Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui E. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Duomenys, įrašyti ieškovo gimimo liudijime, kad jis yra A. Ž. sūnus, neatitinka tikrovės, todėl dėl tėvystės įrašo nuginčijimo ieškovas ir kreipiasi į teismą, siekdamas nuginčyti tėvystę, nes dėl nurodomų aplinkybių A. Ž. negali būti ieškovo tėvu. Ieškovas nurodo, kad tėvystės nuginčijimas atitiktų jo interesus, kadangi tik tokiu būdu būtų galima nustatyti jo tikrąją tėvystę, pasikeisti nuo gimimo nemėgstamą pavardę. Tėvystė turi būti nuginčyta, nes įrašas, kad ieškovas V. Ž. yra A. Ž. sūnus, neatitinka tikrovės.

Taip pat ieškovas nurodo, kad jis pilnametystės sulaukė 2016 metais. Iš pradžių siekė pasikeisti pavardę ikiteisminiu būdu, tačiau jo pastangos buvo bevaisės. Apie galimybę nuginčyti tėvystę teismine tvarka sužinojo jau pasibaigus vienerių metų senaties terminui, todėl prašo nurodytas aplinkybes ir senaties praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir jį atnaujinti.

Ieškovo V. Ž. atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, taip pat atnaujinti senaties terminą ieškiniui paduoti.

Atsakovas A. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui ieškinys su jo priedais įteiktas įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, tačiau teismo nustatytu terminu jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką taip pat pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), jokių prašymų negauta. Todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo - E. Ž. prašė ieškinį tenkinti ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo sudariusi santuoką su A. Ž.,bet po kelių mėnesių A. Ž. ją paliko ir nuo to laiko su A. Ž. daugiau negyvenusi, bei iki šiol nežinanti koks yra A. Ž. likimas. Su P. S. pradėjusi gyventi nuo 1996 m.,bet tuo metu su A. Ž. dar nebuvo išsituokusi. Jai gyvenant su P. S. 1998 m. gimė sūnus V. Ž., kur P. S. gimusį vaiką pripažino kaip savo vaiką. Gimus sūnui V. ji nebuvo išsituokusi su A. Ž. ir registruojant vaiko gimimą jai nurodė, kad jai esant santuokoje vaiko tėvu gali užregistruoti tik sutuoktinį.Gyvendama kartu su P. S. (duomenys neskelbtini) dar susilaukusi ir dukros J. 2000 m buvo kreipusis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo,kad miręs P. S. yra abiejų vaikų tėvas, bet dėl iškilusio ginčo su P. S. sūnumi byla 2000-10-17 nutartimi buvo palikta be nagrinėjimo. 2000-11-10 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos santuoka su A. Ž..Apie bylų nagrinėjimą A. Ž. buvo informuojamas viešais skelbimais laikraščiuose,tačiau bylų nagrinėjime A. Ž. nedalyvavo .Ieškovo tėvas tikrai nėra A. Ž.,o jo tikrasis tėvas yra P. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 straipsnis numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį, kai vaikas gimsta motinai, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystę nuginčyti galima tik teismine tvarka (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.149 straipsnio 1 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus 1998-04-17 išduotame gimimo liudijime įrašo Nr. 47 ieškovo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas yra A. Ž. ,pastabose apie tėvą nurodant, kad tėvo gyvenamoji vieta nežinoma, dingęs be žinios , o mama - E. Ž. gyv. (duomenys neskelbtini), kuri ir buvo įrašo padarymo pareiškėja. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad įrašas dėl santuokos(sudarytos (duomenys neskelbtini),įrašo Nr.238) tarp A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini)ir E. Ž., nutraukimo padarytas ištuokos metrikų knygoje 2000-11-27, įrašo Nr. 75,kur A. Ž. gyvenamoji vieta nurodyta Lietuva, o E. Ž. (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimu patvirtinama, kad P. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2000-10-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-0492/2000 matyti, kad E. Ž. buvo kreipusis su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad P. S. miręs (duomenys neskelbtini) buvo jos pagimdytų vaikų V. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) tėvas, nustatymo, bet pareiškimas buvo paliktas be nagrinėjimo iškilus ginčui su suinteresuotu asmeniu A. S., išaiškinant teisę kreiptis ieškininės teisenos tvarka. Iš 2000-11-10 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0762/2000 matyti, kad buvo nutraukta E. Ž. santuoka su A. Ž. ir apie bylos nagrinėjimą A. Ž. buvo pranešta skelbimu spaudoje.

Dėl ieškinio senaties termino

Kreipiantis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). CK 3.152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmenys, įrašyti kaip vaiko motina ar tėvas, apie tokį įrašą sužinojo būdami nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje arba ribotai veiksnūs šioje srityje, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jie sulaukė pilnametystės arba tapo veiksnūs šioje srityje.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad jis tik sulaukęs pilnametystės, pradėjo domėtis kas yra tikrasis jo tėvas. Kadangi ieškovas pilnametystės sulaukė 2016-01-20, o ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo teismui pateiktas 2018-02-13, akivaizdu, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 3.6 straipsnio 2 dalis). Senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų, užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę – CK 3.146 straipsnio 2 dalis, tai numato ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė byla Nr.3K-3-460/2007). Atsižvelgiant į tai, jog, kaip nustatyta ir iš šalių paaiškinimų, tarp ieškovo ir atsakovo nėra ir niekada nebuvo užsimezgę jokie emociniai ir socialiniai tėvo ir vaiko santykiai, jie vienas kito nepažįsta, į tai, kad atsakovas A. Ž. ir tretysis asmuo – ieškovo motina E. Ž. nėra pateikę prašymo taikyti senaties termino, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo bei jo atstovo prašymą ir atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007; ir kt.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150, 3.152 straipsniai).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-9/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tretysis asmuo E. Ž. ir atsakovas A. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, tačiau kartu pragyveno apie mėnesį ir po santuokos sudarymo praėjus maždaug mėnesiui laiko atsakovas A. Ž. paliko savo žmoną E. Ž. ir nuo to laiko jai nėra žinomas jo tolimesnis likimas. Po išsiskyrimo tretysis asmuo E. Ž. su atsakovu A. Ž. nepalaikė jokių ryšių (jai nežinomas atsakovo likimas, nežinomas gyvenamosios vietos adresas). Nuo 1996 metų E. Ž. pradėjo kartu gyventi su P. S.. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus ieškovas V. Ž.. Iki 2001-07-01 galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 58 str. nurodė, kad tėvas ir motina ,esantys tarpusavio santuokoje,įrašomi gimimo knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų tėvų pareiškimu, o šio kodekso 59 str.nurodė apie galimybę asmeniui, įrašytam vaiko tėvu arba motina ,ginčyti įrašą per vienerius metus nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie įrašą. Kad A. Ž. būtų ginčijęs šį įrašą įrodymų nepateikta.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad E. Ž. su P. S. gyveno kartu faktinėje šeimoje nuo 1996 m iki pat jo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp E. Ž. ir atsakovo A. Ž. buvo nutraukta tik 2000-11-27, A. Ž. nedalyvaujant teismo posėdžiuose. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino. Nustatyta, kad atsakovas su ieškovu, kurio tėvu jis įrašytas, neturėjo jokio ryšio, vaiko auklėjime atsakovas nedalyvavo, su ieškovu jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, o pagal ieškovo nurodymą, jis niekada nėra matęs atsakovo, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad A. Ž. nėra ieškovo tėvas, bei esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį nebūtų pažeisti vaiko interesai, todėl ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

2017-04-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-2009-8371 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovas V. Ž. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, mokėjimo, bei jam buvo paskirtas advokatas S.Raulušaitis valstybės nemokamai antrinei teisinei pagalbai teikti.

Byloje pateikta VGTPT Kauno skyriaus 2018-04-24 pažyma Nr. NTP-7-2566 patvirtinama, jog valstybės išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje ieškovui sudaro viso 156,00 Eur.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo bei 156,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas nėra žinomas, nėra ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.152 straipsnio 3 dalis).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas nežinomas, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas nežinomas, 156,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.