Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo E. R. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-936-887/2024, suinteresuotas asmuo L. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-887/2024 tenkino pareiškėjų L. R. ir E. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai, be kita ko, 1.3.1. punkte susitarė, kad po santuokos nutraukimo tėvas su vaikais V. R. ir D. R. turi teisę netrukdomai bendrauti, dalyvauti juos auklėjant neporinėmis metų savaitėmis su nakvynėmis pas tėvą nuo pirmadienio iki sekmadienio. Tėvas vaikus pasiims iš gyvenamosios arba kitos tėvų sutartos vietos 18.00 val. ir grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val. Šalys įsipareigoja nedaryti viena kitai kliūčių matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

2. Pareiškėjas E. R. (toliau – pareiškėjas) 2025 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė ir paaiškino, kad L. R. nesudaro jam galimybių bendrauti su nepilnamečiais vaikais, trukdo bendrauti tiek gyvai, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3.1 punktas buvo neįvykdytas vieną kartą, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d., kuomet dukra vyko kartu su juo, o sūnus – ne. L. R. pasakė jam, kad sūnaus neduos, nes jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sūnų. Jis tam neprieštaravo, nesiginčijo. Sūnus tuo metu buvo toje pačioje patalpoje, žaidė planšete ir tylėjo, jie abu nepasikalbėjo. Konfliktas su sūnumi įvyko 2025 m. liepos 23 d., po to sūnus su juo vyko du kartus, konfliktų nebuvo. Šiuo metu, po mėnesio laiko darbo su socialine darbuotoja, abiem šalims susitarus, atsižvelgiant į vaikų gerovę, bendravimas su sūnumi vyksta, tačiau jis vis tiek nori, kad teismas spręstų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jeigu vaikas atsisakys važiuoti pas jį, nevers sūnaus vykti.

3. Suinteresuotas asmuo L. R. (toliau –suinteresuotas asmuo) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutinka ir prašė jį atmesti, nes nustatytos bendravimo tvarkos yra laikomasi. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 17 d. tėvas pasiėmė tik vieną iš vaikų - V. R.. D. R. nenorėjo vykti pas tėvą dėl objektyvių priežasčių. Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriuje gavus pranešimą, kad E. R. galimai smurtavo prieš mažametį vaiką D. R., 2025 m. rugpjūčio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. E. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo 7 punkte nurodyta, kad apklaustas vaikas teigė, jog tėvas jį mušė per galvą ir pastūmė, jis nelabai nori važiuoti pas tėvą, nekenčia tėvo žmonos, jie buvo palikti vieni, vaikas išreiškė nenorą vykti pas tėvą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra pakeitęs gyvenamąją vietą, sūnaus nepasiėmė tik vieną savaitę laiko ir tik dėl to, kad vaikas bijojo tėvo, nes prieš jį buvo smurtaujama. Šis atvejis buvo vienkartinis, nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki rugpjūčio 31 d. abu vaikai buvo pas tėvą, jų šeimai vykdoma atvejo vadyba. Pareiškėjas pats dažnai atšaukia vaikų pasiėmimą, tačiau ji pretenzijų dėl to nereiškia. Sūnus mėnesį laiko nuo gegužės mėnesio nenorėjo važiuoti pas tėvą, birželio mėnesį net verkdavo. Ji pareiškėjui nieko apie tai nesakė, nieko dėl to nedarė, nes jo bijo, jis viską neigia, terorizuoja ją. Liepos mėnesį vaikas taip pat nenorėjo vykti pas tėvą, tačiau beveik visą mėnesį vaikai buvo su ja, todėl problemų nekilo. Rugpjūčio mėnesį atvykus pareiškėjui, vaikas jiems abiem girdint pasakė, kad nenori važiuoti pas tėvą. Pareiškėjo prašymu ji pasirašė raštelį, kad dėl to neturės pretenzijų ir nesikreips į antstolį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad į bylą pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 11VSV-1565 matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje gavus pranešimą, kad pareiškėjas galimai smurtavo prieš mažametį vaiką D. R., 2025 m. rugpjūčio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vaiko teisių apsaugos skyriuje vertinant, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, nustatyti rizikos veiksniai, nurodyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26 punkte: Rizikos veiksnys 26.1. – vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Faktinės aplinkybės: Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas vaiko motinos pranešimas, kad vaikams būnant pas tėvą yra skriaudžiamas sūnus: tėvas trenkė vaikui per galvą, papurtė, pastūmė, vaikas krito ir užsigavo galvą į sofos kampą, abu vaikai pradėjo verkti. Vaikas teigė, kad tėvas jį mušė per galvą ir pastūmė. Tėvas teigė, kad prieš vaiką nesmurtavo; Rizikos veiksnys 25.3.8. – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Faktinės aplinkybės: motina nurodė, kad būnant pas tėvą vaikai būna alkani, tėvas vaikus palieka vienus, tėvo žmona išmetė vaiką iš namų ir uždarė duris, tėvas vaikus prigąsdino dėl karo, o tai veikia vaikų emocinę būseną (ypač sūnaus), vaikas nenori vykti pas tėvą. Vaikas nurodė, kad nelabai nori važiuoti pas tėvą, nekenčia tėvo žmonos, jie su seserimi buvo palikti vieni, kartu buvo didesnė mergaitė. Tėvas paneigė vaikų motinos nurodytas aplinkybes, jo teigimu vaikų motinai pasiūlius keisti bendravimo su vaikais tvarką, jis nesutiko ir dėl to atsirado šis pranešimas. Tėvas teigė, kad rūpinasi vaikais, taiko skirtingus nei motina vaikų auklėjimo metodus. Vaikas išreiškė nenorą vykti pas tėvą. Taip pat buvo nustatyti apsaugos veiksniai, nurodyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 28 punkte, kurie gali padėti spręsti vaiko situaciją, mažinti neigiamą rizikos veiksnio (-ių) poveikį vaikui: 28.4. kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui: vaikas nenurodė, kad tėvas jį gąsdina. Priimtas sprendimas paskirti atvejo vadybininką, kadangi vaiko tėvams reikalinga pagalba sprendžiant krizinę situaciją dėl galimo tėvo smurto vaiko atžvilgiu bei siekiant vienodo požiūrio į vaikų auklėjimą (2025-09-05 DOK-35004, priedai).

6. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. neleido jam pasiimti sūnaus, tačiau kaip matyti iš Vaiko situacijos vertinimo sprendimo, pats vaikas atsisakė vykti pas tėvą dėl galimai iš tėvo pusės patirto smurto. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus jiems abiem girdint pasakė, kad nenori vykti pas tėtį, pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė, nurodė, kad neprisimena ar sūnus taip sakė. Teismas nurodė, kad atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 11 d. atvykęs pasiimti vaikų, matė sūnų namuose ir turėjo galimybę su juo pabendrauti bei įsitinkinti ar sūnaus nenoras vykti yra jo tikroji valia, tačiau pareiškėjas jokios iniciatyvos nesiėmė, pastangų išsiaiškinti situaciją nedėjo, su sūnumi nebendravo.

7. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad bendravimas pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką 2025 m. rugpjūčio 11 d. nevyko išimtinai dėl suinteresuoto asmens kaltės, kad suinteresuotas asmuo neleido pareiškėjui pasiimti sūnaus. Be to, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu sūnus nenorėtų pas jį vykti, jis neverstų sūnaus važiuoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – vykdomąjį raštą išduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą šioje civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, jog teismas neteisingai kvalifikavo teisinę situaciją, netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu.

8.2. Šiuo atveju abi šalys patvirtino, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. sutartis nebuvo vykdoma pagal jos sąlygas, vaikas su tėvu neišvyko. Tačiau teismas nutartyje šį pažeidimą vertino kaip vienkartinį, o kaltę dėl sutarties nevykdymo priskyrė išimtinai pačiam pareiškėjui. Pažymima, jog vienkartinis teismo patvirtintos taikos sutarties pažeidimo faktas nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nei vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1, 3 dalimis, nei remiantis teismų praktika. Be to, apie sutarties netinkamą vykdymą galima spręsti iš kitų byloje pateiktų aplinkybių, kurių teismas nevertino.

8.3. Teismas ignoravo ir tai, kad suinteresuotas asmuo siekė keisti bendravimo tvarką, tačiau pareiškėjui atsisakius, ši ėmėsi kitų veiksmų, kaip apriboti pareiškėjo bendravimą su vaikais, t. y. pateikė pareiškimą policijai dėl pareiškėjo tariamai naudoto fizinio smurto prieš sūnų. Negana to, tebevykstant ikiteisminiam tyrimui ir nesant įrodytai pareiškėjo kaltei, teismas rėmėsi šiais neįrodytais teiginiais priimdamas skundžiamą nutartį, t. y. teismas padarė išvadą, kad vaikas nenorėjo vykti su tėvu dėl galimai patirto smurto iš tėvo pusės. Akivaizdu, jog ne civilinių bylų teismo kompetencija spręsti dėl pareiškėjo kaltės baudžiamosios atsakomybės aspektu. Pareiškėjo teisės į vaiką nėra apribotos ir turi būti įgyvendinamos pilna apimtimi, taip pat pats vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais.

9. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atmesti atskirąjį skundą, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

9.1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad patvirtinusi šalių susitarimą dėl pareigų vaikams, teismas privalėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, suponuojančia vykdomojo rašto išdavimą visais atvejais, nesiaiškinant taikos sutarties nevykdymo sąlygų. Pareiškėjo motyvas yra nepagrįstas. Tvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį, net jei ji patvirtinama teismo sprendimu, kaip kad šiuo atveju, teismas neišsprendžia ginčo iš esmės. Sprendimą dėl ginčo turinio priima pačios šalys, iš to seka, kad vykdytinas dokumentas yra šalių sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teismo sprendimu. Tikslu nustatyti faktines aplinkybes, kurias nurodė pareiškėjas, teismas surengė žodinį bylos nagrinėjimą, taigi, ėmėsi maksimalių priemonių pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms ištirti.

9.2. Teismas įvertino pateiktą įrodymą - VTAS Vaiko situacijos vertinimo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas galimai smurtavo prieš mažametį, dėl ko 2025 m. rugpjūčio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, o vaiko tėvui įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė. Iš to seka, kad vaikas galimai patyrė fizinį tėvo smurtą, dėl ko jaučia baimę ir vienintelį kartą po patirto smurto atsisakė vykti su tėvu. Vaikas yra paaiškinęs nevykimo priežastis : nelabai nori vykti pas tėvą, nekenčia tėvo žmonos, jie su seserimi buvo palikti vieni.

9.3. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. pats vaikas atsisakė vykti su tėvu galimai dėl patirto smurto. Vaiko motina negali būti apkaltinta vaiko neperdavimu, nes pats pareiškėjas vaikui atsisakius su juo vykti, vaiko nekalbino, neišsiaiškino priežasčių, su sūnumi iš viso nebendravo. Sutiktina su teismo išvada, kad nėra įrodymų, jog 2025 m. rugpjūčio 11 d. vaiko motina neleido sūnui vykti pas tėvą. Nuo 2025 m. rugpjūčio 25 iki 31 d. abu vaikai buvo pas pareiškėją, problemų dėl teismo sprendimo vykdymo ateityje nekyla.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-887/2024 tenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai, be kita ko, 1.3.1. punkte susitarė, kad po santuokos nutraukimo tėvas su vaikais turi teisę netrukdomai bendrauti, dalyvauti juos auklėjant neporinėmis metų savaitėmis su nakvynėmis pas tėvą nuo pirmadienio iki sekmadienio. Tėvas vaikus pasiims iš gyvenamosios arba kitos tėvų sutartos vietos 18.00 val. ir grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val. Šalys įsipareigoja nedaryti viena kitai kliūčių matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

13. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

14. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. priėmė rezoliuciją (prie 2025-09-05 gauto suinteresuoto asmens atsiliepimo), kuria nusprendė įvertinti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, todėl bylą nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, tikslu nustatyti faktines bylos aplinkybes, kurias nurodė pareiškėjas, paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą, taigi, ėmėsi priemonių pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms (dėl suinteresuoto asmens trukdymo bendrauti su nepilnamečiais vaikais) ištirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje pirmosios instancijos teismo sprendimas vadovautis CPK 646 straipsnio 3 dalies norma yra pagrįstas ir teisingas, nes tarp šalių kilo ginčas, reikalaujantis šalių nurodytų aplinkybių tyrimo. Kadangi dėl netinkamo procesinės teisės normos pritaikymo vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimas nėra išspręstas neteisingai, o CPK 328 straipsnis draudžia iš esmės teisėtą procesinį sprendimą panaikinti vien formaliais pagrindais, minėtas procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas prašymą išduoti vykdomąjį raštą grindė tuo, kad suinteresuotas asmuo teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3.1 punkto neįvykdė vieną kartą, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d. neleido pasiimti sūnaus. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo nurodė, kad su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutinka ir prašė jį atmesti, nes sūnus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nevyko kartu su tėvu dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad bijojo tėvo, nes patyrė smurtą iš jo pusės ir todėl atsisakė pas tėvą važiuoti.

17. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 11VSV-1565, iš kurio matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje gavus pranešimą, kad E. R. galimai smurtavo prieš mažametį vaiką D. R., 2025 m. rugpjūčio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. E. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

18. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. neleido jam pasiimti sūnaus, tačiau kaip matyti iš Vaiko situacijos vertinimo sprendimo, pats vaikas atsisakė vykti pas tėvą dėl galimai iš tėvo pusės patirto smurto. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 11 d. atvykęs pasiimti vaikų, matė sūnų namuose ir turėjo galimybę su juo pabendrauti bei įsitinkinti, ar sūnaus nenoras vykti yra jo tikroji valia, tačiau pareiškėjas jokios iniciatyvos nesiėmė, pastangų išsiaiškinti situaciją nedėjo, su sūnumi nebendravo.

19. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo nutartimi patvirtintos tėvų bendravimo su vaiku tvarkos suinteresuotas asmuo iš esmės nepažeidė, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl vienkartinio sūnaus nevykimo su pareiškėju. Be to, kaip patvirtino suinteresuotas asmuo atsiliepime, nuo 2025 m. rugpjūčio 25 iki 31 d. abu vaikai buvo pas pareiškėją, problemų dėl teismo sprendimo vykdymo ateityje nekyla.

20. Apeliacinės instancijos šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad šalys turi teisę kreiptis dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeitimo ar, pasikeitus aplinkybėms, reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju šalims išaiškintina, kad esant priežasčių, dėl kurių jie negali vykdyti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo, kaip motinos ar tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaikais tvarką, nei šiuo metu nustatyta.

21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. jog suinteresuotas asmuo sumokėjo advokatei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad atskirasis skundas atmestas, konstatuoja, kad iš pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija nustatytų maksimalių priteistinų sumų, todėl suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.