Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, kaip darbdavys, nuo 2012-01-22 priėmė dirbti (miško kirtimo darbams) T. L., tačiau nesudarė su juo darbo sutarties bei nepranešė apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui, tokiu būdu pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

L. G. 2012 m. sausio 25 d. paaiškinime kaltės nepripažino ir nurodė, kad nesutinka, jog T. L. pas jį dirbo nelegaliai, nes jis T. L. ruošė malkas dovanojimui. Jis inspektoriams siūlė eiti iki mašinos, kur žadėjo parodyti dokumentus, tačiau inspektoriai atsisakė eiti. Taip pat nesutinka, kad T. L. dirbo jam. T. L. ruošė sau malkas, o jis kaip miško šeimininkas jam pjovė medžius, kuriuos jam žadėjo padovanoti, t. y. 20 m³ malkų. Malkas su T. L. pradėjo ruošti nuo 2012 m. sausio 22 d., dirbdami nuo 10 val. iki 15 val. (b. l. 3, 5, 6)

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Darbo santykių su T. L. nėra, jis ruošėsi jam dovanoti malkas, todėl kirto medžius malkoms, o T. L. krovė šakas, nes pjūklu jis nemoka dirbti ir vienas pats miško kirsti malkoms negali.

Administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. neprisipažino dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau jo kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

T. L. 2012 m. sausio 24 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. sausio 24 d. 10 val. su miško savininku L. G. ruošė malkas sau, krovė šakas į krūvą už tai jam L. G. pažadėjo duoti malkų žiemai. Jo priklausančiame miške jis dirbo 2012 m. sausio 22-23 dienomis nuo 10 val. ryto. Jam už darbą turėjo duoti miškovėžį malkų (b. l. 7)

Teismo posėdžio metu T. L. paaiškino, kad jis kartu su ūkininku L. G. kirto mišką ir ruošėsi malkas sau. Jis dirbti pjūklu nemoka, todėl pjūklu dirbo L. G.. Patvirtino, kad jo paaiškinimas surašytas teisingai.

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka neįformintas dirbo asmuo T. L. (b. l. 8-9)

2012 m. sausio 25 d. VSDFV duomenys dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo patvirtina, kad ūkininkas L. G. (ūkio identifikavimo Nr. 6553403) apdraustųjų (įdarbintų) asmenų neturi (b. l. 11).

2012 m. sausio 26 d. VSDFV duomenys dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo patvirtina, kad duomenų apie T. L. įdarbinimą neturi (b. l. 11).

Įvykdytų kirtimų žinialapis patvirtina, kad ūkininkui L. G. leidžiamas miško plynas kirtimas (1,5 ha, 205 ktm.) (b. l. 13).

Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai nufilmavo miško pjovimo ir šakų krovimo darbus. Iš filmuotos medžiagos matyti, kaip L. G. dirbo su benzininiu pjūklu, o T. L. į vieną krūvą nešė nupjautas šakas (priedas prie bylos).

Byloje ištirtų įrodymų visetas įrodo administracinės atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Baudžiant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nelegalaus darbo faktą, t.y. įrodyti tokio darbo dirbimą, esant visiems išvardintiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties.

Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 98 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Teismas kritiškai vertina L. G. paaiškinimus. Jis teigia, kad ruošė T. L. apie 20 m³ malkų kaip dovaną draugui, tačiau tokie jo parodymai neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad L. G. turėjo leidimą kirsti mišką kaip fizinis asmuo. Jokių duomenų, kad leidimas kirsti buvo išduotas jam kaip ūkininkui, nėra. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad leidimas išduotas kirsti mišką yra vienas iš jo pajamų šaltinių. Be to, jis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis mišką kerta ne vienas, tačiau ne su T. L..

Nelegaliu darbu kėsinamasi į du teisinius gėrius: viena vertus, nelegalūs darbuotojai neturi teisės į teisines ir (arba) socialines garantijas, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Kita vertus, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant ne tik darbo, bet ir civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria verčiantis gaunamos pajamos ar kitokia ekonominė nauda (pvz., atlyginimas natūra, skolos įskaitymas ir t. t.). Civilinės sutartys sudaromos gyventojams užsiimant individualia veikla (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Antra, DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių – vertinti kaip susiklosčiusius kitų teisės šakų (pvz., civilinės) pagrindu. Norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatyti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių. Norint darbą pripažinti nelegaliu, užtenka nustatyti, kad jis dirbamas pažeidžiant esmines darbo sutarties instituto nuostatas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).

Kaip minėta darbo sutarties atveju darbuotojas turi atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu, o civilinėms sutartims (pvz., pavedimo, rangos, paslaugų teikimo ir kt.) būdinga atvirkščiai, t. y. kad viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį. Be to, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas turi laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Esminis dovanojimo sutarties požymis yra tai, kad toks sandoris yra neatlygintinis. Tuo tarpu konkrečiu nagrinėjamu atveju T. L. dirbo miške kartu su L. G.. T. L. buvo numatytas vaidmuo – šakų nešiojimas į krūvas. Atitinkamai buvo nustatyta darbo miške tvarka, tai yra jie kartu dirbo tris dienas: nuo 10 iki 15 val.

Kad T. L. su L. G. siejo ne dovanojimo, o darbo teisiniai santykiai iš dalies patvirtina ir T. L. paaiškinimas. 2012 m. sausio 24 d. jis paaiškino, kad miške ruošė malkas sau. Tačiau taip pat patvirtino, kad jis krovė šakas į krūvas ir už tai turi gauti malkų. Už darbą turi duoti malkų (b. l. 7). Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad tokie jo parodymai užrašyti teisingai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad T. L. paaiškinimai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, nekonkretūs ir prieštaringi.

L. G. miško kirtimas yra jo vienas iš pajamų šaltinių. Teisme jis patvirtino, kad leidimas kirsti mišką išduotas 2012 m. sausio 9 d., o mišką kirsti pradėjo jis nuo 2012 m. sausio 11 d. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju galėjo būti talkos ar savanoriškų darbų požymiai, tai yra talką organizuojant T. L.. Priešingai, įrodytas nelegalaus darbo atvejis, nes T. L. dirbo miške – nešiojo šakas į krūvas ir už tai turėjo gauti atlygį natūra.

Nors L. G. nuosekliai tvirtino, kad miške dirbo, nes ruošė malkas dovanai, tačiau teismas netiki tokiais jo paaiškinimais, o jo nurodytas aplinkybes vertintina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Tarp L. G. ir darbininko T. L. buvo darbo sutarties požymių, t. y. susitarimas dėl darbdavio (L. G.) ir darbo funkcijos (nupjautų šakų krovimas), buvo paklūstama nustatytai darbo tvarkai (dirbama nuo 10 val. iki 15 val.), darbas atlygintinas (sutartas atlygis - 20 m³ malkų). L. G., veikdamas kaip darbdavys, nesudarė rašytinės darbo sutarties, esant darbo santykių požymiams, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, todėl darbas laikomas nelegaliu. Administracinės atsakomybėn traukiamo asmens L. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos dydis yra nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis teisės pažeidimas darbo srityje. L. G. nelegaliai dirbo vienas darbuotojas tris dienas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jam skirtina švelnesnė nei baudos vidurkis bauda, artima jos minimui, tikint, kad ji bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20 straipsnis, 30² straipsnis).

L. G. išaiškintina, kad laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjui reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (ATPK 312 ir 314 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą.

Įpareigoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, sumokėjus paskirtą baudą, pateikti Šiaulių rajono apylinkės teismui šią aplinkybę, patvirtinančius dokumentus. Priešingu atveju, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Nutarimo nuorašą per 3 dienas įteikti (išsiųsti) L. G. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos dali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.