- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- I-4171-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02332-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybės administracijos, Elektrėnų savivaldybei
dalyvaujant pareiškėjui A. Ž.
atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui V. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (2019 m. rugpjūčio 6 d. patikslintas skundas, b. l. 45-48), kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovės Elektrėnų savivaldybės 5000 Eur neturtinę žalą (tokia apimti reikalavimai priimti teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi).
2.1. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos teisės skyrių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (prašymo dėl galimybės dalyvauti sprendime sudarant savivaldybės komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti). Pareiškėją priėmė Teisės ir personalo skyriaus vedėjas G. R.. Šiam teisininkui išsamiai išdėstyta, kad jau kuris laikas savivaldybės komisija neįgaliųjų reikalams spręsti vykdė diskriminaciją pareiškėjo atžvilgiu ir jis turi tai patvirtinančius įrodymus taip pat turiu vaizdo medžiagos įrodančios kaip kurių komisijos narių netinkamo elgesio ir galimai nusikalstamos veiklos ,valstybės pavestų funkcijų tyčinio neatlikimo, patyčių, persekiojimo dėl neapykantos už kritiką. Visą tai pareiškėjas galėtų pateikti komisijai, kuri nagrinės komisijos Neįgaliųjų reikalams spręsti sudėti. Teisininką taip pat informavo, kad tuo metu yra padavęs skundą Elektrėnų policijos komisariatui dėl vieno iš komisijos narių galimai nusikalstamos veiklos (tai yra Z. J.) ir tyrimo metu gali paaiškėti, kad galimai nusikalstama veika vyksta sutartinai su Elektrėnų savivaldybės darbuotojais ir Elektrėnų policijos komisariato darbuotojais. Todėl pareiškėjo turimi vaizdo įrodymai turėtu padėti apsispręsti dėl aukščiau minėtos komisijos sudėties, galimai įtakotu ir kitų savivaldybės tarybos nuolatinių komisijų sudėčiai. Teisininkas surašė prašymą, kuri ir įteikiau Elektrėnų savivaldybės administracijai.
2.2. 2019 m. gegužės 7 d. Elektrėnų savivaldybė atsakė raštu, kuriame nurodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdyje bus sudaromos komisijos. 2019 m. gegužės 22 d. nuvykęs į savivaldybę pareiškėjas sužinojo, kad savivaldybės tarybos posėdis perkeltas į 2019 m. gegužės 28 d., taip pat G. R. paaiškino, kad bus suteikta pareiškėjui galimybė pasisakyti taip pat informavo, kad siunčia el. paštu savivaldybės tarybos komisijų sudėties projektą. 2019 m. gegužės 28 d. atvykęs į Elektrėnų savivaldybės posėdį sužinojo, kad yra apgautas, nes pasisakymui turėjo tik l minutę ir jokios galimybės diskusijai dėl komisijos sudėties nėra galimybių. Mano, kad Elektrėnų savivaldybės taryba puikiai žinojo esamą diskriminacinę ir galimai nusikalstamą padėti savivaldybėje, tyčia ignoravo prašymus. Iš pateikiamų dokumentų kopijų matyti, kad komisijų sudėtys buvo derinamos ir svarstomos nuo 2019 m. gegužės 10 d. ir suderintos 2019 m. gegužės 21, 22 ir 27 dienomis mero potvarkiu be jokių diskusijų ar galimybės pateikti turimus įrodymus dėl galimai neteisėtų veiksmų.
2.3. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 8-15 punktų reikalavimai, nes savivaldybės administracijos darbuotojai sudaro dirbtines kliūtis savivaldybės gyventojams ir pareiškėjui dalyvauti savivaldoje, išdėstyti savo įžvalgas ir teikti pasiūlymus kurie bus išnagrinėti pareiškėjams dalyvaujant su teise pasisakyti, valdžia naudojasi savo interesais.
2.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, akcentavo, kad buvo apgautas dėl posėdžio laiko ir jam nebuvo suteikta užtektinai laiko pasisakyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Elektrėnų savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą. Su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. 2019 m. balandžio 8 d. Elektrėnų savivaldybėje gautas A. Ž. prašymas „Dėl komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti personalinės sudėties“, kuriuo buvo prašoma tvirtinant komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti naują personalinę sudėtį, į ją neįtraukti Z. J., Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininko, ir jokio kito šios organizacijos atstovo. 2019 m. balandžio 18 d. elektroniniu paštu minėtas A. Ž. prašymas kartu su kitais prašymais ir skundais buvo išsiųstas Elektrėnų savivaldybės tarybos nariams. 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 01.2-13-113 „Dėl komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti personalinės sudėties“ Elektrėnų savivaldybės meras informavo A. Ž. apie tai, kad artimiausiame Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdyje (2019 m. gegužės 22 d.) bus sudaromos Elektrėnų savivaldybės tarybos nuolatinės komisijos ir jo 2019 m. balandžio 8 d. prašymas bus pateiktas tarybos nariams kartu su sprendimo projektu. 2019 m. gegužės 14 d. Elektrėnų savivaldybės taryba gavo (reg. Nr. VI.TSP-29) sprendimo projektą „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos nuolatinių komisijų sudarymo“ su aiškinamuoju raštu, prie kurio buvo pridėtas ir 2019 m. balandžio 8 d. A. Ž. prašymas „Dėl komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti personalinės sudėties“.
3.2. Elektrėnų savivaldybės mero 2019 m. gegužės 14 d. potvarkio „Dėl tarybos posėdžio sušaukimo“ 1 p. nurodyta, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdis šaukiamas 2019 m. 28 10 val., 2.4 p. tarybai teikiamas svarstyti klausimas „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos nuolatinių komisijų sudarymo“. Šio potvarkio 2.4 p. nurodytas klausimas paskirtas svarstyti Socialinių reikalų komiteto posėdyje 2019 m. gegužės 21 d. 13 val., Ūkio reikalų komiteto posėdyje – 2019 m. gegužės 22 d. 13 val., Kontrolės komiteto posėdyje – 2019 m. gegužės 27 d. 14 val. Šis potvarkis 2019 m. gegužės 15 d. nustatyta tvarka paskelbtas Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje, nurodant ir komitetų posėdžių laiką bei klausimus, kurie bus svarstomi.
3.3. Komitetų posėdžiuose svarstant tarybos sprendimo „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos nuolatinių komisijų sudarymo“ projektą ir konkrečiai komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti sudėtį, komitetų nariai buvo informuoti apie gautą A. Ž. prašymą neskirti į komisiją Z. J.. Komitetų nariai šiam prašymui nepritarė, todėl sprendimo projekto tikslinamajame variante į komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti sudėtį buvo įtrauktas Z. J..
3.4. 2019 m. gegužės 28 d. vykusio Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas Nr. VI.TS-21 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos nuolatinių komisijų sudarymo, kuriuo buvo sudaryta ir Komisija neįgaliųjų klausimams spręsti.
3.5. Nurodytos tarybos sprendimo rengimo, derinimo, viešinimo, svarstymo, priėmimo aplinkybės patvirtina tai, kad sprendimas priimtas laikantis teisės aktų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. V.TS-51) reikalavimų, todėl veiksmai, atlikti priimant skundžiamą sprendimą, negali būti vertinami kaip neteisėti ir galintys pažeisti pareiškėjo teises bei sukelti pareiškėjui kokią nors žalą.
3.6. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš viso nepateikė įrodymų, kuo pasireiškė neva padaryta neturtinė žala, o apsiribojo deklaratyviais subjektyvaus pobūdžio teiginiais, nenurodė, kokio pobūdžio buvo išgyvenimai, ar jis dėl jų kreipėsi į specialistus, kokiais kriterijais vadovavosi vertindamas žalos dydį.
3.7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad apie pareiškėjo prašymą savivaldybės tarybos nariai buvo informuoti, apie tarybos posėdžius pareiškėjas taip pat buvo informuotas, be to, apie juos skelbiama viešai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybę, pranešdamas apie Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininko Z. J. nederamą elgesį, prašė netvirtinti minėto asmens į Komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti personalinę sudėtį, taip pat svarstant šį klausimą taryboje kviesti ir pareiškėją (T I b. l. 103). Pareiškėjo prašyme suformuota rezoliucija „informuoti tarybos narius“ (T I b. l. 103). Šis prašymas 2019 m. balandžio 18 d. buvo persiųstas savivaldybės tarybos nariams (T I b. l. 105). Pareiškėjas, atsakant į jo 2019 m. balandžio 8 d. raštą, Elektrėnų savivaldybės mero 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 01.2-13-113 buvo informuotas apie tai, kad komisijų personalinės sudėtys bus tvirtinamos 2019 m. gegužės 22 d. savivaldybės tarybos posėdyje (b. l. 107). Elektrėnų savivaldybės mero 2019 m. gegužės 14 d. potvarkiu „Dėl tarybos posėdžio sušaukimo“ nuolatinių komisijų sudarymo klausimas paskirtas svarstyti komitetuose: Socialinių reikalų komiteto posėdyje 2019 m. gegužės 21 d. 13 val., Ūkio reikalų komiteto posėdyje – 2019 m. gegužės 22 d. 13 val., Kontrolės komiteto posėdyje – 2019 m. gegužės 27 d. 14 val. 2019 m. gegužės 22 d. pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas, kad Komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti sudėtis bus tvirtinama tarybos 2019 m. gegužės 28 d. posėdyje (T I b. l. 9). Kaip matyti iš Elektrėnų savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto 2019 m. gegužės 22 d. protokolo, jo nariai buvo informuoti, kad gautas pareiškėjo prašymas neskirti į komisiją neįgaliųjų klausimams spręsti Z. J. (T I b. l. 130). Taip pat tokia informacija nurodyta ir Ūkio reikalų komiteto gegužės 23 d. protokole (T I b. l. 133). Savivaldybės tarybos sprendimas dėl nuolatinių komisijų, kuriuo patvirtinta Komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti personalinę sudėtis, buvo priimtas 2019 m. gegužės 28 d. posėdyje (T I b. l. 137-149). Komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti (toliau - ir Komisija) nariu paskirtas ir Z. J. (T I b. l. 146).
5. Pareiškėjas mano, kad jo teisės dalyvauti savivaldoje buvo pažeistos, nes į jo prašyme keliamus argumentus nebuvo atsižvelgta, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, dėl to ir kilo ginčas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
7. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punkte įtvirtinta, kad vienas iš vietos savivaldos principų yra savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu.
8. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 8 d. parašymu išdėstė savo poziciją dėl galimo Komisijos nario skyrimo, taip pat pareiškėjas pageidavo būti pakviestas dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame svarstomas Komisijos tvirtinimo klausimas. Jo prašymas buvo perduotas savivaldybės tarybos nariams, svarstytas savivaldybės tarybos komitetuose. Pareiškėjas buvo informuotas apie savivaldybės tarybos posėdį iš pradžių raštu, o pasikeitus posėdžio datai - elektroniniu paštu. Be to, Pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento (2019 m. kovo 27 d. redakcija) (paskelbta https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=f8998dd055e711e9975f9c35aedfe438) 17 punktą, apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, o kai jo nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas (paprastai – prieš 12 kalendorinių dienų) iki posėdžio pradžios praneša visiems tarybos nariams (elektroniniu paštu), gyventojams (internetu www.elektrenai.lt) ir seniūnaičiui (elektroniniu paštu), kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų). Atsakovė pateikė pranešimo apie savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžius kopiją (T I b. l. 123), teismui nėra pagrindo netikėti, kad toks pranešimas buvo skelbtas. Taigi apie savivaldybės tarybos posėdį pareiškėjas buvo informuotas tiek elektroniniu paštu, tiek skelbiant apie posėdį internete.
Pasak paties pareiškėjo, jam buvo suteikta galimybė pasisakyti jo iškeltu klausimu savivaldybės taryboje. Taigi savivaldybės institucijos sudarė sąlygas pareiškėjui būti išklausytam, jo teikti argumentai buvo perduoti savivaldybės tarybos nariams ir pastarieji galėjo juos įvertinti. Tai, kad institucijos priėmė kitokius sprendimus, nereiškia, kad pareiškėjo pasiūlymai buvo ignoruojami. Savivaldybės taryba yra daugumos atstovavimo pagrindais veikianti institucija (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnis), taigi jos priimti sprendimai nebūtinai turi sutapti su konkretaus asmens valia. Šiuo atveju savivaldybės taryba priėmė kitokį sprendimą nei siūlė pareiškėjas, tačiau tai savaime nereiškia, kad buvo paneigta pareiškėjo teisė teikti pasiūlymus ir tokiu būdu dalyvauti savivaldoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Elektrėnų savivaldybės administracija elgėsi neteisėtai.
9. Nenustačius Elektrėnų savivaldybės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos priteisimo. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas ir nenurodė, kuo kaip konkrečiai atsirado neturtinė žala, nors teismas skundo priėmimo stadijoje tai buvo nurodęs pareiškėjui (2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis). Taigi laikytina, kad pats pareiškėjas atsisakė įrodinėti žalos faktą ir dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.