- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- TS-28-929/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 89-11, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 3 metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas A. L. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 9 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 9 d.
1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2018 m. rugpjūčio 9 d.
Neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 10 d. – 1 metai 29 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. balandžio 9 d. Vilniaus pataisos namuose, 2019 m. balandžio 10 d. protokolu Nr. 137-12 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 89-11 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad nors nuteistasis ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 64 balus, pasidavimą aplinkinių įtakai, ankstesnius laisvalaikio praleidimo būdus, kurie kurdavo situacijas nusikalsti, smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, impulsyvumą, instrumentinės agresijos panaudojimo atvejį, nepakankamus problemų indentifikavimo ir sprendimo įgūdžius, darbinės patirties stygių, lėšų tvarkymo ir paskirstymo kompetencijos stoką, bei į kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, šiuo metu lygtinis paleidimas A. L. netaikytinas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. L. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarime nurodomos aplinkybės yra labiau susijusios su jo elgesiu iki patekimo į įkalinimo įstaigą, kurios teismo jau buvo įvertintos skiriant jam galutinę bausmę, o šiame etape, jo manymu, Komisija privalėjo vertinti jo dabartinį elgesį bei neigiamą požiūrį į nusikalstamą praeitį, o taip pat jo pastangas įrodyti, jog jis yra linkęs pasitaisyti bei gali dalį bausmės atlikti prižiūrimas probacijos tarnybos. Prašo teismo įvertinti tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 67 taškų iki 64 taškų, taip pat į tai, kad jis pataisos namuose yra du kartus skatintas pareiškiant padėkas už stropų ir gerą darbą, bei tik vieną kartą baustas papeikimu už savo skambinimo kortelės perleidimą kitam asmeniui, jo pažeidimas nebuvo kritinis, jam nebuvo suteikta jokia informacija apie tokio veiksmo neleistinumą. Pažymi, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir prisiima atsakomybę už jį. Iš jo sąskaitos yra išskaičiuota 1196,56 Eur ieškiniams dengti. Jis nuo 2018-03-30 tęsia darbą valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini), darbui yra motyvuotas, dėl jo atliekamo darbo nusiskundimų nėra gauta, taip pat jis pataisos įstaigoje įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, mokosi (duomenys neskelbtini). Pataisos namuose juo yra pasitikima, jam yra suteikta teisė be sargybos vykti už pataisos įstaigos teritorijos atlikti įvairius darbus. Jis dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, taip pat naudojasi bibliotekos paslaugomis, aktyviai lanko įstaigos administracijos organizuojamus renginius, pataisos įstaigoje yra lankęs ir baigęs įvairius užsiėmimus. Išėjęs iš pataisos įstaigos, darbo planuoja ieškotis su darbo biržos pagalba, artimųjų pagalba, interneto pagalba ir panašiai. Jo socialiniai ryšiai nenutrūkę, ryšius palaiko su tėvais bei seserimis laiškais ir paskambindamas, motina jį sutiko priimti gyventi savo namuose. Nuteistojo nuomone, jo asmenybė, o būtent geras elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamas požiūris į darbą, visuomeninę veiklą, ir kiti jį charakterizuojantys ir lygtiniam paleidimui reikšmingi duomenys Komisijos nutarimu liko visiškai neįvertinti, dėl ko nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jo manymu, priešingai nei nurodyta nutarime, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis padarė tinkamas išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
Nuteistasis A. L. pusę paskirtos bausmės atliko 2018 m. rugpjūčio 9 d, taigi, nuteistojo A. L. prašymas yra paduotas tinkamai pagal BVK 157 straipsnyje numatytus terminus. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 64 balai, lyginant su pirminio vertinimo metu (2016-12-20) nustatytais 73 balais bei pakartotinio vertinimo metu (2018-10-15) nustatytais 67 balais, ši rizika sumažėjo. Remiantis įvertinimo rezultatais, rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals išlieka vidutinė, tačiau pastebimos nusikalstamo elgesio rizikos taškų mažėjimo tendencijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad A. L. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas.
Pabrėžtina, kad sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.
A. L. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per laisvės bausmės atlikimo laikotarpį A. L. du kartus skatintas už stropų ir gerą darbą, vieną kartą baustas. Nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų. Nuteistasis nuosekliai dalyvauja gerose socialinėse iniciatyvose. Jis užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Nuteistojo požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas, jis nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko nusikaltėlių hierarchijos, nerašytų taisyklių, niekada nėra išnaudojęs kitų tam, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Su pataisos įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, laisvalaikiu vaikšto į sporto salę, rašo laiškus mamai ir sesei, su draugais geria arbatą. Bausmės atlikimo laikotarpiu A. L. dalyvavo įvairiuose bausmę vykdančios įstaigos organizuotuose renginiuose, jo atžvilgiu įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės, taip pat jis dalyvauja integracijos į visuomenę programos paskaitose, dalyvavo individualiose pratybose tema „Smurto prevencija“, įvykdė užduotį. Nuo 2017-03-01 iki 2017-04-21 nuteistasis dalyvavo „Psichoterapinėje programoje: emocinės paramos terapinėje grupėje“, laikotarpiu nuo 2017-05-11 iki 2017-11-06 dalyvavo dailės terapijos programoje „R. A. K. T. A. S.“, laikotarpiu nuo 2017-10-24 iki 2018-06-18 dalyvavo „Nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo programoje“. Užsiėmimuose nuteistasis buvo aktyvus, dalyvavo noriai. Paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. L., tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra įvardijamos ir jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės: nurodyta, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas ir pasiduodantis kitų asmenų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, laisvėje būdamas pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką, draugų tarpe bendraudavo su teistais bei esančiais probacijos priežiūroje asmenimis. Taip pat išskiriamas nuteistojo alkoholio vartojimas laisvėje, bylos dokumentuose yra įrodymų ir pats nuteistasis teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, nors pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu ėmėsi tam tikrų intervencinių priemonių, skirtų mažinti alkoholio vartojimo sunkumus. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis sunkiai geba paaiškinti savo veiksmus ir įsigilinti į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių ir kartoja tas pačias klaidas. Remiantis nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pobūdžiu ir pasakojimu, pastebėta, kad nuteistasis yra naudojęs smurtą prieš kitus asmenis, siekdamas atstovauti savo poziciją arba nutraukti įžeidimus jo atžvilgiu. Esant išorinei pagalbai, nuteistasis geba išskirti tam tikras problemines sritis savo gyvenime, tačiau, nors jis ir pripažįsta turintis tam tikrų sunkumų, remiantis jo ankstesne problemų sprendimo patirtimi, pastebima, kad A. L. nespręsdavo problemų iš esmės, nepasimokydavo iš neefektyvių sprendimų, ieškodavo pasiteisinimų, vengdamas asmeninės atsakomybės. Nors šiuo metu nuteistasis išskiria tam tikrus ateities tikslus: spręsti alkoholio vartojimo problemą, registruotis darbo biržoje, ieškoti darbo ir pan., numato tam tikrus žingsnius, kaip įgyvendinti savo tikslus, tačiau išlieka destabilizuojančios aplinkos įtakos tikimybė jų įgyvendinimo procese. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, socialinio tyrimo išvadoje keliama prielaida, kad A. L. impulsyvumas, nepakankamas probleminių gyvenimo sričių identifikavimas bei jų sprendimų ir pasekmių vertinimo stoka, gali būti susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Be to, pažymėtina, kad nors nuteistasis ir dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo bei švietimo programose ir užsiėmimuose, visgi socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuo 2017 m. sausio 1 d. pradėjo dalyvauti asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, tačiau nepasižymėjo uolumu lankant užsiėmimus, 2017 metais sudalyvavo dešimtyje paskaitų, 2018 m. tik vienoje, o 2019 m. nebuvo atėjęs į užsiėmimus visai. Nuteistasis žino užimtumo ir gyvenamojo būsto problemų sprendimo būdus, kitų programoje esančių temų neatsimena, jomis kalbėtis negali. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, kad nuteistasis neįvykdė 2018 m. spalio 15 d. Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų (jam pirmą kartą netaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos), t.y. nedalyvavo AA užsiėmimuose ir netęsė dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvavimas minėtose programose yra susijęs su sprendimu tokio pobūdžio problemų, kurios socialinio tyrimo išvadoje įvardijamos kaip nuteistojo probleminės, su nusikalstamu elgesiu susijusios sritys, teismas vertina, kad nuteistajam toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dalyvaujant minėtose programose bus sudaryta tolesnė galimybė jo asmenybei keistis tinkama linkme ir mažinti nusikalstamą elgesį skatinančius veiksnius.
Nuteistasis skunde kaip vieną iš save teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nurodo savo darbą pataisos įstaigoje. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis nuo 2016-12-14 paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, įdarbinant maisto dalintoju, o nuo 2018-03-30 tęsia darbą valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini), darbui yra motyvuotas, dėl jo atliekamo darbo nusiskundimų nėra gauta. Taip pat jis šiuo metu mokosi, pamokų nepraleidinėja bei būdamas pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. Išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis sugeba išsilaikyti darbe, dirba be pertraukų, supranta darbo teikiamus privalumus ir žino teigiamą jo naudą. Šias aplinkybes teismas vertina teigiamai. Vis dėl to, pažymėtina, kad nuteistojo legalaus darbo patirtis laisvėje yra ganėtinai nedidelė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki nuteisimo nedirbo, mokėsi žemės ūkio mokykloje, baigė 9 klases ir įgijo ekologinio ūkio darbininko profesiją. Apie ankstesnius darbus nuteistasis pasakojo, kad yra apie 1 mėnesį dirbęs (duomenys neskelbtini) darbuotoju, apie 3 mėnesius dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), taip pat apie mėnesį dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teigė, kad dažniau dirbdavo įvairius darbus nesudaręs darbo sutarčių. Finansiškai laisvėje nuteistąjį išlaikydavo tėvai, taip pat pragyvendavo iš socialinių pašalpų bei atlyginimo už nelegalų darbą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš A. L. teistumų yra už vagystę, taip pat jis yra praeityje baustas administracine tvarka už smulkias vagystes. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi ieškinių už 5587,44 Eur, iki 2019 m. kovo 1 d. iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 1196,58 Eur ieškinių padengimui, t.y. apie penktadalis. Be to, A. L. turi skolų ar neapmokėtų teismo išlaidų ir piniginių baudų, socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad jis gali turėti mažus kredito reitingus ir jokių santaupų nenumatytoms išlaidoms ar planų, kaip tai įveikti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, bus įdarbintas konkrečioje darbovietėje. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba bei matoma jo pažanga keliant savo kvalifikaciją, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje įvardintas problemines sritis, nuteistojo darbinės patirties laisvėje stygių, bei nuteistojo bandymus praeityje pelnytis pragyvenimui neteisėtais būdais, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, galės ir toliau teisėtai užsidirbti pragyvenimui ir vykdyti turimus turtinius įsipareigojimus.
Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nuteistasis A. L. teistas iš viso 2 kartus, 2014 m. spalio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už apysunkio nusikaltimo – kvalifikuotos vagystės padarymą – laisvės apribojimo bausme, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio nusikaltimo, kuris priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (sunkaus sveikatos sutrikdymo) padarymą. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo galimybę būti paleistam iš pataisos įstaigos svarbu atsižvelgti ir į jo ankstesnį elgesį vykdant teismo paskirtus įpareigojimus bei poveikio priemones. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu už pastarojo nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis pažeidinėjo probacijos sąlygas ir teismo skirtus įpareigojimus bei darė naujus teisės pažeidimus. Dėl šių priežasčių teismo nutartimi buvo konstatuotas A. L. piktybinis nenoras taisytis ir vykdyti teismų nustatytus įpareigojimus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Remiantis išvardintų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad A. L., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, bei ankstesnio teistumo, už kurį jam buvo taikyta švelnesnė bausmė, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo. Iš to darytina išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad A. L. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, nuteistojo elgesys tinkama linkme pradėjo keistis tik pataisos įstaigoje, kai jo atžvilgiu buvo pritaikyta reali laisvės atėmimo bausmė.
Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismui šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 64 balai, iš kurių 57 balai yra dinaminiai, vadinasi, dar yra galimybė ženkliai mažinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, išanalizavęs visas aplinkybes, teismas vertina kad A. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 89-11 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. L. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 89-11 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.