Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Antanas Virbalas Baudžiamoji byla Nr. 1A-209/11 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.12.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

2011 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 ( penkiems ) mėnesiams.

LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčio, 1 d. 2 p. „b“ papunkčio pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė G. V. paskirta laisvės atėmimas 5 ( penkiems ) mėnesiams 20 ( dvidešimčiai ) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2010-09-03, apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - prie paviljono kiosko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu smogė nukentėjusiajam Z. L. į kojos ir pilvo sritį, tuo padarydamas durtinę - pjautinę žaizdą pilvo sienos dešinėje pusėje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas Z. L. sveikatą, t.y. G. V. nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo G. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė

prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje netinkamai paskirtos bausmės ( LR BPK 328 str. 1, 2 p. ).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl G. V. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Nuteistojo G. V. skundo argumentas, kad jis nukentėjusiajam sužalojimų nedarė, yra nepagrįstas ir atmetamas. Jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo Z. L., liudytojo J. B. parodymais, specialisto išvada, kita medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nukentėjusiojo Z. L. parodymus, matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną, stovėdamas prie savo paviljono durų, pamatė ateinantį, girtą ar nuo narkotikų apsvaigusį, G. V., kurį pastarasis pažinojo, kaip nuolatinį, piktnaudžiaujantį alkoholiu, paviljonų klientą vardu (duomenys neskelbtini), kuriam, prasidėjus alkoholinei epilepsijai, kartą netgi buvo iškvietęs greitąją medicinos pagalbą. Paskutiniu momentu, pamatęs, jog G. V. rankose kažkas blykstelėjo, šis, priėjo prie jo, po ko, nukentėjusysis, pirmiausia pilve, o po to ir kojose, pajuto skausmą. Jį sužeidęs, G. V. pabėgo. Žmonėms iškvietus medicininę pagalbą ir policijos pareigūnus, liudytojas J. B., minėtą dieną dirbęs kitame, priešais jo paviljoną esančiame kioske, išvažiavo su policininkais. Netrukus jie grįžo su G. V. Ant pastarojo dešinės rankos, pasak nukentėjusiojo, jis matė kraują.

Netikėti šiais nukentėjusiojo Z. L. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo.

Taigi, iš liudytojo J. B. parodymų matyti, kad šis taipogi matė, kaip po G. V. mosto ir kažko blykstelėjimo, Z. L. suklupo. Jį, pasak šio liudytojo, G. V., sužeidė į pilvo bei kojų sritis. Ir, nors G. V. pasišalino iš įvykio vietos, tačiau, padedant jam, maždaug po 10-15 minučių, pareigūnai pastarąjį sulaikė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Kad, nagrinėjamo įvykio dieną, nukentėjusiojo Z. L. ir liudytojo J. B. nurodytomis aplinkybėmis, nuteistasis išties buvo varomas ir netgi ištemptas iš paviljono praėjimo, ir kad maždaug po 10-15 minučių, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas, pripažino ir apeliantas, kaip ir tai, kad nukentėjusįjį jis taipogi pažįsta apie pusę metų. Todėl, pastarojo versija, neva tai jis nukentėjusiojo nežalojo, užsimindamas, kad šis galėjo susižeisti pats, dirbdamas su staliaus įrankiais, pagrįstai įvertinta kritiškai kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir atmesta, kadangi, kaip jau aukščiau minėta, ją objektyviai paneigia ne tik aukščiau aptarti nukentėjusiojo Z. L. ir J. B. parodymai, kuriais šie iš karto pareigūnams nurodė G. V., kaip Z. L. sužalojusį asmenį, kas lėmė operatyvų pastarojo sulaikymą, bet šiuos parodymus pagrindžiantys kiti įrodymai : informacija užfiksuota pranešime policijai, išrašas iš medicininių dokumentų, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad Z. L. nagrinėjamo įvykio metu, vienu trauminiu poveikiu, buvo padaryta durtinė – pjautinė žaizda pilvo sienos dešinėje pusėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus duriančiai – pjaunančiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir griuvimui nebūdingas ( b. l. 17, 19-20, 22 ). Taigi, ir specialisto išvada nustatytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, objektyviai paneigia apelianto nurodytą, kaip galimą nukentėjusiojo susižalojimo versiją.

Apelianto argumentas, kad nagrinėjamo įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, taipogi yra nepagrįstas ir atmetamas. Viena vertus, tai kad nuteistasis buvo akivaizdžiai neblaivus parodė ne tik nukentėjusysis Z. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. B., bet ir G. V. sulaikęs ir tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas ( b. l. 4 ). Kita vertus, sprendžiant iš byloje esančio siuntimo – užduoties, LR BPK 140 str. tvarka sulaikius G. V., ir įvertinus jo būklę : neadekvati eisena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, išsiplėtę vyzdžiai, šis buvo nusiųstas medicininei apžiūrai į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinetą. Todėl tai, kad G. V. šiame kabinete atsisakė pasitikrinti neblaivumą, bet kuriuo iš jam pasiūlytų galimų būdų: uoslės, biologinės terpės bandinio ir pan., teismui argumentuodamas tai, kad neva tai, minėtu laikotarpiu jis buvo naudojęs burnos skalavimo skystį, kurio sudėtyje yra alkoholio, nepaneigia aukščiau minėtų asmenų bei rašytinių įrodymų pagrindu užfiksuotos aplinkybės ir leidžia teigti, kad pastarasis vengė nustatyti ne tik jo apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų medžiagų faktą bet ir šio apsvaigimo laipsnį ( b. l. 23-24 ). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, šios aplinkybės, kaip sunkinančios jo atsakomybę, nevertino ir dėl jos paskirtos bausmės nesugriežtino.

Apelianto argumentas, kad nukentėjusysis pats buvo girtas, taipogi yra atmetamas. Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodo nuteistasis, byloje yra tarnybinis pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad nukentėjusysis, pagal medicinos darbuotojų suteiktą informaciją, į Vilniaus universitetinę ligoninę buvo atvežtas girtas ( b. l. 6 ). Tačiau, šio tarnybinio pranešimo pagrįstumas, nebuvo tirtas. Viena vertus, pareigūnas surašęs tarnybinį pranešimą, asmeniškai pats, nukentėjusiojo nematė, o duomenis surašė pagal informaciją, gautą, nežinia iš ko, telefonu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, susipažinus su nukentėjusiojo Z. L. gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), jokių atžymų, kad šis į ligoninę būtų buvęs pristatytas girtas, nėra. Kad nukentėjusysis būtų buvęs neblaivus, tarnybiniuose pranešimuose nenurodė ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Tuo tarpu pats nukentėjusysis šią aplinkybę neigia, atkreipiant dėmesį į tai, kad į gydymo įstaigą jis visgi buvo atvežtas iš darbo vietos ir tuoj pat operuotas. Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad minėta aplinkybė : buvo nukentėjusysis girtas ar ne, sprendžiant nuteistojo kaltės, jo veiksmų juridinio vertinimo ar netgi bausmės klausimą, neturi jokios reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad nuteistasis G. V. praeityje buvo 3 kartus teistas, nedirbo, naują nusikalstamą veiką padarė ne tik kad neišnykus teistumui, bet ir neatlikęs už analogiško pobūdžio veikos padarymą, paskirtos bausmės, t. y. nukreiptas vykdyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos jam viešųjų darbų bausmės, į bausmę vykdančią instituciją nenuvyko ir vykdyti bausmės nepradėjo, registruotis į darbo biržą atvyko tik po naujai padarytos veikos ( b. l. 47-48, 76, 77, 111 ). Be to, pastarasis turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Tokią išvadą leidžia daryti surinkti duomenys. Taigi, kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, 2010-03-01, pagal iškvietimą į pastarojo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykus greitajai medicinos pagalbai, jis rastas stipriai išgėręs, buvo agresyvus ne tik savo artimųjų, bet ir medicinos darbuotojų atžvilgiu ( b.l.130-131 ). 2010-04-01, G. V. buvo pristatytas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jam diagnozuotas ūmus sunkus tikslinis apsinuodijimas alkoholiu, koma (G. V. gydymo VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, b. l. 132-133 ). Visos šios aplinkybės taipogi neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę. Tuo tarpu G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje nėra.

Aukščiau nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, ir jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas paskyręs laisvės atėmimo bausmę, LR BK 56 str. įtvirtintos nuostatos, nepažeidė, juolab, kad kitos rūšies bausmių, nuteistojo kriminaliniams polinkiams pakeisti, nepakanka.

G. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai, vertinti kaip aiškiai per giežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, tame tarpe ir dėl, kaip šis teigia, sunkios situacijos, kurią lėmė motinos mirtis, nėra pagrindo ( LR BK 50 str. 2 d. ).

Tačiau, reikia pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu teismo nuosprendžiu subendrindamas nuteistajam G. V. paskirtą bausmę su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to netinkamai paskyrė bausmę ( LR BPK 328 str. 1, 2 p. p. ).

Nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi minėta bausmė buvo paskirta, nuteistajam neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtų viešųjų darbų bausmės, pirmosios instancijos teismas šias bausmes LR BK 64 str. 1, 3 d. d. pagrindu subendrino, tačiau tai darydamas pažeidė LR BK 65 straipsnyje įtvirtintas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. LR BK 65 str. 1 d. 1 p. numato, kad laisvės atėmimu gali būti keičiamas tik areštas arba laisvės apribojimas. Nors viešieji darbai negali būti keičiami laisvės atėmimu, o BK 65 str. 2 d. yra įtvirtintas principas, draudžiantis dvigubą bausmių keitimą, pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeitė laisvės atėmimu ir, šią bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, G. V. nustatydamas galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 ( penkiems ) mėnesiams 20 ( dvidešimčiai ) dienų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti:

LR BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę G. V. nustatyti laisvės atėmimą 5 ( penkiems ) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir viešuosius darbus 4 ( keturiems ) mėnesiams, įpareigojant G. V. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.