- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- ATP-87-174/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00836-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- J. A.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo, J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis Justinas Mačijauskas 2012 m. spalio 11 d. J. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. spalio 11 d., apie 16:45 val., vairavo pakartotinai automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda 2012-04-24 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 129 str., 127 str. 2 d., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to pastebėjęs kliūtį automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apsivertė. Įvykio metu apgadino automobilį. Nepateikė automobilio dokumentų. Šiais savo veiksmais J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 4, 5, 6, 14, 16, 106 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu J. A. pripažino kaltu padarius ATPK ATPK 130² str., 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 130² str. 4 600 Lt baudą ir automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, pagal ATPK 127 str. 3 d. – 5 200 Lt baudą ir automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., J. A. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 5 200 Lt bauda ir automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. A. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą – panaikinti nutarimo dalį dėl jam priklausančio automobilio Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Nurodo, jog jis yra I grupės invalidas, gyvena vienas, todėl pats savarankiškai privalo savimi pasirūpinti – nusipirkti maisto, kuro, įsigyti kitų pragyvenimui būtinų daiktų. Teigia, kad dėl menko išsilavinimo jis daug ko gyvenime nesupranta ir negali tinkamai įvertinti, tačiau, jo nuomone, jam paskirta labai didelė – 5 200 Lt – bauda vien už tai, kad savo automobiliu įvažiavo į griovį, tačiau niekam žalos nepadarė. Apeliantas teigia, kad automobilis, jam esant be kojų ir turint tik vieną sveiką ranką, yra būtinas. Apeliantas pripažįsta, jog kartais vartoja alkoholį ir supranta, kad tai blogas įprotis, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jo, kaip I grupės invalido, gyvenimas yra labai sunkus, jis vienas gyvena kaime, todėl be automobilio jo gyvenimas yra neįmanomas – jis negali nusipirkti net maisto, nuolatos turi galvoti, kas jam galėtų padėti nueiti į parduotuvę, kas galėtų atnešti malkų pečiui užkurti, vandens ir kita. Be to, J. A. prašo atsižvelgti į tai, kad jis buvo sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus, ir nors pastarieji gyvena kartu su motina, tačiau jis privalo juos išlaikyti. Apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda yra labai griežta, ne jis niekam žalos nepadarė, jo pajamos yra labai menkos, jų neužtenka ne tik vaikams išlaikyti, bet ir pačiam pragyventi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK laikinai einantis viršininko pareigas Alvydas Balandis prašo J. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu J. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 130² str., 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d., padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda, paskyrus automobilio konfiskavimą, yra per griežta.
ATPK 130² straipsnyje (teisės norma, kurioje numatyta atsakomybė už sunkiausią iš J. A. padarytų pažeidimų) įtvirtinta: „Transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.“ Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas, numatytas straipsnio sankcijoje kaip privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda.
ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
Apygardos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. J. A. pakartotinai per vienerių metų laikotarpį vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vairuodamas automobilį neblaivus J. A. kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, šį pažeidimą J. A. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nes ši teisė jam yra atimta. Šie duomenys neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Tai, kad J. A. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytus pažeidimus ribų. Kitos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės (pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, jis yra I grupės invalidas ir kt.) apylinkės teismo buvo įvertintos, ir apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį (pakartotinai vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti) bei pažeidėjo asmenybę – anksčiau nemaža kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už vairavimą neblaiviam, apygardos teismo vertinimu, šioje byloje nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių J. A. galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, taigi taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų šioje byloje nėra pagrindo.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala.
Pabrėžtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas J. A. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ATPK nuostatas pritaikė tinkamai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo keisti teismo sprendimą dėl automobilio konfiskavimo.
Taip pat nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl jam paskirtos baudos. Kaip minėta, J. A. padarė vienus iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje, todėl šiuo atveju vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neigiamų pasekmių, susijusių su paskirtos administracinės nuobaudos vykdymu, atsiradimas nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pirmosios instancijos teismas J. A. už pažeidimų, numatytų ATPK 130² str., 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d., padarymą paskyrė šių straipsnių sankcijose numatytą nuobaudą, atsižvelgęs tiek į pažeidėjo asmenybę, t. y. kad jis yra nedirbantis, neįgalus, tiek į tai, kad pakartotinai per metus jis padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, kuris, pažymėtina, yra šiurkštus pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo J. A. asmenybę, jam paskirta teisinga ir proporcinga nuobauda.
Pažymėtina, kad ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Remdamasis šia nuostata, apeliantas turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, paskyrusiam nuobaudą, motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.