Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4091-169/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vaistena“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3233-636/2016. Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3233-636/2016 patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Vaistena“ ir UAB „Rudesta“ susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos, tačiau UAB „Rudesta“ nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir sutartyje numatytais terminais įmokų nemokėjo, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 35 184,54 Eur sumos ir 8 procentų palūkanų išieškojimo iš UAB „Rudesta“.Suinteresuotas asmuo UAB „Rudesta“ nurodė, jog vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atlieka mokėjimus UAB „Vaistena“ naudai. Šiuo metu skolos likutis yra tik 35 184,54 Eur, nors 2015 m. birželio 10 d. skola siekė 85 335,81 Eur, todėl prašo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3233-636/2016 pagrindu dėl 35 184,54 Eur skolos ir 8 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo neapmokėtos (35 184,54 Eur) sumos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki visiško atsiskaitymo su pareiškėja dienos priverstinio išieškojimo iš suinteresuoto asmens UAB „Rudesta“. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Rudesta“ yra skolinga 35 184,54 Eur sumą, t. y. būtent tokią sumą, dėl kurios tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis ir kurios mokėjimas buvo išdėstytas dalimis. UAB „Rudesta“ nepateikė įrodymų, jog iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai sumokėjo 2 000 Eur sumą, kaip tai numatyta taikos sutarties 1.1 punkte, todėl teismas pripažino, jog suinteresuotas asmuo netinkamai vykdo sudarytos taikos sutarties sąlygas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Rudesta“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šalys laisva valia sudarė taikos sutartį, siekdamos tolimesnio šalių bendradarbiavimo ateityje, todėl, suinteresuoto asmens manymu, kreipiantis į teismą dėl itin nežymaus skolos mokėjimo pradelsimo pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir pažeidė bendradarbiavimo prievolę.Teismas netinkamai aiškino taikos sutarties nuostatas ir nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Taikos sutarties 3 punkte numatyta, kad atsakovui nesumokėjus visų sutarties 1.1. – 1.6. punktuose numatytų įmokų, tuomet pareiškėja turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, siekiant išieškoti 35 184,54 Eur sumą bei 8 procentus palūkanų. Taigi suinteresuotas asmuo neišreiškė valios, kad pradelsus bent vienos įmokos mokėjimą, pareiškėja įgyja teisę reikalauti visos skolos. Suinteresuotas asmuo vykdo savo įsipareigojimus, sumokėjo didžiąją dalį skolos, nes 2015 m. birželio 10 d. skola buvo 85 335,81 Eur, o šiuo metu 35 184,54 Eur.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Vaistena“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįsta ir priteisti iš suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal šalių sudarytą taikos sutartį suinteresuotas asmuo iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. turėjo sumokėti pareiškėjai 2 000 Eur, tačiau iki šiol nesumokėjo nė vieno euro, todėl atsakovas pažeidė taikos sutartį, elgiasi nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas ir turi būti vykdomas, todėl pareiškėja turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.Suinteresuotas asmuo klaidina teismą teigdamas, kad pagal taikos sutarties 3 punktą pareiškėja turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai atsakovas nesumoka visų 1.1. – 1.6. punktuose numatytų įmokų. Kadangi pareiškėja turi teisę kreiptis dėl visos nesumokėtos skolos išieškojimo, kai suinteresuotas asmuo nesumoka įmokų taikos sutartyje numatytais terminais arba sumoka tik dalį įmokos. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nesumokėjo dviejų pirmųjų įmokų, todėl pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo.Nors atskirajame skunde nurodoma suinteresuoto asmens skola 2015 m. pabaigoje, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3233-636/2016 patvirtinta ieškovės UAB „Vaistena“ ir atsakovės UAB „Rudesta“ sudaryta taikos sutartis. Teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkte numatyta skolos grąžinimo tvarka, pagal kurią atsakovė UAB „Rudesta“ įsipareigoja 35 184,54 Eur sumą mokėti dalimis, t. y. 2 000 Eur sumokėti 2016 m. rugpjūčio 31 d. (taikos sutarties 1.1 punktas); 6 636,90 Eur iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (taikos sutarties 1.2 punktas); 6 636,90 Eur iki 2016 m. spalio 31 d. (taikos sutarties 1.3 punktas); 6 636,90 Eur 2016 m. lapkričio 30 d. (taikos sutarties 1.4 punktas); 6 636,90 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. (taikos sutarties 1.5 punktas); 6 636,90 Eur 2017 m. sausio 31 d (taikos sutarties 1.6 punktas). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėja UAB „Vaistena“ 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl teismas nustatęs, kad suinteresuotas asmuo UAB „Rudesta“ nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia bet kurioje proceso stadijoje šalims baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.Iš šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog apeliantė šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvykdys savo piniginę prievolę – sumokės 35 184,54 Eur skolą – pareiškėjai UAB „Vaistena“. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Nors apeliantė tvirtina, kad vykdo įsipareigojimus pareiškėjai UAB „Vaistena“, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nesumokėjo pirmosios 2 000 Eur dydžio įmokos (CK 1.122 straipsnio 1 dalis), todėl, daroma išvada, kad taikos sutartyje nustatytais terminais apeliantė savo prievolių pagal taikos sutartį neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys pasirašydamos taikos sutartį išreiškė savo tikrąją valią, todėl akivaizdu, kad vėlesni apeliantės veiksmai – taikos sutarties sąlygų nevykdymas – neatitinka bendrųjų sąžiningumo reikalavimų.Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantė sumažino savo skolą pareiškėjai nuo 85 335,81 Eur iki 35 184,54 Eur, tačiau šie mokėjimai atlikti iki taikos sutarties sudarymo, todėl, apeliacinės intencijos teismo vertinimu, šalys sudarė taikos sutartį būtent dėl 35 184,54 Eur skolos grąžinimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą argumentu, nurodytu teismo nutarties 6.3 punkte, kad skolos mokėjimai, atlikti ne pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, iki jos sudarymo ir patvirtinimo teisme, neturi įtakos sprendžiant klausimą ar apeliantė tinkamai vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatyta, kad atsakovei vėluojant mokėti ieškovei mokėjimus, nurodytus taikos sutarties 1.1. – 1.6. punktuose, ilgiau kaip 15 dienų, atsakovė sutinka ir įsipareigoja sumokėti ieškovei 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo atsakovės šios taikos sutarties pažeidimo dieną nesumokėtos sumos nuo pradelsimo mokėti dienos iki visiško taikos sutarties 1 punkto įvykdymo. Atsakovei vėluojant mokėti ieškovei mokėjimus, nurodytus šios taikos sutarties 1.1. – 1.6. punktuose, ilgiau kaip 15 dienų, bus laikoma, kad po šio termino einančią kalendorinę dieną yra suėjęs terminas sumokėti visą likusį nesumokėtą įsiskolinimą, numatytą taikos sutarties 1 punkte, ir ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos sumos (teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį kreipėsi 2016 m. rugsėjo 20 d. jau pasibaigus 15 dienų terminui sumokėti pirmąją įmoką, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėtina, kad šalių sudarytos taikos sutarties 3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad atsakovei, t. y. apeliantei UAB „Rudesta“, ilgiau nei 15 dienų vėluojant atlikti mokėjimus, nurodytus taikos sutarties 1.1 – 1.6. punktuose, ieškovė, t. y. pareiškėja UAB „Vaistena“, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neatliko nė vieno mokėjimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, todėl teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą visai skolai, t. y. 35 184,54 Eur sumai.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos UAB „Vaistena“ prašymą ir išduodamas vykdomąjį raštą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja UAB „Vaistena“ patyrė 193,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas advokatės darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Priteisti pareiškėjai UAB „Vaistena“, juridinio asmens kodas 175880576, buveinės adresas Šiaulių r. sav., Kuršėnų m., Gedimino g. 3, iš apeliantės UAB „Rudesta“, juridinio asmens kodas 166872121, buveinės adresas Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Melioratorių g. 1D, 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.