Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

P. S. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-06-29, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. ir P. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, konflikto su E. S., kuri V. S. yra sutuoktinė, o P. S. – marti, metu P. S. tyčia delnu sudavė vieną kartą pastarajai į veidą, po to V. S., pasivijęs einančią link koridoriaus E. S., sulenkta ranka apglėbė jos kaklą ir, jį laikydamas, kumščiu sudavė ne mažiau šešis kartus pastarajai į galvą, veidą ir dešinę ausį, dėl ko E. S. nugriuvo ant grindų. Tuo metu P. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, spyrė vieną kartą E. S. į veidą, taip jie bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. S. poodines kraujosruvas nosyje - akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, kaktos, galvos plaukuotosios dalies sumušimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš kaltinamojo V. S. duomenų matyti, kad kaltinamasis P. S. yra jo tėvas, o nukentėjusioji E. S. – jo sutuoktinė (1 t., 119-122 b. l.).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad V. S. ir P. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, konflikto su E. S. metu, tyčiniais smurtiniais veiksmais – P. S. tyčia delnu sudavė vieną kartą pastarajai į veidą, po to V. S., pasivijęs einančią link koridoriaus E. S., sulenkta ranka apglėbė jos kaklą ir jį laikydamas, kumščiu sudavė ne mažiau šešis kartus pastarajai į galvą, veidą ir dešinę ausį, dėl ko E. S. nugriuvo ant grindų, o tuo metu P. S. spyrė vieną kartą E. S. į veidą, taip jie bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. S. poodines kraujosruvas nosyje - akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, kaktos, galvos plaukuotosios dalies sumušimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamieji V. S. ir P. S. visiškai pripažįsta padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Jų parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti kiti įrodymų šaltiniai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių - regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius atitinkamo įstatymo straipsnyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sveikatos sutrikdymo padarymą, tai pagal įstatymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010). Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už jam padarytą sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Vertinant smurto pobūdį ir intensyvumą turi būti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) buvo smūgiuojama (pavyzdžiui, ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smūgių stiprumą, jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2013, 2K-17-648/2017).

V. S. ir P. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, kaip vykdytojai, matydami vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, turėdami tikslą sužaloti, tyčia mušdami - P. S. delnu suduodamas vieną kartą ir koja spirdamas į gyvybiškai svarbią kūno vietą – veidą, o V. S. sulenkta ranka apglėbdamas ir laikydamas kaklą bei kumščiu suduodamas ne mažiau šešis kartus taip pat į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, veidą ir dešinę ausį šeimos narei E. S., kuri V. S. yra šeimos narė - sutuoktinė, o P. S. – artima giminaitė - marti, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas nosyje - akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, kaktos, galvos plaukuotosios dalies sumušimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

Dėl kaltinamojo V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1 - 4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltininkui, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Nukentėjusioji E. S. prašo sutuoktinį – kaltinamąjį V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai su juo susitaikius, nes pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jos atsiprašė, savo noru atlygino jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ji turi pagrindo manyti, kad sutuoktinis V. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 t., 91 b. l.). To paties prašo kaltinamasis V. S. (2 t., 90 b. l.), taip pat valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Egidijus Pankauskas.

Kadangi kaltinamasis V. S., kuris yra neteistas (1 t., 129-131 b. l.), baustas 2022-05-05 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje (1 t., 126-128 b. l.), nuo 2025-02-24 dirbantis (duomenys neskelbtini) (2 t., 121 b. l.), visiškai prisipažino padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), dėl jo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja E. S. susitaikė ir ši jam atleido, bei yra pagrindo manyti, kad V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. S. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. S. tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė prieš šeimos narę – sutuoktinę, veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, yra darbingas ir šiuo metu dirbantis, todėl jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), kurį privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), nustatant minimalų jos dydį – 10 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL), kas sudaro 500 Eur, nustatant, jog nurodyta įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės skyrimas

P. S. atsakomybę lengvina tos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

P. S., būdamas (duomenys neskelbtini), neteistas, bet baustas 2023-02-21 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje (1 t., 166-168, 173-178 b. l.; 2 t., 99, 100 b. l.), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis), po kurio atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą E. S., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) (2 t., 89, 113, 120 b. l.).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, veiksmų intensyvumą, apimtį, kaltininko asmenybę, jų požiūrį į nusikalstamų veiksmų pasekmes – atlygintą žalą, padarytą E. S., Valstybinei ligonių kasai ir VSDF valdybai, proporcingą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiosios, nereikalaujančios griežtos bausmės kaltininkui, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančią BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytos šios bausmės trečdalio.

Tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad P. S., kuris supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nukentėjusiosios atsiprašė, po nusikalstamos veikos padarymo, per daugiau nei aštuonis mėnesius, savo elgesiu siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 339 straipsnio 3 dalis).

P. S. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme (2 t., 23-30 b. l.) išbūtas laikas (BK 66 straipsnio 1 dalis).

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 161-164 b. l.) - naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 32-35 b. l.) – naikintina, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareikšti du civiliniai ieškiniai: Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinys dėl 534,56 Eur turtinės žalos, padarytos kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už E. S. patirtų sužalojimų gydymą 2024-06-29 – 2024-07-15 laikotarpiu asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 88-91, 94, 95 b. l.) ir VSDFV valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys dėl 368,30 Eur turtinės žalos, padarytos kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už E. S. paskirtą ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024-07-05 iki 2024-07-15 (1 t., 100-109, 112, 113 b. l.).

Kaltinamieji V. S. ir P. S. civilinius ieškinius pripažino, jų dydžių neginčijo, P. S. į bylą pateikė 2025-02-07 savo sąskaitos iš „Swedbank“, AB išrašą, iš kurio akivaizdu, kad P. S. savanoriškai atlygino PSDF ir VSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už E. S. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir pastarajai paskirtą ligos išmoką už laikinąjį nedarbingumą (2 t., 113 b. l.), dėl ko VSDF valdyba atsisakė byloje pareikšto ieškinio (2 t., 115-119 b. l.).

Esant tokiai situacijai, pradėti procesai pagal civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį civiliniams atsakovams V. S. ir P. S. dėl 534,56 Eur turtinės žalos PSDF biudžetui atlyginimo už E. S. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir VSDFV valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį civiliniams atsakovams V. S. ir P. S. dėl 368,30 Eur turtinės žalos VSDF biudžetui atlyginimo už E. S. paskirtą ligos išmoką laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nutrauktini, nes kaltinamieji V. S. ir P. S. savanoriškai Valstybinei ligonių kasai ir VSDF valdybai atlygino nusikalstama veika padarytas turtines žalas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. S., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

P. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6, 8 ir 10 punktais, 7 dalimi, P. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, septynis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, P. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-06-29, 21 val. 13 min. iki 2024-06-30, 12 val. 37 min., tai yra vieną dieną.

P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Pradėtą procesą pagal civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį civiliniams atsakovams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl 534,56 Eur turtinės žalos PSDF biudžetui atlyginimo už E. S. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nutraukti.

Pradėtą procesą pagal civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį civiliniams atsakovams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl 368,30 Eur turtinės žalos VSDF biudžetui atlyginimo už E. S. paskirtą ligos išmoką laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.