- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-970-318-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00111-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-970-318/2011 Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00111-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija:
2011 m. spalio 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-02-02 iki 2011-02-04.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 15 d. apie 9 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „R“ (duomenys pakeisti) sandėlyje, neturėdamas teisės be leidimo užeiti ir ten būti, atidarė duris, įsibrovė į patalpą – sandėlyje esantį bendrovės darbuotojų persirengimo ir poilsio kambarį. Ten nuo stalo slaptai pagrobė nukentėjusiajam E. P. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Duos“ 1000 Lt vertės su SIM kortele bei rankinį laikrodį „Qmax“ 500 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. G. prašo Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Tvirtina, jog dėl padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas pastarajam yra grąžintas, turtinė žala nepadaryta. Mano, jog apylinkės teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl paskyrė per griežtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistasis A. G. savo kaltės ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu A. G. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes pastarasis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.
Skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.
Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog A. G. inkriminuotą nusikaltimą padarė jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (b.l. 74-76). Taigi apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostata, parinko kaltininkui baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
A. G. padarė nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailėjosi. Kita vertus, nuteistasis praeityje daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (b.l. 74-76), baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkius svetimo turto pagrobimus (b.l. 69-73), niekur nedirbo, vartojo narkotikus (b.l. 79). Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.
A. G. nurodytas aplinkybes, kad jis prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino. Dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir jų pagrindu dar labiau švelninti A. G. paskirtą bausmę nėra įstatyminio pagrindo.
Nors nukentėjusysis E. P. civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. iš nukentėjusiojo pagrobė ne tik mobiliojo ryšio telefoną, bet ir 500 Lt vertės rankinį laikrodį „Qmax“, kuris nukentėjusiajam nebuvo grąžintas. Taigi nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo nusikalstamais veiksmais žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta.
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl A. G. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.