- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 1-230-517/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43106-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kaltinamasis
- A. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L. , a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas buvęs registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki būdamas suimtas gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011m. rugsėjo 20d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 164 str.-laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams; 2) 2014m. vasario 26d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 3) 2014m. liepos 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d., 64¹ str.,-viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, 2014m. spalio 21d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriuje Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, visi teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d., 145 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. L. , smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, ir grasino nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2015m. rugpjūčio 03d. apie 09⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. L. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo sugyventinei-pil. D. J. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu, užsipuolęs lovoje gulinčią savo sugyventinę-pil. D. J. , pastarajai tyčia tris kartus su medine lentele sudavė į dešinę koją, kas pastarajai sukėlė fizinį skausmą, o po to nuo stalo pagriebė peilį, su kuriuo tyčia įpjovė nukentėjusiajai D. J. į dešinę ausį, ko pasekoje nukentėjusiajai D. J. buvo padaryta plėštai-pjauta dešinės ausies kaušelio žaizda, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, 2015m. rugpjūčio 03d. apie 09⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. L. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo sugyventinei-pil. D. J. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu, užsipuolęs lovoje gulinčią savo sugyventinę-pil. D. J. , pastarosios atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia tris kartus su medine lentele sudavė nukentėjusiajai D. J. į dešinę koją, grasindamas žodžiais „ užmušiu “, o po to, rankoje laikydamas peilį, su juo mojavo priešais nukentėjusiosios D. J. veidą ir, vėl šaukdamas žodžius „ užmušiu “, tyčia su peiliu įpjovė nukentėjusiajai į dešinę ausį, po ko ši, būdama išsigandusi, pabėgo iš buto, nes jis(kaltinamasis A. L. ) tokiais savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai D. J. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. L. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, iš esmės prisipažino ir parodė, kad su sugyventine D. J. jau apie dešimt metų gyvena kartu. Kadangi buvo susipykę, tai kelias dienas iki įvykio jis negyveno pas savo sugyventinę D. J. ir nakvojo nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2015m. rugpjūčio 03d, ryte, atėjęs pas savo sugyventinę D. J. į namus, pastarąją rado neblaivią gulinčią lovoje. Buvo pagiringas, nes išvakarėse girtavo, o atėjęs pas sugyventinę į namus, dar išgėrė ir ant stalo buvusį paliktą pusę butelio degtinės. Kartu su juo gėrė ir sugyventinė D. J. . Įvykusio pokalbio su sugyventine metu sužinojęs, kad pas ją išvakarėse lankėsi pažįstamas V. K. , jis susinervino, todėl pradėjo rinktis pas sugyventinę D. J. buvusius savo daiktus, nes dėl sugyventinės neištikimybės nutarė nutraukti santykius ir palikti sugyventinę. Sugyventinė D. J. nenorėjo išleisti, pradėjo jį stumdyti rankomis. Kilo konfliktas, kurio metu jis, būdamas labai supykęs, iš virtuvės paėmęs medinę lentelę kelis kartus su ja trenkė savo sugyventinei D. J. į koją. Atsimena, kad buvo pastūmęs sugyventinę D. J. , kuri krito, atsitrenkdama ant lovos medinio kampo atbrailos. Krisdama D. J. galimai susižalojo ausį, nes matė iš ausies bėgantį kraują. Paėmęs skudurėlį, jis valė sužalotą sugyventinės ausį. Jis neatsimena, kad konflikto metu būtų paėmęs peilį ir su juo grasinęs savo sugyventinei D. J. , nes jis niekada savo sugyventinei nėra sakęs tokių žodžių, kaip „ užmušiu “. Kadangi gerai neatsimena visų įvykio aplinkybių, jis neneigia, kad konflikto su sugyventine D. J. metu su peiliu galėjo ir grasinti sugyventinei fiziniu susidorojimu. Po konflikto sugyventinei išbėgus iš namų, jis, atsipjovęs lašinių, išėjo pas draugą, tačiau jį pakeliui sulaikė policijos pareigūnai.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. L. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d., 145 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios D. J. ir liudytojų R. V. ir S. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6-7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8-9), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 14-15) ir fotolentelėmis prie minėto pranešimo(b.l. 16-20), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 10) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nuorašu(b.l. 46-47), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 23), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 90-91) ir fotolentelėmis lprie minėto protokolo(b.l. 92-95), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 37) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji D. J. , patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad įvykio išvakarėse ji girtavo. Kadangi dar norėjosi išgerti, todėl vakare pas save į namus pasikvietė pažįstamą V. K. , kuris ateidamas, atsinešė butelį degtinės. V. K. negėrė, todėl ji viena išgėrė pusę butelio degtinės, o po atsigulė miegoti. Savo buto lauko duris paliko neužrakintas. Ryte į namus sugrįžo jos sugyventinis A. L. , kuris kelias dienas jau nenakvojo jos bute, nes jie buvo susipykę. Ji neatsimena, kad, atėjus sugyventiniui A. L. , jie kartu būtų gėrę išvakarėse neišgertą pusę butelio degtinės. Jai pasakius, kad išvakarėse pas ją buvo pažįstamas V. K. , sugyventinis A. L. labai susinervino, ėmė jai priekaištauti, kad ji į namus vedžiojasi svetimus vyrus. Kilo konfliktas, kurio metu sugyventinės A. L. , iš virtuvės pasiėmęs medinę lentelę, su šia lentele jai tris kartus sudavė į dešinę koją, o po to pagriebė virtuvėje, ant spintelės gulėjusį peilį, kurį laikydamas rankoje, su peiliu pradėjo mosikuoti priešais jos veidą, grasindamas ją užmušti. Ji, visą laiką gulėdama lovoje, dangstėsi paklode, taip siekdama apsiginti nuo suduodamų smūgių ar išvengti sužalojimų peiliu, tačiau sugyventinis A. L. kažkokiu būdu jai vis tiek su peiliu įpjovė į dešinę ausį. Išsigandusi tokių agresyviai nusiteikusio sugyventinio A. L. veiksmų, ji tik su chalatu ir basomis pabėgo iš buto kviestis pagalbos į šalia esančius laidotuvių namus.
Liudytoja R. V. , patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, jai dirbant laidojimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ryte ji pamatė ateinančią pažįstamą D. J. , kuri gyvena kaimynystėje. D. J. ranka laikė susiėmusi už dešinės galvos pusės, buvo visa kruvina. D. J. buvo išgėrusi, kuri jai pasakė, kad tarp jos ir sugyventinio A. L. įvyko konfliktas, kurio metu šis ją sužalojo su peiliu, įdurdamas į ausį. Pažiūrėjusi iš arčiau, pamatė, kad kraujavo iš D. J. dešinės ausies. Ji skubia paskambino medikams ir policijai. Atvykus policijos pareigūnams, pro langą, palei patvorį pamatė einantį A. L. , kurį policijos pareigūnai sulaikė. D. J. apžiūrėjo atvažiavusi med. felčerė, kuri norėjo D. J. vežtis į ligoninę, tačiau pastaroji atsisakė važiuoti. Sugyventiniai D. J. ir A. L. yra girtaujantys asmenys, kurie dažnai konfliktuoja ir barasi. D. J. jai ne kartą yra sakiuis, kad sugyventinis Algis ją muša. Matydavosi mėlynės ant jos kūno.
Liudytojas S. K. , patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, ryte, jam su kolega T. V. patruliuojant Ukmergės mieste, iš Ukmergės raj. PK budinčios dalies buvo gautas pranešimas apie sužalotą moterį, atėjusią į laidotuvių namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, rado neblaivią moterį, kaip vėliau paaiškėjo D. J. , kurios veidas buvo kruvinas ties dešine ausimi. Moteris aiškino, kad namuose ją, gulinčią lovoje, su peiliu sužalojo sugyventinis. Atvykę medikai apžiūrėjo sužalotą moterį ir suteikė jai pirmąją medicinos pagalbą. Jiems būnant laidotuvių namuose, D. J. pirštu parodė į langą, sakydama, kad lauke eina jos sugyventinis, kuris vilki raudonos spalvos treningą. Jis su kolega išėjo kiemą, kur šalia tvoros sulaikė sužalotos moters nurodytą vyrą, kaip vėliau paaiškėjo A. L. , kurio dešinė plaštaka buvo kruvina. Sulaikytas vyriškis nieko neaiškino apie įvykio aplinkybes. A. L. pristačius į Ukmergės raj. PK, grįžo į pil. D. J. namus, kur kambaryje, ant lovos matė dėmes, panašias į kraują. Buvo iškviestas operatyvinės grupės tyrėjas, kuris atliko tolimesnius tyrimo veiksmus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis mediniame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambarį, kur buvo buvo smurtaujama, lovoje, ant pagalvės rasta ir paimta medinė lentelė, o ties lovos viduriu rastas ir paimtas peilis su juodos spalvos rankena(b.l. 6-9). Įvyklo vietos apžiūros metu paimti daiktai buvo apžiūrėti ir, kaip daikiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 10-13).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimą artimoje aplinkoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo ir grasinimo nužudyti nukentėjusiąją D. J. , gyv. (duomenys neskelbtini), aplinkybes. Tarnybinio pranešimo surašymo metu įvykio vieta buvo fotografuojama, ant lovos, kur buvo smurtaujama, ant pagalvės užfiksavus dėmes, panašias į kraują, o ant pagalvės gulintį peilį su juodos spalvos rankena(b.l. 14-20).
Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito matyti, kad, patikrinus 2015m. rugpjūčio 03d., 09⁴⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo A. L. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,05 promilės girtumas(b.l. 23, 56).
Smurtavimo pasekoje nukentėjusiajai D. J. padaryto sužalojimo pobūdis buvo užfiksuotas tiek pagal iškvietimą atvykusios greitosios medicinos pagalbos personalo užpildytoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, tiek ir po įvykio 2015m. rugpjūčio 04-05d.d. nukentėjusiąją D. J. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ apžiūrėjusių medikų padarytuose įrašuose(b.l. 38-39, 46-47).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. L. parodė kambarį sugyventinės D. J. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis, 2015m. rugpjūčio 03d. atėjęs pas ją į namus, pastarąją neblaivią rado gulinčią lovoje. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis A. L. paaiškino savo veiksmus kilusio konflikto tarp jo ir sugyventinės-nukentėjusiosios D. J. metu, nurodydamas aplinkybes, kaip jo sugyventinę galimai susižalojo dešinę ausį, kas nesutampa su pačios nukentėjusiosios D. J. byloje duotais parodymais apie jo sužalojimo aplinkybes(b.l. 90-95).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2015m. spalio 02d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. J. apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas, t.y. plėštai-pjauta dešinės ausies kaušelio žaizda, buvo padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015m. rugpjūčio 03d., ir būdu. Patirto sužalojimo pasekoje nukentėjusiajai D. J. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. L. ir nukentėjusioji D. J. , kaip sugyventiniai, jau apie dešimt metų gyvena kartu. Abu sugyventiniai yra alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantys asmenys, todėl alkoholio pasekoje dėl jų abiejų impulsyvaus charakterio pastoviai kildavo tarpusavio barniai ir konfliktai, kurių metu nukentėjusiajai D. J. iš savo sugyventinio-kaltinamojo A. L. pusės ne vieną kartą teko patirti ir fizinį smurtą, už ką pastarasis jau vieną kartą buvo teisiamas dėl smurtavimo artimoje aplinkoje(b.l. 104). Sugyventiniai(kaltinamasis A. L. ir nukentėjusioji D. J. ) buvo susipykę ir prieš 2015m. rugpjūčio 03d. įvykį, nes kaltinamasis A. L. tuo metu kelias dienas nakvojo savo nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2015m. rugpjūčio 03d, ryte, kaltinamasis A. L. , atėjęs pas savo sugyventinę-nukentėjusiąją D. J. į namus, pastarąją rado neblaivią gulinčią lovoje. Buvo pagiringas, nes išvakarėse girtavo, o atėjęs pas sugyventinę į namus, dar išgėrė ir ant stalo buvusį paliktą pusę butelio degtinės. Įvykusio pokalbio su sugyventine-nukentėjusiąja D. J. metu sužinojęs, kad pas ją išvakarėse lankėsi pažįstamas V. K. , kaltinamasis A. L. susinervino, sugyventinei ėmė priekaištauti dėl neištikimybės, kad pas ją namuose lankosi svetimi vyrai. Kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis A. L. , būdamas labai supykęs, vartodamas necenzūrinius žodžius savo sugyventinės atžvilgiu, užsipuolė nukentėjusiąją D. J. ir prieš ją pavartojo fizinį smurtą. Pasak nukentėjusiosios D. J. , sugyventinis-kaltinamasis A. L. , iš virtuvės pasiėmęs medinę lentelę, su šia lentele jai tris kartus sudavė į dešinę koją, o po to pagriebė virtuvėje, ant spintelės gulėjusį peilį, kurį laikydamas rankoje, su peiliu pradėjo mosikuoti priešais jos veidą, grasindamas ją užmušti. Nukentėjusiosios D. J. teigimu, ji, visą laiką gulėdama lovoje, dangstėsi paklode, taip siekdama apsiginti nuo suduodamų smūgių ar išvengti sužalojimų peiliu, tačiau sugyventinis-kaltinamasis A. L. kažkokiu būdu jai vis tiek su peiliu įpjovė į dešinę ausį. Išsigandusi tokių kaltinamojo A. L. veiksmų, nukentėjusioji pabėgo iš buto kviestis pagalbos į šalia esančius laidotuvių namus. iš virtuvės pasiėmęs medinę lentelę, su šia lentele jai tris kartus sudavė į dešinę koją, o po to pagriebė virtuvėje, ant spintelės gulėjusį peilį, kurį laikydamas rankoje, su peiliu pradėjo mosikuoti priešais jos veidą, grasindamas ją užmušti. Nukentėjusiosios D. J. teigimu, ji, visą laiką gulėdama lovoje, dangstėsi paklode, taip siekdama apsiginti nuo suduodamų smūgių ar išvengti sužalojimų peiliu, tačiau sugyventinis-kaltinamasis A. L. kažkokiu būdu jai vis tiek su peiliu įpjovė dešinę ausį. Išsigandusi tokių agresyviai nusiteikusio kaltinamojo A. L. veiksmų, nukentėjusioji pabėgo iš buto kviestis pagalbos į šalia esančius laidotuvių namus. Šias aplinkybes nukentėjusioji D. J. , duodama parodymus byloje, kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, visą laiką aiškina tvirtai ir nuosekliai, todėl netikėti nukentėjusiosios D. J. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Apie savo sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji D. J. iš karto pasipasakojo laidotuvių namuose dirbančiai savo pažįstamai R. V. , o vėliau ir pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio patruliams S. K. ir T. V. , ką parodymus byloje davę liudytojai R. V. ir S. K. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Apžiūrint butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant lovos, kurioje gulint, nukentėjusiosios D. J. žodžiais, prieš ją buvo pavartotas fizinis smurtas, buvo rasti abu nusikaltimo padarymo įrankai, t.y. medinė lentelė ir peilis, o ant pagalvės matomos kraujo dėmės(b.l. 6-9, 14-17). Įvykio vietos apžiūros metu paimti medinė lentelė ir peilis buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 10-13). Smurtavimo pasekoje nukentėjusiajai D. J. padaryto sužalojimo pobūdis buvo užfiksuotas tiek pagal iškvietimą atvykusios greitosios medicinos pagalbos personalo užpildytoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, tiek ir po įvykio 2015m. rugpjūčio 04-05d.d. nukentėjusiąją D. J. apžiūrėjusių medikų padarytuose įrašuose, ką patvirtina byloje esantys VšĮ „ Uk-mergės ligoninė “ išrašai iš pil. D. J. medicininių dokumentų(b.l. 38-39, 46-47). Tuo tarpu 2015m. spalio 02d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. J. apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas, t.y. plėštai-pjauta dešinės ausies kaušelio žaizda, buvo padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015m. rugpjūčio 03d., ir būdu. Patirto sužalojimo pasekoje nukentėjusiajai D. J. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 37). Savo ruožtu paties kaltinamojo A. L. duoti parodymai byloje, aiškinant vienokias ar kitokias su įvykiu susijusias aplinkybes, yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, juos vertinant tik kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos poziciją, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo A. L. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.
Atsižvelgiant į buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo A. L. veiksmus 2015m. rugpjūčio 03d. jo sugyventinės-nukentėjusiosios D. J. namuose įvykusio šeimyninio konflikto metu, nukentėjusioji, matydama savo sugyventinio-kaltinamojo A. L. tuometinę būseną, pasakytus grasinimus žodžiu jos(nukentėjusiosios D. J. ) atžvilgiu ir žinodama kaltinamojo nenuspėjamą elgesį dėl pastarojo anksčiau jau buvusių nevienkartinių smurtinių veiksmų prieš jos asmenį, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad sugyventinio-kaltinamojo A. L. grasinimas ją nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2015m. rugpjūčio 03d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. L. , dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu tiek panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją D. J. , ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, tiek ir grasindamas pastarąją nužudyti, savo nusikalstamais veiksmais padarė tiek nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje, tiek ir nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Spręsdamas kaltinamojo A. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.3
Kaltinamasis A. L. padarė du nusikaltimus, kurie abu baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. L. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, anksčiau yra buvęs teistas tris kartus, tame tarpe ir už fizinio smurto panaudojimą prieš savo sugyventinės-nukentėjusiosios D. J. asmenį, tačiau jis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, būdamas paliktas laisvėje, vėl nusikalto, padarydamas naujas pavojingas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Visa tai rodo kaltinamojo A. L. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. L. abi jam inkriminuojamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. L. iš esmės ir pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, tačiau jis, byloje prieštaringai aiškindamas kai kurias jam inktriminuojamų nusikalstamų veiksmų aplinkybes ir nenorėdamas sutikti su visa jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų apimtimi, buvo nenuoširdus ir siekė suklaidinti teismą, tokiu būdu norėdamas sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl toks kaltinamojo A. L. prisipažinimas negali būti laikytinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamasis A. L. , jau nebe pirmą kartą naudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją D. J. , kuri, gyvendama kartu su kaltinamuoju, dėl pastarojo nenuspėjamo ir agresyvaus elgesio, esant neblaiviam, pastoviai jautėsi nesaugi, patirdama nuolatinį stresą, vidinę įtampą ir baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, ne tik ignoravo visuomenėje priimtas socialines normas, bet ir nuolatos kėlė diskomfortą šeimoje, teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties kaltinamojo A. L. , kaip asmens, ne vieną kartą buvusio bausto ir administracine tvarka(b.l. 113-119), asmenybę, laiko, kad kaltinamasis, kaip pavojingas visuomenei asmuo, gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo A. L. polinkiams pakeisti nepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam A. L. , kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abu padarytus nusikaltimus yra paskirtinos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmių rūšys, tačiau, kartu atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie kaltinamojo A. L. psichinę sveikatos būklę ir į teismo posėdyje išreikštą pačios nukentėjusiosios poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. L. taikymo, pasak kurios, ji kaltinamajam dovanoja ir jokių turtinių pretenzijų pastarajam nereiškia, kaltinamajam A. L. yra paskirtinos sankcijose numatytos alternatyvios trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės rūšys-areštas, paskiriant didesnę nei įstatymo numatytos šios bausmės rūšies vidurkis galutinę bausmę(LR BK 49 str. 3d., 61 str. 1-3d.d.).
Kadangi kaltinamajam A. L. , kaip suimtam asmeniui, turinčiam ir psichikos sveikatos problemų, dėl kurių negali pasinaudoti savo teise į gynybą, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2 ir 7p.p.), jo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), 145 str. 1d., ir nuteisti:
-pagal LR BK 140 str. 2d.-areštu 80(aštuoniasdešimčiai) parų;
-pagal LR BK 145 str. 1d.-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų.
LR BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti areštą 80(aštuoniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015m. lapkričio 18d., t.y. kaltinamojo A. L. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2015m. rugpjūčio 03d., 09⁴⁵ val., iki 2015m. rugpjūčio 04d., 14²⁵ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. L. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą.
Kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą.
Daiktinius įrodymus-medinę lentelę ir peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. L. -nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.