- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- 1-814-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09210-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- I. N.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:
1) Raseinių rajono teismo 1992 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 250 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Raseinių rajono apylinkės teismo 1993 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 109 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 3 metams, bausmė subendrinta su 1992 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė;
3) Raseinių rajono apylinkės teismo 1994 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams, bausmė subendrinta su 1993 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
4) Raseinių rajono apylinkės teismo 1995 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 116 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 1994 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
5) Raseinių rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams;
6) Raseinių rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį, 118 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 9 metams;
7) Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metų 4 mėnesių, bausmė subendrinta su 2001 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 7 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė;
8) Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;
9) Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
10) Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto, bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;
11) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
12) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams;
13) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 3 metų 4 mėnesių;
14) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
15) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 6 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
16) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 2024 m. sausio 4 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. M. 2024 m. kovo 7 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiais ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius I. N. į galvą ir kitas kūno vietas, padarė odos nubrozdinimus dešinio skruosto, nosies srityje, minkštųjų audinių sumušimus dešinės akiduobės, nosies, dešinio skruosto srityje su nosies kaulų įspaustiniu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio priekinės-išorinės sienos lūžiu, kairės pusės šešto šonkaulio lūžiu išoriniame paviršiuje, kairės plaštakos sumušimą su II-III-IV pamatinių falangų lūžiais, sukėlė nukentėjusiajai I. N. fizinį skausmą bei, dėl masyvių minkštųjų audinių sumušimų bei skeleto kaulų lūžių, nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis E. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) palaidojo buvusią uošvienę, išgėrė, po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę pas draugą, ten rado sėdinčią I. N.. Turėjo alkoholio, bet draugas nesutiko gerti, nes jam reikėjo rytojaus dieną eiti į darbą. Tada su N. nuėjo pas ją į namus ir jie dviese gėrė. Ji pradėjo čiupinėti jam kojas, pagalvojo, kad nori paimti pinigus, kelis kartus įspėjo, o kai ji nesiliovė, tada jai sudavė. Galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, buvo girtas ir ne viską atsimena. Neturėjo galimybės atsiprašyti N., todėl dabar atsiprašo ponios I. už tai, ką padarė. Anksčiau jie nesipykdavo. Šiuo metu ligonių kasoms neturi galimybės atlyginti žalos, bet pasitaikius pirmai progai ją atlygins. Su ieškiniu sutinka. Savo veiksmus vertina blogai. Prisimena ne viską, buvo išgėręs stipriai, atsimena, kai nuėjo, kaip gėrė, bet jau neatsimena, kaip namo parėjo. Jis priklausomas nuo alkoholio, dabar tai jau įsitikino. Praeitame teistume priteista žala neatlyginta, kai bausmę atlikinėjo, tai išskaičiuodavo. Prašo skirti laisvės atėmimo bausmę iki metų laiko, sudaryti galimybę greičiau pradėti dirbti.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai bei prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad jam yra išaiškinta įtarimo esmė, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis yra įtariamas supranta, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai. 2024 m. kovo 7 d., po pietų, tikslaus laiko neprisimena, jis nuėjo pas savo draugą V. V., pas kurį tuo metu buvo jo pažįstama I. N.. I. buvo jau stipriai girta, jis taip pat buvo gėręs alkoholio. Eidamas pas V., jis nusinešė 0,5 litro talpos butelį degtinės ir 1 litro talpos butelį alaus, tačiau V. pasakė, kad negers alkoholio. I. pasiūlė jam jo atsineštą alkoholį išgerti jos namuose ir jie su I. išėjo. Nuėjus į I. N. namus, jie miegamajame kambaryje sėdo gerti jo atsinešto alkoholio. Jam jau stipriai apgirtus, I. jam keletą kartų savo ranka perbraukė per tarpkojį. Kodėl ji taip darė, jis nežino, galbūt norėjo ištraukti vienoje iš jo kelnių kišenių buvusius 10,00 Eur. Jis supyko dėl jos elgesio, nes keletą kartų savo ranka nustūmė jos ranką, tačiau ji nesiliovė. Jis vieną kartą kairės rankos alkūne sudavė jai į veidą. Po to I. lyg kažką ant jo pasakė, tačiau ką ji pasakė, jis neprisimena. Tik žino, kad labai supyko, todėl dar sudavė rankomis, po ko ji nugriuvo. Galbūt keletą kartų jai spyrė. Sudavęs smūgius I. N., jis iš jos namų išėjo, po to daugiau jos nematė. Įvykio metu jis buvo labai girtas, todėl gali painioti įvykio aplinkybes, nes kai kurių momentų neprisimena. Esant galimybei jis atsiprašys I., nes nuoširdžiai gailisi dėl to, ką jai padarė (1 t., b. l. 114-117).
6. Nukentėjusioji I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 6 d. pas ją buvo atėjęs E. M., kuris paklausė, gal ji turi tuščios taros, kurią galėtų parduoti. Ji E. padavė tuščią tarą ir jis išėjo, tačiau tą dieną negrįžo. 2024 m. kovo 7 d. ji E. M. susitiko pas kaimyną V. V.. E. buvo atsinešęs 0,5 l talpos butelį degtinės, tačiau V. V. gerti alkoholio jiems savo namuose neleido, todėl ji išėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Paskui ją atėjo ir E., kuris buvo gėręs alkoholio. Jie kartu pavalgė ir pradėjo gerti degtinę. Ji sėdėjo kambaryje ant sofos, o E. ant fotelio. Išgėrus degtinę, E. stipriai apsvaigo, rankomis ėmė glostyti jos kojas. Jai pasidarė nemalonu, todėl ji bandė išbėgti iš kambario, tačiau E. sugriebė ją rankomis ir ėmė ją mušti. Ji pajuto labai didelį skausmą veide, iš nosies ar burnos ėmė bėgti kraujas, ji nuvirto ant grindų. E. toliau ją mušė kumščiais, tačiau kiek kartų ir į kurias vietas jis sudavė, ji nežino. Jai visur labai skaudėjo. Kiek laiko E. ją mušė, nežino. E. ją mušė gulinčią ant grindų, tik pirmas jo suduotas smūgis į veidą buvo jai dar stovint. Ją sumušęs, E. M. išėjo iš jos namų. Bijodama, kad jis grįžęs jos toliau nemuštų, ji atsikėlė nuo grindų, priėjo prie durų ir jas užsirakino. Jai labai skaudėjo, tačiau greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes buvo neblaivi. Jos namuose buvo visur pilna kraujo, bet ji neturėjo jėgų išvalyti. Kraujas bėgo ir atsigulus į lovą, todėl jai vėliau teko išmesti patalynę. 2024 m. kovo 8 d. pas ją į namus atėjo kaimynė S. U., kuri, pamačiusi kaip ji atrodo, tuoj pat iškvietė medikus. Atvykę GMP medikai ją prisistatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iš kur ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) klinikas. Medikai jai nustatė nosies lūžimą, žandikaulio lūžimą, šonkaulio lūžimą ir trijų pirštų lūžimus. Dėl jai padarytos fizinės žalos ji civilinio ieškinio nereikš, nes žino, kad jis tikrai neturės kaip jai atlyginti (1 t., b. l. 67-70).
6.1. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamojo atsiprašymas ją tenkina. M. jau buvo išgėręs, pas ją atsinešė butelį ir jie gėrė. Atnešė užkąsti, tada ją pradėjo mušti. Dėl bausmės neturi ką pasakyti. Neteisingai jis pasielgė.
7. Liudytoja S. U. parodė, kad su I. N. ji yra pažįstama daug metų, su ja palaiko draugiškus santykius. 2024 m. kovo 8 d., apie 8.00 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino I., kuri paprašė ateiti. Pokalbio metu ji pasakė, kad yra labai sumušta. Nuėjus pas ją į namus, duris atidarė I.. S. U. pamatė, jog ji yra stipriai sumuštu veidu, kuris buvo visas mėlynas, sutinęs, vienos akies visiškai nesimatė, buvo sutinus ranka. I. labai dejavo, jog skauda galvą, ranką. Ji labai išsigando pamačiusi, kaip atrodo I. N., paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol laukė medikų, ji matė, kad I. lovoje buvo daug kraujo, kruvina visa patalynė, kurią ji išmetė į konteinerį. Ji tvarkė I. namus ir matė, kad kraujo buvo pritaškyta prieangyje, kurį ji išplovė. I. jai pasakė, kad ją vakar sumušė (duomenys neskelbtini) gyventojas E. M.. I. N. minėjo, kad vakar gėrė alkoholį su E. M., kuris ją ir sumušė. Daugiau jokių aplinkybių ji jos neklausinėjo, nes tuoj atvyko medikai, paskui juos atvyko policijos pareigūnai. Medikai I. apžiūrėjo ir ją išsivežė į ligoninę. I. jai sakė, jog labai bijo E. M., nesijaučia saugi (1 t., b. l. 78-81).
8. Iš 2024 m. kovo 8 d. asmens apžiūros protokolo ir fotonuotraukų nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios I. N. veidą, matomas dešinės akies patinimas, kraujosruva. Nosyje žaizda, nosis patinusi. Kairė akis patinusi, matoma kraujosruva. Viršutinė ir apatinė lūpa yra patinusios, kraujosruvos. Visi kairės plaštakos pirštai patinę, išorinėje plaštakos pusėje yra kraujosruva (1 t., b. l. 20, 21-27).
9. 2024 m. kovo 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. N. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. kovo 8 d., apie 8.49 val., gavo budėtojo pranešimą apie smurtą prieš moterį. Nuvykus budėtojo nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), namuose rado GMP medikų ekipažą, kuris apžiūrėjo nukentėjusiąją I. N., kuriai buvo nustatytas 0,91 prom. girtumas. I. N. paaiškino, kad 2024 m. kovo 7 d., apie 16-17 val., į jos namus atėjo kaimynas E. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis atsinešė butelį degtinės, kurią jie išgėrė. Po to E. M. pradėjo I. N. mušti suduodamas smūgius rankomis į galvą, veidą, rankas. Sumušęs I. N., E. M. išėjo. 2024 m. kovo 8 d., apie 8.00 val., atsikėlusi ji juto stiprų skausmą veide ir kairėje rankoje. S. U. telefono numeriu 112 pranešė apie įvykį. Atvykę medikai ją išsivežė į VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“. 2024 m. kovo 8 d., apie 15.16 val., policijoje gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ pranešimas, kad 2024 m. kovo 8 d., apie 9.30 GMP iš (duomenys neskelbtini) pristatė neblaivią I. N.. Jai nustatyti antrojo, trečiojo ir ketvirtojo pirštakaulių lūžiai, nosikaulio lūžis, sinusų nosies dangos lūžimas. Vežama į (duomenys neskelbtini) klinikas (1 t., b. l. 6-8).
10. 2024 m. kovo 11 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur yra sodyba, kurios teritorija yra neaptverta. Ten stovi mūrinis vieno aukšto gyvenamasis namas, į kurį patenkama iš kiemo pusės pro medines pilkos spalvos duris. Durys uždarytos. Pro jas patenkama į koridorių, o iš jo į virtuvę. Virtuvėje šalia krosnies yra durų anga, pro kurią patenkama į miegamojo kambarį. Šio kambario dešinėje pusėje yra lova, ant kurios yra netvarkingai sudėta patalynė, lova sujaukta. Ant lovos yra šviesios spalvos pagalvės ir ant jos matosi raudonos spalvos dėmės, kurios yra panašios į kraujo dėmes. Taip pat ant lovos yra šviesios spalvos paklodė ant kurios yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Ant grindų yra šlapios dėmės, guli įvairios šiukšlės. Prie lango stovi medinis stalas, ant kurio yra sudėti įvairūs neplauti indai bei asmeniniai daiktai. Šalia stalo yra du foteliai, ant kurių sudėti rūbai (1 t., b. l. 9-11, 12-19).
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 629/2024 (02) nurodyta, kad I. N. nustatyti odos nubrozdinimai dešinio skruosto, nosies srityje, minkštųjų audinių sumušimus dešinės akiduobės, nosies, dešinio skruosto srityje su nosies kaulų įspaustiniu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio priekinės-išorinės sienos lūžiu, kairės pusės šešto šonkaulio lūžiu išoriniame paviršiuje, kairės plaštakos sumušimas su II-III-IV pamatinių falangų lūžiais, padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 smūgiais suduodant smūgius rankomis ir (ar) spardant. Šonkaulio bei trijų pirštų lūžiai greičiausiai padaryti 2 spyriais. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai 3 smūgiais. Sužalojimai dėl masyvių minkštųjų audinių sumušimų bei skeleto kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 parų (1 t., b. l. 43-47).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
12. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo asmeniui yra tada, kai šioje normoje numatytos pasekmės yra sukeliamos tyčiniais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su pasekmėmis.
13. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymus, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog E. M. 2024 m. kovo 7 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiais ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius I. N. į galvą ir kitas kūno vietas, padarė odos nubrozdinimus dešinio skruosto, nosies srityje, minkštųjų audinių sumušimus dešinės akiduobės, nosies, dešinio skruosto srityje su nosies kaulų įspaustiniu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio priekinės-išorinės sienos lūžiu, kairės pusės šešto šonkaulio lūžiu išoriniame paviršiuje, kairės plaštakos sumušimą su II-III-IV pamatinių falangų lūžiais, sukėlė nukentėjusiajai I. N. fizinį skausmą bei, dėl masyvių minkštųjų audinių sumušimų bei skeleto kaulų lūžių, t. y. nukentėjusiajai I. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši E. M. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
14. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalies sankciją, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju E. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. E. M. nedirba (1 t., b. l. 172-173), anksčiau teistas šešiolika kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam skirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2024 m. sausio 4 d. laisvės atėmimo bausmę atliko, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 143-157), administracine tvarka veikos padarymo metu baustas du kartus (1 t., b. l. 174-175).
18. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, duomenys apie kaltinamojo asmenybę sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant dydį artimą vidurkiui, ypač atsižvelgiant į kaltinamojo ankstesnius teistumus, veikos padarymo aplinkybes, smurtinių veiksmų pobūdį, kilusias pasekmes nukentėjusiajai. Sprendžiant priešingai, skiriant kaltinamajam kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nebūtų užtikrintas nei teisingumo principo įgyvendinimas, nei būtų pasiekti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslai. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju skiria šiek tiek švelnesnę nei prašė prokuroras bausmę, atsižvelgdamas ir į teismų praktiką, ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo veiksmus, taip pat jog padarant nusikalstamą veiką nebuvo naudojamas šaunamasis ginklas, peilis ar kitas specialiai žmogų žaloti pritaikytas daiktas.
19. Kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
20. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatė jokių pagrindų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo įgyvendinimui, bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
21. Kaltinamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 15 d. 7.00 val. (1 t., b. l. 88-91, 92-95). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutartimi E. M. paskirtas suėmimas nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 140-141). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (imtinai) nuo 2024 m. kovo 15 d. iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
22. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).
23. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 534,78 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52-58), prašo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai 534,78 Eur. Nurodė, kad informacinės sistemos duomenimis nukentėjusiajai I. N. 2024 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) suteikta stebėjimo paslauga (teikiama suaugusiesiems) dėl nosies kaulų lūžio. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninėje“ 2024 m. kovo 9 d. nukentėjusiajai I. N. suteikta stebėjimo paslauga (teikiama suaugusiesiems) dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninėje“ 2024 m. kovo 15 d. I. N. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 534,78 Eur.
24. Civilinis ieškinys įrodytas, suteiktas gydymo paslaugas patvirtina 2024 m. balandžio 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
25. 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu E. M. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. liepos 17 d., piniginės lėšos banko sąskaitoje (1 t., b. l. 127-132). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.
26. Proceso išlaidos, susidariusios ir dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į tai, kad privalomą gynėjo dalyvavimą numato įstatymas, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš kaltinamojo nėra priteisiamos ir atlyginamos valstybės biudžeto lėšomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. M. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į E. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (imtinai) nuo 2024 m. kovo 15 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš civilinio atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 534,78 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 78 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
2024 m. balandžio 17 d. nutarimu E. M. atžvilgiu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo (leidžiant atlyginti civilinį ieškinį). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.