Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. C. ieškinį atsakovams M. V. ir D. V. (buvusi U.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. V. ir D. V. (buvusi U.) 360,00 Eur skolos už buto nuomą, 64,11 Eur mokesčių už sunaudotą vandenį, 182,27 Eur mokesčių už sunaudotą elektros energiją, 129,60 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams nustatytu terminu nepateikus atsiliepimų į ieškinį, 2016 m. rugsėjo 6 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovas M. V. pateikė prašymą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, kuriame nurodė, kad būsto nuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės atsakovo M. V.. Dėl susidariusios skolos ieškovei atsakovas neprieštarauja, tačiau nesutinka, kad skola būtų priteista ir iš D. V., kadangi sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo vedęs. Prašo visą skolą priteisti iš atsakovo M. V.. Ieškovė atsiliepime prašė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovai ginčo bute gyveno nuo nuomos sutarties sudarymo momento ir kartu juo naudojosi iki 2015 m. lapkričio 15 d.; save vadino šeima ir vedė bendrą ūkį. Tarp ieškovės ir D. U. faktiškai susidarė nuomininko ir nuomotojo santykiai, ką įrodo 2015 m. gruodžio 3 d. atsakovės parašytas pasižadėjimas atlyginti ieškovei nesumokėtus nuompinigius ir mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovo M. V. pareiškimo dėl 2016 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas M. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinę bylą peržiūrėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pasisakyti abiem šalim. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:G. C. ieškinys buvo svarstomas rašytinio proceso tvarka, t.y. ginant tik ieškovės interesus.2015 m. gruodžio 3 d. rašytas D. U. pasižadėjimas atlyginti ieškovei nesumokėtus nuompinigius ir mokesčius, išgautas panaudojus psichologinę prievartą, grasinant teismais.Kadangi nuomos sutartis pasirašyta tarp ieškovės ir atsakovo M. V., nuompinigius bei mokesčius už sunaudotą vandenį bei elektros energiją, turi apmokėti atsakovas, o ne jo sutuoktinė.Pasak apelianto, matydama, kad atsakovai gyvena kaip pora, ieškovė turėjo keisti sutartį.Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas (6 straipsnio 1 dalis), asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką, viešumo sąlygomis, teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Teigia, jog šiuo atveju, teisėja civilinę bylą išnagrinėjo šališkai – rašytinio proceso tvarka, remdamasi tik ieškovės teiginiais. Ieškovė G. C. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo M. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės išlaidas už teisinę pagalbą rengiant papildomus procesinius dokumentus. Atsiliepime nurodyta, kad:Atsakovės D. U. pasižadėjimas buvo pasirašytas gera valia; apeliantas klaidina teismą, teigdamas apie psichologinę prievartą ir grasinimus teismais. Nesutinka, kad ieškovė turėjo inicijuoti sutarties pakeitimus, kadangi atsakovas su drauge gyveno nuo pat nuomos sutarties sudarymo.Apeliantas, neginčydamas skolos fakto, siekia apsunkinti skolos išieškojimo vykdymą.EŽTT yra konstatavęs, kad pareiga rengti viešą bylos nagrinėjimą nėra absoliuti. CPK 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji norma, kurioje nustatyta galimybė CPK konkrečiais numatytais atvejais bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovė D. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi aplinkybių grupės, kurios sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių, t. y. 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.

Dėl apelianto argumentų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas Dėl teisės kreiptis į teismą). Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pvz., ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t.. Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijose, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublik?s valstybės paslapčių ir jų apsaugos). Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį.Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia, jog yra gavęs procesinius dokumentus, įskaitant teismo pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo. Būtent šiuo veiksmu atsakovams buvo suteikta galimybė reikšti visus atsikirtimus į ieškinį (pasisakyti). Minėtame pranešime išaiškintos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, t.y. tai, kad be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde apeliantas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie priežastis, dėl kurių nei jis, nei atsakovė D. V. nepateikė (negalėjo pateikti) atsiliepimų į ieškinį. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo ginčo spręsti rašytinio proceso tvarka. Tačiau pažymėtina, jog pagal CPK 285 straipsnio 6 dalį - sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatytu terminu negavęs iš atsakovų atsiliepimų į ieškinį, pagrįstai priėmė sprendimą už akių rašytinio proceso tvarka. Apelianto argumentai, kad teisėja, remdamasi tik ieškovės teiginiais, buvo šališka, yra visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, atsakovai veikė pasyviai, ir į bylą savo argumentų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Apeliantas nurodo, kad ieškovės pateiktas D. U. 2015 m. gruodžio 3 d. parašytas pasižadėjimas yra išgautas panaudojant psichologinę prievartą, grasinant teismais. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad tokio argumento atsakovas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui (pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo). CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Be to, apeliantas nenurodė, ir nepridėjo įrodymų, kuriais grindžia tokius savo teiginius. Pažymėtina, kad atsakovė D. V. atsiliepimo byloje nebuvo pateikusi ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.Atskirojo skundo argumentai, jog nuompinigiai bei mokesčiai už elektros energiją bei vandenį turėjo būti priteisti tik iš atsakovo, su kuriuo sudaryta nuomos sutartis, neturi esminės įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl šio atsakovo motyvo, vertino faktines aplinkybes bei išvadas pagrindė šį klausimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su teismo išvadomis, jų nekartoja. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kodėl mano, jog teismo argumentai yra neteisingi, nepaneigė ieškovės nurodytų bei teismo aptartų aplinkybių, kad abu atsakovai nuo nuomos sutarties sudarymo gyveno išnuomotame bute, vedė bendrą ūkį, nors dar nebuvo susituokę. Sutiktina, kad atsakovės D. V. įsipareigojimas ieškovei sumokėti skolą už nuomą taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovai nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo sudarę santuokos, neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog tuo atveju, jei apeliantas būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį (jei būtų surengtas žodinis bylos nagrinėjimas), teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaidas už teisinę pagalbą; pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 60 Eur (b.l. 50-52). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas atmetamas, ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą, priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo (apelianto) M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.