Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei Ž. P., ieškovės atstovams - A. V. ir advokatei K. P., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. G.“ atstovui - advokatui R. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. G.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. G.“ priešinį ieškinį ieškovei Ž. P. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė, o su priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, t. y. sutiko tik su 2000,00 Eur dydžio paskolos suma, prieštaravo nurodytiems delspinigiams bei palūkanoms. Ieškovė paaiškino, kad rašytinės paskolos sutarties nesudarė, nes pinigus iš atsakovės skolinosi asmeniškai žodžiu. Nurodė, kad 2011-01-07 ieškovė buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2015-06-17 darbo sutartis pakoreguota ir ieškovė perkelta (duomenys neskelbtini) pareigoms. Pažymėjo, kad 2015-08-25 ji pateikė atsakovei prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, bet atsakovė tokio prašymo netenkino bei Ž. P. 2015-08-27 buvo atleista kitu pagrindu, t. y. pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus. Paaiškino, kad 2011 metais ji, A. U. –T. bei dar kita trečioji draugė įkūrė bendrą įmonę UAB „A. G.“. Visgi bendrovės veikla buvo vystoma tik ieškovės bei A. U. – T.. Pažymėjo, kad moterys įsigijo įmonės akcijas lygiomis dalimis. Tačiau ypač pasitikint drauge - UAB „A. G.“ vadove, ieškovė jai leido tapti vienintele akcininke. Pabrėžė, kad visą bendrovės modelį sukūrusi tik ji pati bei buvo lojali ir sąžininga bendrovei iki to momento, kai visi įmonės darbai bei pareigos užgriuvo jos pečius. Laikui einant vienai dirbti ir vystyti įmonės veiklą pasidarė sunku, kilo nepasitikėjimas įmonės vadove dėl finansinių operacijų tvarkymo. Šios priežastys lėmė, kad ieškovė susirado žmogų, kuris sutiko jai padėti vystant atskirą veiklą. Santykiai su A. U. – T. liko tik formalūs, t. y. vadovė trūkstant pajamų, skirdavo lėšas įrangai ar kitiems daiktams įsigyti. Nurodė, kad UAB „A. G.“ jokių darbuotojų pareigybių aprašymų ar darbo funkcijas nustatančių taisyklių neturėjo.

Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės teikiamas paslaugas jau prieš 5-6 metus rekomendavo A. V.. Su Ž. P. bendravo darbo klausimais. Moteris jiems teikė konsultacijas, tvarkydavo tranzito dokumentus. PVM sąskaitas – faktūras išrašydavo savo vardu, nors tiksliai pasakyti negali. Pabrėžė, kad nuo bendradarbiavimo su UAB „A. G.“ pradžios, ryšį palaikė tik su ieškove, o A. U. – T. gerai net nepažinojo. Manė, kad ji yra bendrovės buhalterė, o Ž. P. - vadovė. Dirbdamas su atsakove, susipažino su N. M., kuris pranešė, jog atsidarė nauja įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kuris paklausė ar nenorėtų pradėti bendros veiklos, išbandyti teikiamų paslaugų kokybės. Liudytojas paaiškino, jog sutartį su naująja įmone sudarė tik dėl patogumo ir ją rinkosi kaip papildomą įmonę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. sausio 7 d. UAB „A. G.“ su Ž. P. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. AZI-2, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta į antraeiles (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovė teismui pateikė UAB „A. G.“ direktorės įsakymą Nr. 2015/09 dėl Ž. P. darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriame matyti, kad už gerus darbo rezultatus ieškovė paaukštinta pareigose, t. y. suteikta direktorės pavaduotojos vieta, o kitu 2015-08-26 įsakymu Nr. 2015/15 – atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3,4 punktus. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog 2015-08-25 UAB „A. G.“ direktorei buvo pateiktas prašymas dėl atleidimo iš darbo savo noru. Antstolis A. S. 2015-08-28 protokolu Nr. 62 užfiksavo, kad 2015-08-26 su UAB „A. G.“ direktore A. U. – T. bandė įeiti į įmonės patalpas, bet jos buvo užrakintos. Bendrovės vadovė nuo patalpų rakto nevaldė. Atsakovė, atvykusi į bendrovės buveinę (nuomojamas iš UAB „Gloksinija‘ patalpas), prašė perduoti UAB „A. G.“ priklausančius dokumentus. Tačiau antstolio duomenimis Ž. P. tai atsisakė daryti. Reikalavo raštiško prašymo.

UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad įmonė laikotarpyje nuo 2015-08-12 iki 2015-08-20 vykdė veiklą ir bendradarbiavo su UAB „Bružte“, UAB „Trimeksa“, UAB „Kargautas“, UAB Green carrier freight service LT bei kt. Nustatyta, kad 2015-08-25 Reikalavimu pasiaiškinti Nr. 2 UAB A. G. direktorė prašė Ž. P. pateikti išvadą, kodėl UAB „Gloksnijai“ buvo nusiųstas raštas dėl bendrovės patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Reikalavimu Nr. 3 prašoma ieškovės paaiškinti, kodėl nuo 2015-08-05 iki 2015-08-25 nėra klientams išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, reikalavimu Nr. 4 nurodoma pasiaiškinti dėl klientų netinkamo informavimo dėl paslaugų atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini), reikalavime Nr. 5 – pateikti pasiaiškinimus dėl kompiuterinės įrangos užkodavimo, o paskutiniuoju pasiaiškinimu Nr. 6 N. M. prašoma taip pat pasiaiškinti dėl kompiuterinės įrangos kodavimo.

Paskolos sutartimi 15/01 UAB „A. G.“ paskolino 2000,00 Eur sumą ieškovei 2 mėnesių laikotarpiui. Nustatyta, kad ši sutartis nėra patvirtinta ieškovės parašu. AB DNB banko vietinis lėšų pervedimas Nr. 828 pagrindžia 2000,00 Eur sumos pervedimą Ž. P.. Iš elektroninio susirašinėjimo, vykusio tarp ieškovės ir atsakovės vadovės, matyti, kad ieškovei trūko piniginių lėšų, todėl ji jas skolinosi įmonės sąskaita. Prašymu 2015-08-03 DNB bankui Ž. P. banko prašo leisti įregistruoti įmonę UAB (duomenys neskelbtini) bankui įkeistose patalpose adresu – (duomenys neskelbtini). Vėlesniu prašymu N. M. Valstybinės mokesčių inspekcijos prašė leisti teikti muitinės tarpininko paslaugas. Siųstas UAB „Gloksinija“ 2015-08-17 pranešimas patvirtina, kad Ž. P. nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. prašė nutraukti patalpų nuomos sutartį su UAB „A. G.“ ir nuo 2015-09-17 sudaryti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Pateikta 2015-08-12 PVM sąskaita faktūra, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Maersk line A/S, patvirtina aplinkybę, jog UAB (duomenys neskelbtini) nurodė sumokėti įmonei 3790,00 Eur, nors iš 2015-11-04 sąskaitos išrašo akivaizdu, kad minėtą sumą gavo UAB „A. G.“. Iš pateiktų UAB „A. G.“ PVM sąskaitų faktūrų, darytina išvada, jog įmonė bendradarbiavo su UAB „Baltana“, UAB „Domingos prekyba“, UAB „Kargautas“ ir kt., t. y. su įmonėmis, kuriomis bendradarbiavo ir UAB (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties Nr. 02, pasirašytos 2015-08-27 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. duomenimis, ieškovė įdarbinta direktoriaus pavaduotojo pareigose. Iš UAB „A. G.“ pateiktos pažymos Nr. 14/03 matyti, kad 2014-10-01 sudarytas skolų sudengimas, pagal kurį atsakovė ieškovei skolinga 110792,76 Lt ir ši skola dengiama su USA Intercargo LLC įsiskolinimu UAB „A. G.“ sumoje 133630,85 Lt. N. M. 2016-01-11 pranešė, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudariusi muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis tik su UAB „Baltana“ ir UAB „Bružtė“.

Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovai privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, turi pagrindo manyti, kad atsakovė įrodė, jog yra pagrindas visiškai ieškinio reikalavimus atmesti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Šioje byloje ieškovė prašo jos atleidimą iš UAB „A. G.“ direktorės pareigų pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktas) pripažinti neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis sistemingai pažeidžia darbo drausmę arba bent vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Naudodamasis šia teise, darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nustatytų Darbo kodekso XVI skyriuje. Darbuotojų drausminė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Darbuotojų drausminės atsakomybės pagrindas - darbo drausmės pažeidimas (Darbo kodekso 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga.

Kaip ir minėta anksčiau, UAB „A. G.“ vadovė konstatavo Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų pažeidimus. Pagal minėto straipsnio 3 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas, kai darbuotojas nustatytus apribojimus pažeidžia arba dalyvauja veikloje, nesuderinamoje su darbo funkcijomis, tiek darbo, tiek ir ne darbo metu. Šiuo atveju teismas, remdamasis įrodymų visetu, pabrėžia, kad iš medžiagos, gautos atlikus kompiuterinės įrangos profilaktiką, 2015-08-17 prašymo nutraukti patalpų nuomos sutartį Nr. 14/04/18 ir 2015-08-17 prašymo nuo 2015-09-17 sudaryti patalpų nuomos sutartį, akivaizdu, kad Ž. P. veikė priešingai UAB „A. G.“ interesams, nes, nutraukdama patalpų nuomos sutartį, sudarė sąlygas nuo nuomos teisinių santykių faktinio pasibaigimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), toliau dirbti naujai įregistruotai UAB (duomenys neskelbtini). Pateiktas 2015-08-03 prašymas AB DNB bankui dėl leidimo įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) bankui įkeistose patalpose (duomenys neskelbtini), veda prie išvados, kad ieškovė dalyvavo veikloje, nesuderinamoje su darbo funkcijomis UAB „A. G.“, juo labiau, kai naujai įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini) tikslai - siekti pelno, vykdant muitinės tarpininkų veiklą. Iš šalių paaiškinimų, suteiktų teismo posėdžio metu, teismas akcentuoja, kad nors ir UAB „A. G.“ be muitinės tarpininko veiklos vykdo ir ekspedijavimo paslaugas, tačiau teismas laiko įrodytu, kad ieškovė dalyvavo, su savo tiesioginiu darbu nesusijusioje veikloje, dar daugiau su N. M. įsteigė įmonę, kuri pažeidžia nekonkuravimo principą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje), slaptumą byloje įrodo tai, kad nutraukdama patalpų nuomos sutartis bei teikdama prašymus, ieškovė veikė vienasmeniškai, todėl laikytina, kad Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3,4 punktų pažeidimas ieškovei nustatytas tinkamai.

Pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas darbuotojo pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitokių asmeninių paskatų, reiškiasi tuo, kad darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems realizuoti yra su juo sudaryta darbo sutartis, ja (darbuotojo veikla) pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo principai, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o, prisidengiant jų vykdymu, veikiama siekiant iš darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslu. Tai gali būti, pavyzdžiui, materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį, jų naudojimas asmeninių poreikių tenkinimui, sumažinimas ar padidinimas padaryto darbo apimčių, įkainių ir pan. Iš byloje suteiktų šalių paaiškinimų bei įvertinus visus rašytinius duomenis, akivaizdu, kad ieškovė dar būdama UAB „A. G.“ įmonės direktorės pavaduotoja, įvairius atsakovės klientus informavo apie suteiktų paslaugų atsiskaitymo pakitimus, t. y., kad už suteiktas paslaugas atsiskaityti teks su UAB (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad nors ir visos išrašytos PVM sąskaitos faktūros ieškovės tiesioginės tyčios dėl siekimo gauti neteisėtas pajamas neįrodo, nes jas tvirtino įmonės vadovas, visgi UAB (duomenys neskelbtini) Ž. P. darbo sutartimi Nr. 02 2015-08-27 priėmė į direktoriaus pavaduotojos pareigas, bet atsižvelgiant į visas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina ieškovės siekį gauti neteisėtų pajamų dar būnant atsakovės darbuotoja, nei atitinkamam siekiui nebuvus. Nurodytoms aplinkybėms esant, teismas daro išvadą, kad UAB „A. G.“ direktorė teisingai pritaikė Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, esant šiurkščiam pareigų pažeidimui.

Svarbu paminėti, kad sprendžiant ginčus, kilusius iš darbo teisinių santykių, įrodinėjimo našta dėl neteisėto atleidimo iš darbo perkeliama ieškovui, t. y. jis turi įrodyti, kad darbuotojas atleistas teisėtai ir nepažeista procedūrinė atleidimo iš darbo tvarka. Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalis numato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą rašytine forma pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl jam inkriminuojamo darbo drausmės pažeidimo. Įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma, todėl, esant ginčui teisme, aplinkybė, jog darbdavys pateikė tokį reikalavimą darbuotojui, gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje ieškovė UAB „A. G.“ pateikė rašytinius įrodymus: Nr.2 - Nr.5, kuriais iš ieškovės buvo reikalaujama pateikti pasiaiškinimus dėl atliktų konkrečių veiksmų. Vietoj pasiaiškinimų, 2015-08-25 Ž. P. padavė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Byloje nepateiktas nei surašytas aktas dėl atsisakymo pateikti rašytinius pasiaiškinimus, nei įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo (Darbo kodekso 240 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-1298/2002; kt.). Dėl to aplinkybė, kad byloje nepateikti minėti duomenys, neduoda priežasties pripažinti, kad Ž. P. iš darbo buvo atleista neteisėtai.

Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, šalių ir jų atstovų paaiškinimams, liudytojų parodymams bei ginčo šalių pateiktiems įrodymams, ieškinys atmestinas. Nagrinėjamu atveju teismas, turėdamas teisę detaliai neatsakyti į kiekvieną šalių argumentą, kitus ieškovės prašymus atmeta, nes šioje byloje jie neturi teisinės reikšmės (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Atsakovė savo priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2000,00 Eur dydžio skolą, 57,60 Eur delspinigių ir 13,37 Eur metinių palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kaip žinia, Civilinio kodekso 6.870 straipsnis reglamentuoja, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar kitus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ar tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kito. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovė, nei atsakovė suteiktos paskolos fakto nei dydžio neginčija, todėl 2000,00 Eur suma priteistina UAB „A. G.“. Ieškovė nesutinka su priskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis, kadangi minėtą sutartį pirmą kartą pamatė tik prasidėjus teisminiam procesui. Teismas, vertindamas visus byloje pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, akcentuoja, kad nesant atsakovės oficialaus patvirtinimo ir sutikimo, teismas 57,60 Eur delspinigius ir 13,37 Eur metines palūkanas laiko nepriteistinais, nes atsakovė neįrodė, kad apie minėtos paskolos sutarties buvimą Ž. P. žinojo (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovei iš ieškovės priteistinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, šalių ir jų atstovų paaiškinimams, liudytojo parodymams bei ginčo šalių pateiktiems įrodymams, ieškinys atmestinas, o priešinis ieškinys tenkintinas iš dalies – priteistina iš ieškovės 2000,00 Eur 2015 m. gegužės 4 d. suteiktos paskolos. Kitoje dalyje priešinio ieškinio reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių, kaip neįrodyti, atmestini (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Atsakovės reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (47,00 Eur žyminis mokestis paduodant priešinį ieškinį + 525,00 Eur advokato teisinei pagalbai sumokėti) tenkintinas iš dalies: priteistina iš ieškovės 189,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, t. y. proporcingai patenkinto (189,00 Eur x 100 proc.: 572,00 Eur = 36 proc.) priešinio ieškinio reikalavimų daliai (iš viso atsakovė turėjo 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 33,00 procentai = 189,00 Eur) (Civilinio proceso kodekso 93, 96, 197, 200 straipsniai).

Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 293, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

priteisti iš ieškovės Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur (du tūkstančiai Eur ir 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2015-09-23 iki teismo sprendimo įvykdymo, 189,00 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt devyni Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini);

kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės 2015-11-17 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.