenger“ susirašinėjimo programėle siųstos foto nuotraukos (žr. sprendimo 16 punktą). Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad daiktų kraustymas iš sandėlio truko keletą dienų (buvo užsakomas konteineris daiktų išvežimui, maža dalis daiktų (apie 5 procentus), kurie dar buvo tinkami išsaugoti, o likę išmesti). Priešieškinyje atsakovė teigė, kad atsakovė išrašydama paskutinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MI05026 mokestį už patalpų subnuomą nepagrįstai paskaičiavo už 21 d., nors jau 2019 m. sausio 15 d. patalpos buvo atlaisvintos, todėl nuomos mokestis turėtų būti paskaičiuotas tik už 15 kalendorinių dienų. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad apie atlaisvintas patalpas ieškovo atstovė J. A. buvo informuota 2019 m. sausio 19 d. į bylą pateiktu elektroniniu paštu, t.y. šeštadienį, todėl sąskaita už sausio mėnesio nuomos mokestį ir elektrą buvo išrašyta sekančią darbo dieną, t.y. 2019 m. sausio 21 d. ir atitinkamai paskaičiuotas nuomos mokestis už 21 d. (58,85 Eur = 21 d. : 31 d. × (300 Lt :3,4528). Tuo tarpu atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad patalpos buvo atlaisvintos 2019 m. sausio 15 d. informuojant ieškovo atstovę J. A. telefonu, ką gali patvirtinti liudytoja E. S., tačiau ši liudytoja bei liudytojas P. L. šių aplinkybių nepatvirtino, abu liudytojai nurodė iškraustymo laiką „kalėdinis laikotarpis“, tikslios datos neprisiminė.

25. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgdamas į byloje esantį šalių 2019 m. sausio 19 d. susirašinėjimą el. paštu (patikslinto ieškinio dok. Nr. DOK-23750 priedas Nr. 3), daro išvadą, kad 2019 m. sausio 19 d. šalių atstovų susirašinėjimą galima vertinti kaip pranešimą apie patalpų atlaisvinimą, nes šią aplinkybę pripažįsta ieškovė ir atsakovei buvo atsiųstas skolų suderinimo aktas bei iš karto po to ieškovė išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MI05026. Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad patalpos buvo atlaisvintos 2019 m. sausio 15 d. nėra įrodytos.

26. Priešieškinyje atsakovas teigė, kad ieškovė nepagrįstai įtraukė į sąskaitą pilną vieno mėnesio elektros mokestį 9,25 Eur, nors elektra patalpose nebuvo pajungta. Pažymėtina, kad sutiktina, su ieškovės atstovo baigiamosiose kalbose nurodyta aplinkybe, kad pačios atsakovės iniciatyva apklaustas liudytojas P. L. 2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu duotuose parodymuose patvirtino, jog priešingai atsakovės priešieškinio teiginiams, elektra patalpose buvo naudojama patenkant į patalpas siekiant jas atlaisvinti ir tikrinant patalpose buvusius elektros prietaisus. Taip pat pažymėtina, jog 2019 m. sausio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės pateiktuose į bylą elektroniniuose laiškuose atsakovės atstovė N. C. prašydama pateikti likusias sąskaitas apmokėjimui bei 2019 m. rugsėjo 12 d. rašte ieškovei Dėl 2019-07-18 raginimo jokių pretenzijų dėl netiektos elektros energijos ieškovės atstovei nenurodė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta atsakovės teiginiai, kad elektra į nuomojamas patalpas nebuvo tiekiama ir ieškovė nepagrįstai apskaičiavo mokestį už elektros atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę sutiktina su atsakovės priešieškinyje teiginiais, kad 2019 m. sausio 23 d. ieškovės atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. MI05026 nuomos mokestis buvo nepagrįstai buvo paskaičiuotas už 21 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus liudytojos E. S. padarytas fotonuotraukas datai 1/12/19, patvirtinančių atsakovės nurodytą aplinkybę, jog patalpos buvo atlaisvintos 2019 m. sausio 15 d. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių 2019 m. sausio 19 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu, galima daryti išvadą, jog nurodytą dieną atsakovė jau nebesinaudojo ieškovės jai perleistu sandėliu, todėl nuomos mokestis bei mokestis už elektrą už 2019 m. sausio mėnesį turėtų būti paskaičiuotas iki 2019 m. sausio 18 d. imtinai, tai yra už 18 kalendorinių dienų. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mokestis už elektrą būdavo paskaičiuojamas pastovus už visą mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė už 2019 m. sausio mėnesį turėjo sumokėti 50,45 Eur nuomos mokesčio ((86,89 / 31) x 18) bei 5,37 Eur už elektrą ((9,25 Eur/31 x 18) viso 55,82 Eur plius 11,72 Eur PVM mokestį, iš viso – 67,54 Eur. Atitinkamai nustačius jog paskutinė atsakovei išrašyta PVM sąskaita-faktūra turėjo būti mažesnė 14,87 Eur (82,41 Eur - 67,54 Eur), todėl bendra iš atsakovės priteistina skolos už patalpų nuomą suma taip pat turi būti mažintina nurodyta suma, taigi laikytina, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 670,60 Eur skola už patalpų nuomą (685,47 Eur -14,87 Eur).

28. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymu, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartimi šalys susitarė, kad pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procentų neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną (sutarties 9.1. punktas), todėl ieškovė reiškia reikalavimą priteisti delspinigius bendrai 246,76 Eur sumai, pradelstų dienų terminą skaičiuojant vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto norma, nustatančia sutrumpintą 6-ių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų.

29. Nustačius, jog iš atsakovės ieškovės naudai turi būti priteisiama mažesnė nei nurodyta skola atitinkama dalimi mažintini ir iš atsakovės priteistini delspinigiai. Pagal ieškovės ieškinyje nurodytą delspinigių paskaičiavimą delspinigiai už laiku neapmokėtos atsakovei pateiktos PVM sąskaitos-faktūros Nr. MI05026, kurios suma 67,54 Eur, sudaro 24,31 Eur ((67,54 Eur x 0,2 proc.) x 180 d.), o bendra delspinigių suma – 241,41 Eur.

30. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog atsakovė su ja tinkamai neatsiskaitė už suteiktas sandėliavimo patalpų subnuomos paslaugas ir tiektą elektros energiją, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas dalies, iš atsakovės priteistina 670,60 Eur skola bei 241,41 Eur delspinigiai, iš viso – 912,01 Eur (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų

31. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu ir pateiktais reikalavimais, priešieškiniu, pareiškė savo savarankiškus reikalavimus dėl atsakovės patirtos materialinės žalos 7 020,15 Eur atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas teigdama, kad nurodytą žalą patyrė dėl ieškovės jai subnuomos sutartimi perleisto netinkamos būklės sandėlio, kuriame laikomi atsakovės daiktai buvo nepataisomai sugadinti ir yra nebetinkami naudojimui. Savo reikalavimą grindė liudytojų E. S. ir P. L., dalyvavusių sandėlio iškraustyme paaiškinimais bei į bylą pateiktu priešieškinio dok. Nr. DOK-27407 priedu Nr. 1, kuriame nurodytas sandėliuojamo inventoriaus sąrašas, kuriame nurodyti iš S. Kuso siuvimo įmonės atsakovės perimti daiktai, jų vertė eurais (žr. sprendimo punktą Nr. 13) taip pat į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, užfiksuotomis 2019 m. sausio 12 d. liudytojos E. S. mobiliuoju telefonu, kuriose, pasak atsakovės, matoma bloga sandėliavimo patalpų būklė. Atsakovės teigimu, ieškovė neužtikrino reikiamos patalpų kokybės, nevykdė pareigos laiku atlikti patalpų remontą, todėl galimai dėl sandėlio stogo dangos pažeidimų atsakovė patyrė žalą.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Pažymėtina, kad įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

34. Pažymėtina, kad šalys sudaryta subnuomos sutartimi susitarė, kad atsakovė (sutartyje – subnuomininkas) savo sąskaita organizuoja tinkamą patalpų bei jose esančio turto apsaugą ir ieškovas (sutartyje – nuomininkas) nėra atsakingas už subnuomininko turto sugadinimą, praradimą, žuvimą ir pan. (sutarties 6.8. punktas); Ieškovė (sutartyje – nuomininkas) turi teisę tikrinti, ar atsakovė (sutartyje – subnuomininkas) tinkamai naudojasi patalpomis (patekti į jas) tiktai esant subnuomininko sutikimui (sutarties 6.7. punktas), o be atsakovės sutikimo – tiktai tuo atveju, jeigu pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus atsakovė savalaikiai neatlaisvina patalpų ir jų neperduoda ieškovei (sutarties 11.8. punktas); atsakovė privalo laikyti išsinuomotas patalpas tvarkingomis ir savo lėšomis daryti jų, įskaitant vidaus santechnikos įrenginius ir inžinerinius tinklus, einamąjį remontą (sutarties 8.2. punktas); atsakovė privalo per galimai minimalų terminą raštu informuoti ieškovę apie įvykusią patalpose avariją, gedimą ar patalpų būklės pablogėjimą (sutarties 8.3 punktas, paskutinis sakinys).

35. Ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad remdamasi sutarties 11.7 punktu, numatančiu bet kurios sutarties šalies teisę nutraukti sutartį, įspėjus kitą šalį ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo, 2018 m. spalio 11 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad sutartis numatė, jog patalpos privalo būti grąžintos (perduotos) ieškovei tvarkingos ir neblogesnės, nei sudarant sutartį, būklės ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) dienos (sutarties 4.3. punktas) – taigi, atsakovė privalėjo grąžinti (perduoti) ieškovei patalpas ne vėliau nei 2019 m. sausio 2 d., skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 11 d. ieškovės pranešimo gavimo dienos.

36. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Tai reiškia, kad sutartinė civilinė atsakomybė dėl padaryto sutarties pažeidimo gali būti taikoma tik tada, kai vienai iš sutarties šalių toks pažeidimas padaro žalos. Žala nėra preziumuojama, todėl šalis, reikalaujanti nuostolių atlyginimo, turi įrodyti ir pačios žalos atsiradimo faktą, ir patirtos žalos dydį.

37. Priežastinis ryšys apibrėžiamas kaip priežasties ir pasekmės sąsaja. Civilinėje atsakomybėje tai ryšys tarp neteisėtų vienos iš sutarties šalių veiksmų, kuriais pažeidžiama sutartis (priežasties), ir žalos, kuri atsiranda dėl neteisėtais veiksmais pažeistos sutarties (pasekmės). CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

38. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Tinkamas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusios šalies, tiek ir sutartį pažeidusios bei žalą padariusios šalies interesus. Visų pirma šio principo įtvirtinimas teisės aktuose saugo nukentėjusios šalies teises, kadangi esant sutarties pažeidimui suteikia teisę reikalauti, kad visi patirti nuostoliai būtų atlyginti. Visgi, neįvertinus padarytos žalos tinkamai, galima situacija, kai nukentėjusiai šaliai atlyginama daugiau negu iš tikrųjų ji patyrė žalos. Susiklosčius tokiai situacijai nukentėjusi šalis nepagrįstai praturtėja, kas lemia sutartį netinkamai vykdžiusios ar neįvykdžiusios šalies interesų pažeidimą. Siekiant tinkamo praktinio šio principo įgyvendinimo tam, jog dėl sutarties pažeidimo sutartinių teisinių santykių stabilumui iškilusi grėsmė būtų pašalinta, o nukentėjusios šalies interesai patenkinti, būtina tiksliai nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta ir ją atlyginti.

39. Siekiant tinkamai realizuoti tiek visiško nuostolių atlyginimo, tiek ir teisingo nuostolių atlyginimo principus, taip pat įgyvendinti kompensacinę nuostolių atlyginimo instituto funkciją, svarbu ne tik nustatyti visas būtinas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, bet taip pat įvertinti ir tiksliai apskaičiuoti dėl sutarties pažeidimo nukentėjusios sutarties šalies patirtus nuostolius, kurių dydį turi įrodyti nuostolius patyręs asmuo.

40. Atsakovė patirtos žalos dydį įrodinėjo remdamasi priešieškinio dok. Nr. DOK-27407 priedu Nr. 1, kuriame nurodytas sandėliuojamo inventoriaus sąrašas, kuriame nurodyti iš S. Kuso siuvimo įmonės atsakovės perimti daiktai, jų vertė eurais (sprendimo punktas Nr. 13). Tačiau teismas išklausęs šalių, byloje dalyvavusių liudytojų paaiškinimus, susipažinęs su rašytiniais byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, jog atsakovė neįrodė, kad nurodyti daiktai iš tiesų buvo sandėliuojami ieškovės atsakovei subnuomos pagrindais atsakovei perleistame sandėlyje ir sugadinti. Pažymėtina, kad iš atsakovės į bylą pateiktos 2013 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties, nustatyta, kad atsakovė minėtus daiktus buvo įgijusi iš S. Kuso siuvimo įmonės, kurioje nurodyta, kad visas turtas buvo parduodamas kartu su juose esančia kavinės-baro įranga, o likusieji daiktai parduodami su juose esančia įranga bei baldais (žr. sprendimo 10-11 punktai). Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė įsigijo šio sprendimo 13 punkte išvardintus daiktus, tačiau nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės, jog minėti daiktai iš teisų buvo sandėliuojami ieškovės išnuomotose patalpose (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Sutiktina su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad atsakovės pateiktose fotonuotraukose nėra galima identifikuoti nei vieno atsakovo nurodomo kilnojamojo daikto, tačiau užfiksuoti visiškai kiti (atsakovo procesiniuose dokumentuose neminimi) patalpose buvę daiktai, nei vienoje fotonuotraukoje nėra matyti atsakovo įvardinamų sugadinimų net ir ant patalpose iš tiesų buvusių daiktų (pelėsių, rūdžių ir pan.); fotonuotraukose taip pat nėra matyti, kad stogas virš patalpų yra prakiuręs. fotonuotraukose nematyti nei 30 vienetų stalų (Inventoriaus sąrašo 8, 9, 10, 11, 41 pozicijos), 22 vienetų kėdžių (Inventoriaus sąrašo 42 pozicija), 9 vienetų šaldytuvų (Inventoriaus sąrašo 19, 25, 26, 28, 29, 30, 31, 35, 38 pozicijos) – matyti tik vienas gėrimų šaldytuvas su užrašu “Coca-Cola“, neatitinkantis nė vieno Inventoriaus sąraše nurodyto šaldytuvo, 180 cm dirbtinio torto vakarėliams (Inventoriaus sąrašo 43 pozicija), 10 vienetų šviestuvų bei apšvietimo sistemų (Inventoriaus sąrašo 14, 16, 17, 18, 20, 24, pozicijos) ir t.t. Atsakovės pateiktose fotonuotraukų matyti, jog patalpose buvo kiti daiktai, nei atsakovės pateiktame inventoriaus sąraše išvardinti kilnojamieji daiktai – pavyzdžiui, 4 automobilio padangos, 2 plastikinės talpos, 2 plastikinės dėžės buteliams, popieriaus ritiniai, įvairios lentos, ir t.t. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktuose pirkimo-pardavimo sutarties priede bei jo pagrindu parengtame Inventoriaus sąraše dauguma kilnojamųjų daiktų iš viso neidentifikuoti (apibrėžti tokiais bendraisiais terminais, kaip, pvz., “baldai”, “šaldytuvas” ir pan.), todėl iš esmės neįmanoma identifikuoti konkrečių kilnojamųjų daiktų, kurie atsakovės teigimu, buvo saugomi ieškovės išnuomotame sandėlyje.

42. Pažymėtina, kad nei liudytoja E. S., nei liudytojas P. L. nenurodė nei vieno konkretaus stogo virš patalpų trūkumo (nesandarumą pagrindžiančios faktinės aplinkybės) – priešingai, liudytojas P. L. teigė, jog tariamas stogo virš patalpų “nesandarumas“ tėra jo prielaida, kadangi patalpose buvo drėgna ir daiktai buvo paveikti drėgmės. Liudytojai taip pat negalėjo įvardinti nė vieno konkretaus patalpose buvusio daikto (daiktus identifikuojančio duomens – gamintojo, markės, modelio ir pan.), kuris sutaptų su atsakovės nurodomais tariamai patalpose buvusiais kilnojamaisiais daiktais – priešingai, liudytojai savo parodymuose mini daiktus, kurie nėra įvardinti atsakovės pateiktame rašytiniame įrodyme – pirkimo – sutarties priede – pvz., metalinį grilį, indus, stelažus. Be to, liudytojų duoti parodymai paneigia atsakovės priešieškinio teiginius, neva visi patalpose buvę daiktai buvo nepataisomai sugadinti. Priešingai, liudytojai patvirtino, jog dalis patalpose buvusių daiktų (kaip jau minėta, nesančių atsakovės nurodomais kilnojamaisiais daiktais) buvo nesugadinti ir perduoti atsakovės atstovams 2019 m. vasarą (metalinis grilis, indai, kiti metaliniai daiktai, neturintys motorų (pvz., liudytojų minėti stelažai, indai ir kt.).

43. Atsakovas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonės nepagrindė 2019 m. sausį buvusios atitinkamų daiktų rinkos vertės. Atsakovo pateiktame pirkimo sutarties priede ir, atitinkamai, jo pagrindu parengtame sandėliuojamo inventoriaus sąraše nurodytos daiktų likutinės (balansinės) vertės, buvusios 2012 m. rugpjūčio 28 d. (kuomet buvo parengtas pirkimo sutarties priedas) arba netgi anksčiau – todėl jos neatspindi realių 2019 m. sausį buvusių rinkos verčių. Taip pat pažymėtina, kad pirkimo sutarties priede ir, atitinkamai, jo pagrindu parengtame inventoriaus sąraše nurodytos ne rinkos, tačiau likutinės (balansinės) atitinkamų daiktų vertės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog balanso duomenys – “tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan.”.

44. Atsakydami į teismo užduotus klausimus, liudytojai nurodė, kad prieš atvykstant atlaisvinti patalpas N. C. prašymu jiems nebuvo pateiktas joks sąrašas su sandėlyje turinčiais būti kilnojamaisiais daiktais. N. C. patvirtino, kad iškraustant sandėlį rašytinis išmetamų ar išsaugomų daiktų sąrašas nebuvo sudaromas, E.S. sprendė savo nuožiūra ką išmesti, o ką palikti.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė būdama juridiniu asmeniu bei įsigydama didelės vertės turtą, kurį sudarė taip pat ir vertingas kavinių bei maitinimo įstaigų inventorius bei baldai, o vėliau perkeldama šiuos daiktus sandėliavimui turėjo veikti atitinkamai, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai, tai yra įmonės dokumentuose apskaityti perduodamus sandėliavimui įmonei priklausančius daiktus bei pasirūpinti tinkamu jų sandėliavimu ir vykdyti sandėliavimo patalpų patikrinimus bei periodiškai atlikti juose saugomų daiktų apžiūrą, įvertinti būklę. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad atsakovės vadovas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. Lietuvoje negyveno, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas verslininkas jis galėjo pasirūpinti, kad jam nesant Lietuvoje šiuos veiksmus atliktų kiti įgalioti asmenys.

46. Atsakovė, kaip patalpų subnuomininkė, turėjo visas patalpų nuomininko (naudotojo) pareigas, įtvirtintas galiojančiuose teisės aktuose bei šalių sudarytoje sutartyje, t.y. išlaikyti išsinuomotas patalpas tvarkingas, savo lėšomis jas prižiūrėti, atlikti einamąjį remontą, palaikant tinkamą patalpų ir jose esančio turto būklę (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, Sutarties 8.2 punktas), ir užtikrinant tinkamos būklės (tvarkingų) patalpų grąžinimą jas išnuomojusiam ieškovei (CK 6.499 straipsnio 1 dalis, Sutarties 4.4 ir 8.2 punktai); pastebėjęs bet kokios trūkumus, kuriems pašalinti būtina atlikti patalpų (ar pastato, kuriame yra patalpos) kapitalinį remontą – apie tai nedelsiant pranešti patalpas išnuomojusiam Ieškovui (CK 6.493 straipsnio 2 dalis, Sutarties 8.3 punktas).

47. Pati atsakovė savo ieškinyje pripažįsta, kad minėtų savo pareigų ji nevykdė – 2015 – 2018 metais (didžiąją dalį patalpų subnuomos laikotarpio) net nesilankė patalpose. Pažymėtina, kad, vadovaujantis atsakovės (kaip patalpų subnuomininko) turėto atlikti patalpų einamojo remonto sampratą (šį statybos darbų porūšį sudarančius darbus) apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 58 dalis bei minėtą normą detalizuojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 “Statinio statybos rūšys” (toliau – STR) normos, pagal kurias paprastojo (einamojo) remonto darbais pripažįstami visi statybos darbai, kuriai siekiama atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant (STR 12 punktas), inter alia stogo dangos ar apdailos tvarkymas ar keitimas (STR 12.4 papunktis), kuomet nepertvarkomos (nekeičiamos, nestiprinamos, nesilpninamos) laikančiosios konstrukcijos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis, STR 9.6 papunktis ir 10 punktas) – šiuo atveju, stogo gegninė konstrukcija.

48. Pažymėtina, kad savo daiktams sandėliuoti atsakovė išsinuomojo jai žinomai nevėdinamas (be ventiliacijos sistemos), nešildomas, neaprūpintas jokiais kitais energijos resursais (išskyrus apšvietimui skirta elektros energija) patalpas už pakankamai mažą tuo metu rinkoje nuomos kainą (tą patvirtina į bylą ieškovės pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašas bei tarptautinės nekilnojamojo turto vertinimo bendrovės “Ober-Haus” komercinio turto rinkos apžvalga). Atsakovė pripažino, kad net kelis metus (2015 – 2019 metais) iki patalpų atlaisvinimo, atsakovė nesilankė išnuomotose patalpose, netikrino jų būklės ar juose esančių daiktų. Todėl sutiktina, su ieškovės argumentais, kad kelerius metus patalpų tinkamai neprižiūrint – jų nevėdinant, nevalant ir pan. – patalpose galėjo kauptis drėgmė, šaltuoju metu laiku ši drėgmė objektyviai turėjo kondensuotis ir, atitinkamai, jau skystame pavidale kauptis tiek pačiose patalpose (ant jų sienų, kitų konstruktyvinių elementų), tiek ir ant jose buvusių daiktų – sąlygodama šių daiktų sudrėkimą, rūdijimą, pelijimą ir(ar) puvimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės neveikimas - patalpų ir juose de facto buvusių daiktų nepriežiūra, būtinųjų priežiūros ir(ar) einamojo remonto darbų neatlikimas – galėjo sąlygoti netinkamas daiktų saugojimo patalpose sąlygas.

49. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CK 6.200 straipsnio 2 dalimi vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad rašytinių pretenzijų iki bylos iškėlimo teisme dėl netinkamos patalpų būklės atsakovė ieškovui nebuvo pateikusi. Į bylą pateiktas atsakovės 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovei pateiktas raštas Dėl 2019-07-18 raginimo patvirtina aplinkybę, kad pretenzijos dėl patalpų būklės ir jose esančių daiktų ieškovei buvo pateiktos tik praėjus daugiau nei pusei metų po patalpų atlaisvinimo.

50. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teisingumo Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

51. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių aplinkybę, kad sandėlyje iš tiesų buvo saugomi atsakovės nurodyti daiktai, duomenų apie šių daiktų likutinę vertę, ar šios vertės galimą sumažėjimą, t.y. atsakovui neįrodžius, kad ginčo sandėlyje buvo iš tiesų laikomi atsakovės nurodyti daiktai, teismas konstatuoja, kad atsakovė reikšdama reikalavimą priteisti 7020,15 Eur dydžio nuostolius, kaip tariamai išsinuomotose patalpose buvusio ir sužaloto/sugadinto turto vertę, nepagrindė pačios žalos atsiradimo fakto bei nuostolių dydžio, neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, t.y. sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, bei priežastinio ryšio tarp atsakovės prašomų priteisti nuostolių ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinis yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

52. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė taip pat privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 913,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, bylos iškėlimo data laikytina pareiškimo priėmimo data, t.y. 2020 m. balandžio 1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš dalies tenkinus ieškinį bei atmestus priešieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

54. Už patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (670,60 Eur skolos + 241,41 Eur delspinigių = 912,01 Eur) byloje turėjo būti sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 97,83 proc., o ieškovė kreipdamasi į teismą už ieškinio reikalavimus sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, ieškovei iš atsakovės priteistina 21 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 punktas).

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Ieškovė patyrė rašytiniais įrodymais patvirtintas 1 631 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. lapkričio 26 d. į bylą pateiktas dok. Nr. DOK-46035). Atsižvelgiant į tenkintą ieškovės reikalavimų dalį, jai iš atsakovės priteistina 97,83 proc., patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 1 595,61 Eur (1631 x 97,83 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktai). Iš viso ieškovės naudai iš atsakovės turi būti priteista 1 616,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (21 Eur žyminis mokestis ir 1 595,61 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti).

57. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 180 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti dėl atstovavimo teismo posėdžiuose (2021 m. sausio 27 d. į bylą pateiktas dok. Nr. DOK-4116) ir sumokėjo 158 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis atmestinas, atsakovei bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio neatlygintinos. Atsakovei turėtų būti priteista 3,91 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (180 Eur × 2,17 proc. (atmesta ieškovės ieškinio dalis)), tačiau atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 1612,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (1616,61 Eur – 3,91 Eur = 1612,70).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ 670,60 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt eurų 60 centų) skolą bei 241,41 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 41 cento) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 912,01 Eur (devynių šimtų dvylikos eurų 01 centų) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t.y. 2020 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1612,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvylika eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusios ieškinio dalies netenkinti.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Memel Invest“ dėl žalos atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.