- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-256-533/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarties (kurios priėmimo data ištaisyta 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, t.y. 2011 m. balandžio 1 d.), kuria netenkintas pareiškėjo A. M. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2011 m. kovo 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. M. pareiškimas dėl D. K. ir AB DNB Nord banko galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str., 207 str., 209 str. ir 300 str.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras Justas Gureckas 2011 m. kovo 10 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkinto pareiškėjo A. M. skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2011 m. kovo 10 d. nutarimo panaikinimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir nustatė, kad minėta nutartis priimta ne 2010 m. balandžio 1 d., o 2011 m. balandžio 1 d.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas A. M. prašo priimti jo skundą ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. bei 2011 m. balandžio 4 d. nutartis ir priimti dėl skundo naują sprendimą, kuriuo prokuroras būtų įpareigotas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pateiktą skundą. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Nesutinka su teiginiu, kad teismas išanalizavo visą medžiagą, nes skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateiktas 2011 m. kovo 30 d., tuo tarpu sprendimas priimtas 2010 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas abejoja, kad per tokį trumpą laiką teisėjas susipažino su visa medžiaga, esančia prokuratūroje, todėl mano, kad teismas galimai neužtikrino objektyvaus nešališkumo reikalavimo jo skundo nagrinėjimo procese. Pareiškėjas taip pat nesutinka su padaryta išvada, kad jis pirmiausia turėjo savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ginčyti sudarytus sandorius ir pan. Mano, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas tarsi leidžia suprasti, kad skunde nurodytos aplinkybės iš tiesų rodo, jog galimai esama nusikalstamų veikų požymių, tačiau kita vertus teigia, jog pirmiausia reikėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Pabrėžia, kad jo nurodytose aplinkybėse yra sukčiavimo požymių. Teigia, kad atsakyti, ar iš tiesų buvo padarytos veikos, uždraustos baudžiamojo įstatymo – tai ikiteisminio tyrimo dalykas. Nesupranta, kodėl skundžiamojoje nutartyje yra aptarti sukčiavimo požymiai, nes tai bendro pobūdžio teiginiai, kuriems trūksta detalizacijos. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo nurodęs, kad šių asmenų veiksmuose gali būti ir BK 209 str., 300 str. požymių, tačiau nebuvo pasisakyta dėl šių nuostatų. Pažymi ir tai, kad prokuroras pusę metų nieko netyrė, telefonu sakydavo, jog yra užsiėmęs ir neturi laiko, vėliau neatlikęs jokio darbo, atmetė skundą, nepateikdamas jokių papildomų įrodymų ir paaiškinimų prokuratūros nutarime. Nebuvo aiškintos šios aplinkybės, kodėl banko suteikta paskola viršijo užstatyto turto vertę, kodėl bankas išdavė paskolą, kai nebuvo tinkamo paskolos gavėjo, kuris būtų pajėgus grąžinti paskolą, bei paskolos laiduotojas nebuvo pajėgus garantuoti paskolos grąžinimo. Nesupranta, kodėl paskolos grąžinimas buvo atidėtas 1-iems metams, jei jis to neprašė. Nebuvo išsiaiškinta, kur buvo panaudoti paskolos pinigai. Pareiškėjo manymu, prokuroras turėjo imtis procesinių veiksmų siekiant ištirti kredito banko išrašus ir susijusius kitų šalių išrašus apie tai, kaip buvo dengiamas kreditas. Pažymi, kad D. K. „prijungė“ savo buto kreditą nepagrįstai uždėdamas atsakomybę pareiškėjui.
Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas prašė skundą patenkinti.
Išnagrinėjus pareiškėjo A. M. skundą, teismui pateiktą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. PR-1156-10 bei skundo nagrinėjimo medžiagas, daroma išvada, jog pareiškėjo skundas turi būti patenkintas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str.). Tik tokiu būdu galima garantuoti visos visuomenės saugumą bei valstybės valdžios autoritetą.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba, 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 str. 1 d.).
Tuo tarpu, skundą nagrinėjančio teismo manymu, nepatikrinus A. M. pareiškime bei skunduose nurodytų aplinkybių, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog pareiškėjo nurodyti faktai dėl D. K. bei kitų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų, yra akivaizdžiai neteisingi, ar kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prieš priimant vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, visos A. M. skunduose nurodytos aplinkybės turi būti išsamiai ir objektyviai ištirtos, neapsiribojant vien tik jų vertinimu, pažymint ir tai, kad pareiškėjo pareiškime ar skunde nurodytos galimai padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro, turinčių atitinkamą išsilavinimą bei kvalifikaciją, neįpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą būtent dėl pareiškėjo nurodytų veikų.
Analizuojant teismo turimas medžiagas matyti, kad 2006 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas A. M. pateikė AB DnB Nord bankui paraišką kreditui gauti, prašydamas 1 200 000 litų dydžio kredito nekilnojamajam turtui (butui) įsigyti. 2006 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas ir D. K. pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. M. bei J. M. minėtą butą pardavė lygiomis dalimis, t.y. po ½ buto dalį A. M. ir D. K.. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat buvo nurodyta, jog butas parduodamas už 1 350 000 litų sumą, iš kurių 1 125 000 litų turėjo būti pervesta iš banko, nes tai buvo suteiktas pirkėjams banko kreditas. 2006 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB DnB Nord banko bei kredito gavėjų, t.y. A. M. ir D. K., 1 506 000 litų sumai. A. M. savo skunduose yra nurodęs, kad rengiant dokumentus dėl kredito gavimo buvo nurodyta žymiai mažesnė prašomo kredito suma (ką pagrindžia 2006 m. lapkričio 28 d. paraiška), bet bankas, nesant jo prašymo, suteikė didesnį kreditą ir paaiškino, kad viršijanti prašomos sumos dalis yra tik D. K. prievolės bankui dalykas. Tačiau vėliau A. M. tapo bendraskolis lygiomis dalimis visai kredito sumai, nors 306 000 litų suma buvo panaudota išimtinai D. K. reikmėm.
Pažymima, kad nebuvo imtasi jokių priemonių patikrinti šias pareiškėjo nurodytas kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybes, nebuvo nustatyta, ar esant vieno asmens paraiškai gauti tam tikro dydžio kreditą, bankas gali suteikti didesnės sumos kreditą ir ne tik tam asmeniui, kuris pateikė paraišką kreditui gauti, t.y. A. M., bet ir kitam asmeniui, nepateikusiam paraiškos - D. K.. Taip pat siekiant patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, būtina nustatytų gautų iš banko pinigų judėjimo srautus, kur kredito pinigai, pervesti į D. K. sąskaitą, buvo panaudoti, ar iš tikrųjų 306 000 litų pinigų suma naudojosi išimtinai D. K.. Be to, apie šias aplinkybes būtina apklausti ne tik pareiškėją, tačiau ir D. K., AB DnB Nord banko darbuotojus, kurie priėmė minėtą A. M. paraišką, sudarė 2006 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartį ir kitus asmenis, kurie galėtų nurodyti turinčias reikšmės tyrimui ištirti aplinkybes bei atlikti kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Neištyrus minėtų aplinkybių, nėra jokios galimybės spręsti, buvo ar ne, padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartis (kurios priėmimo data ištaisyta 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, t.y. 2011 m. balandžio 1 d.) naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartį (kurios priėmimo data ištaisyta 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, t.y. 2011 m. balandžio 1 d.) ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2011 m. kovo 10 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.