- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1347-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10481-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Skolininkas
- V. V.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Instrum Lietuva“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. V., atstovaujamo advokato K. J., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-18803-615/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Instrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Instrum Lietuva“ pateikė teismui pareiškimą išduoti teismo įsakymą civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. V.. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. išdavė įsakymą išieškoti iš skolininko V. V. kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ 180,74 Eur skolą, 45,21 Eur palūkanas, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą (225,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 26 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
2. Skolininkas 2019 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą atnaujinti jam terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. įsakymo pateikti, priimti prieštaravimus, panaikinti teismo įsakymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo įsakymo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino skolininko V. V. prašymo atnaujinti jam terminą prieštaravimams pateikti ir atsisakė priimti skolininko prieštaravimus; netenkinti skolininko prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad pats skolininkas prašymu teismui patvirtino, kad jo teisės aktų nustatyta tvarka deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su faktine gyvenamąja vieta ir teismas procesinius dokumentus du kartus siuntė teisingu skolininko adresu. Nepavykus jų įteikti, teismas procesinius dokumentus skolininkui siuntė ir jo darbovietės adresu. Išnaudojęs kitas teismui prieinamas protingas įteikimo priemones teismas procesinius dokumentus išsiuntė į skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 išaiškinimus, procesiniai dokumentai nagrinėjamu atveju skolininkui buvo įteikti tinkamai, o skolininkui per CPK nustatytą terminą nepatekus prieštaravimų teismo įsakymas įsiteisėjo ir civilinė byla šiuo metu yra baigta. Todėl skolininko prašymas atnaujinti jam terminą prieštaravimams pateikti nurodytu vieninteliu motyvu, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti tinkamai, negali būti tenkinamas. Jokių kitų esminių praleisto termino atnaujinimo motyvų skolininkas savo prašyme nenurodė. Teismo nutartis neužkerta skolininkui kelio kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir tokiu būdu teisme ginti savo teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu skolininkas V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir patenkinti skolininko V. V. prašymą – atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams pateikti bei priimti skolininko prieštaravimus kreditoriaus pareikštam reikalavimui civilinėje byloje Nr. eL2-18803-615/2018. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismo įsakymo įteikimas vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka, kai teismo siunčiami procesiniai dokumentai realiai fiziškai nėra įteikiami skolininkui, negali būti laikomas tinkamu teismo įsakymo įteikimu. Paaiškėjus, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis).
5.2. Teismo procesiniai dokumentai įteikti nebuvo, kadangi skolininkas buvo laikinai išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Išvykdamas trumpesniam, nei šešių mėnesių laikotarpiui apie tai jis neprivalėjo niekam pranešti.
5.3. Teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, atsisakydamas priimti skolininko prieštaravimus, nes skolininkas nesudarė sutarties, iš kurios kildinama jo prievolė kreditoriui – parašas ant sutarties originalo yra ne skolininko, sutarties pasirašymo dieną jis atliko bausmę kalėjime. Skolininkui buvo atmesta teisinė galimybė apsiginti nuo akivaizdžiai neteisingo prieš jį pradėto teisminio proceso ir formaliais pagrindais užkertama teisė į gynybą, ir formalus teisingumo vykdymas šioje byloje gina tik kreditoriaus interesus.
5.4. Skolininkas nemato, kuriuo iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų jis galėtų atnaujinti procesą byloje ir kuris vėlgi nebūtų nuginčytas jau pareikšta ir šiame skunde aptarta teismo pozicija, kad procesiniai dokumentai – teismo įsakymas – jam buvo įteikti tinkamai.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas skolininko prašymas dėl termino pateikti prieštaravimus atnaujinimo bei atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl 2018 m. birželio 26 d. teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė UAB „Instrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininko V. V. 180,74 Eur skolą, 45,21 Eur palūkanas, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino. Teismo įsakymas įsiteisėjo skolininkui per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikus dėl jo prieštaravimų. Skolininkas 2019 m. gegužės 13 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, nurodydamas, kad apie priimtą teismo įsakymą jis sužinojo 2019 m. gegužės 8 d., gavęs iš antstolės raginimą įvykdyti sprendimą. Skolininko informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai jam realiai nebuvo įteiktas teismo įsakymas, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skolininko prašymo netenkino, konstatavęs, jog procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai, skolininkui per CPK nustatytą terminą nepatekus prieštaravimų teismo įsakymas įsiteisėjo ir civilinė byla šiuo metu yra baigta; skolininkas jokių kitų esminių praleisto termino atnaujinimo priežasčių nenurodė, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti pripažįstamos svarbiomis bei būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.
10. Civilinio proceso kodekso (CPK) XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui (CPK 438 straipsnis).
11. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, kuria pagrįstai skundžiamoje nutartyje vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra pateikti išaiškinimai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, aiškinimo ir taikymo.
13. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
14. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 26–28 punktai).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 29 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Instrum Lietuva“ pareiškimo ir Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. įsakymo bei pranešimo kopijų skolininkui V. V. kreditorės nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, kuris taip pat yra ir skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Nepavykus įteikti dokumentų skolininkui, teismas savo iniciatyva išreikalavo duomenis iš VSDFV apie skolininko darbovietę ir procesinius dokumentus skolininkui siuntė ir jo darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau įteikti procesinių dokumentų skolininkui per darbovietę taip pat nepavyko. Skolininkas nebuvo prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), jo elektroninio pašto adresas kreditorės pareiškime nebuvo nurodytas, šios bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo šalimi kitoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje byloje, todėl įteikti procesinių dokumentų elektroninių ryčių priemonėmis ar teisme galimybės nebuvo. Ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir Įteikimo aprašą teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
17. Kadangi, kaip minėta, procesinius dokumentus apeliantui buvo bandoma įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, vieną iš jų nurodant pašto įstaigai saugoti dokumentus 30 dienų nuo pranešimo palikimo adresato pašto dėžutėje, taip pat dokumentus buvo bandoma įteikti ir per apelianto darbovietę, tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad dokumentai įteiktais pagal įstatymą buvo pripažinti išnaudojus realias jų įteikimo asmeniškai apeliantui galimybes. Todėl, apeliantui per CPK nustatytą terminą nepatekus prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai nagrinėjamu atveju skolininkui buvo įteikti tinkamai ir teismo įsakymas įsiteisėjo.
18. CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, teismas terminą prieštaravimams pateikti gali atnaujinti. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti vieninteliu pagrindu, kad jam nebuvo fiziškai įteikti procesiniai dokumentai. Nustačius, kad skolininkui šiuo atveju procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai vadovaujantis įstatymo nuostatomis, aplinkybė, jog skolininkas faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis terminui atnaujinti ir neturi lemiamos teisinės reikšmės. Kitų svarbių priežasčių terminui atnaujinti apeliantas nenurodė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad nors apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog jis buvo laikinai išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl procesiniai dokumentai jam ir nebuvo įteikti, tačiau nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tokių aplinkybių savo prašyme pirmos instancijos teismui net nebuvo nurodęs, todėl vertintinos kritiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė šį terminą atnaujinti ir priimti apelianto prieštaravimus.
20. Apeliantas atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-31-403/2019, tačiau minėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019 yra pateikti išaiškinimai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui, kai priimamas sprendimas už akių, aiškinimo ir taikymo, civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra pateikti išaiškinimai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, aiškinimo ir taikymo. Be to, apelianto cituojamoje nutartyje taip yra vadovaujamasi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje e3K-3-31-403/2019 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019 28-30 punktai).
21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos nustatant praleisto termino priežasčių svarbą, ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo atnaujinimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.