- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- 2-1054-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00354-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo bankrutavusios A. N. firmos „Menaka“ ieškinio priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutavusi A. N. firma „Menaka“ pareiškė ieškinį atsakovui A. N. prašydamas priteisti iš atsakovo turtinę žalą, kurią sudaro 87.913.33 Lt ir priteisti negrąžintą paskolą 65 000 Lt sumai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str. nuostatomis, procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą turi būti tinkamai realizuota. Pagal CPK 135 str. 2 ir 4 p., kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo, ar teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje. Iš aukščiau išdėstyto seka, kad ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes) turi būti tinkamai įgyvendinta.
CPK 136 straipsnio nuostatos suteikia teisę ieškovui susijungti kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškinys reiškiamas Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies normomis, įtvirtinančiomis juridinio asmens valdymo organo pareigas. Tuo tarpu ieškiniu yra reiškiami du tarpusavyje nesusiję reikalavimai - dėl žalos atlyginimo ir dėl paskolos prievolinių santykių. Reikalavimas dėl 65 000 Lt skolos priteisimo yra kilęs iš sutartinės, o ne deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ieškinio reikalavimas (dalykas) 65 000 Lt apimtyje atitinka iš esmės savarankišką ieškinio faktinį pagrindą, dėl atsakovo prievolės, kylančios iš sutartinių santykių.
CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas taisykles, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą.
Atsakovo pareigos atlyginti žalą ar grąžinti skolą nėra bendros, kiekvienas reikalavimas gali būti reiškiamas atskiroje byloje. Tai reiškia, kad reikalavimai yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, vadinasi, tai gali turėti įtakos nustatant ieškinio sumą bei teismingumą. Pažymėtina, kad reikalavimui kylančiam iš paskolos sutarties taikomi kiti įrodinėjimo reikalavimai, nesusiję su nuostolių atlyginimo priteisimu ir nepagrįsti tomis pačiomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis. Todėl įgyvendinant civilinio proceso koncentruotumo principą, dėl 65 000 Lt skolos reikalavimo ieškovas galėtų kreiptis ir dokumentinio proceso ar įsakymo tvarka (CPK 431 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 26 straipsnį arba 27 straipsnio 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, tokiu būdu ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant 150 000 Lt sumą, nekeičia bylos teismingumo. Šiuo atveju byla lieka teisminga apylinkės teismui, nes nė viena iš prašomų priteisti sumų neviršija 150 000 Lt ir nenulemia bylos priskirtinumo apygardos teismui. Ieškinio reikalavimą dėl 65 000 Lt skolos priteisimo išskiriant į atskirą, ieškinį atsisakytina priimti, nes abu reikalavimai teismingi Mažeikių rajono apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 136, 137, 290 str., teismas
nutaria:
Ieškovo bankrutavusios A. N. firmos „Menaka“ ieškinį atsakovui A. N. dėl 87.913.33 Lt turtinės žalos ir 65 000 Lt negrąžintos paskolos atsisakyti priimti. Nurodyti, kad šie reikalavimai teismingi Mažeikių rajono apylinkės teismui.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.