- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-05
- Bylos Nr.
- I-2018-57/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Stulpinienė, Dalia Gumuliauskienė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
- Advokatai
- Dovilė Stančikaitė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ atstovei advokatei Dovilei Stančikaitei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovei Jolantai Bružaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl 2007 m. sausio 30 d. nutarimo panaikinimo ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos vado (toliau – Pakrančių apsaugos rinktinė) 2007-01-30 nutarimą pareiškėjos akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byloje Nr.01, kuriuo paskirta 11000 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėja prašo bylą nutraukti (b.l. 4-8). Nurodo, kad bendrovei paskirta bauda už tai, kad 2007-01-02 17 val. 20 min. į Palangos oro uostą reisu TE-863 iš Amsterdamo (reisinis skrydis) atskraidinta užsienietė Maroko Respublikos pilietė E.K.L., gim. (duomenys neskelbtini) , Maroko piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenanti Maroke, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. Pareiškėja reikalavimą grindžia pažeistomis materialinės teisės normomis. Mano, jog nepagrįstai nutarimas grindžiamas Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo nuostatomis bei ES Reglamento (EB) Nr.539/2001 su vėlesniais pakeitimais nuostatomis, nes Konvencija ir Reglamentas taikytinas tik valstybėms narėms, o ne privatiems vežėjams. Teigia, jog Transporto veiklos pagrindų įstatymas numato atsakomybę oro vežėjui, kai vežėjas pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Skirtingos sąlygos nustatytos užsieniečiams „atvykti“ ir „būti įleistiems“ į Lietuvos Respubliką. Mano, jog vizos turėjimas, kai tokią pareigą užsieniečiui numato tarptautinės sutartys, būtina sąlyga užsieniečiui „būti įleistam“ į Lietuvos Respubliką. Teigia, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, jog „viza“ priskiriama kelionės dokumentams, o plečiamai terminas „kelionės dokumentas“ negali būti aiškinimas. Pažymi, jog Transporto veiklos pagrindų įstatyme nėra kelionės dokumento sąvokos, tačiau Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 punkte, Užsienio reikalų ministro ir Vidaus reikalų ministro 2004-01-19 įsakyme Nr. 9/1V-16 Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo kelionės dokumentu laikoma – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Kelionės dokumentų sąraše viza neminima. Pastebi, kad Pakrančių apsaugos rinktinė „kelionės dokumento“ sąvoką interpretuoja skirtingai. Sprendime dėl užsieniečio neįleidimo nurodyta, jog užsienietė neturi galiojančios vizos, o skundžiamu nutarimu bendrovė patraukta atsakomybėn neužtikrinus, kad keleivė turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus. Mano, jog Įstatymas įpareigoja oro vežėją tikrinti ar užsienio pilietis turi kelionės dokumentą, tai yra tik vieną iš penkių sąlygų, numatytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 straipsnyje. Šią pareigą pareiškėja įvykdė, nes priimdama į skrydį keleivę Maroko Respublikos pilietę E.K.L. patikrino jos kelionės dokumentą, kuris atvykimo į Palangos oro uostą metu galiojo.
Pareiškėjos atstovė išdėsčiusi tuos pačius reikalavimą pagrindžiančius argumentus prašo skundą patenkinti, nes vizos tikrinimas į vežėjo funkcijas neįeina. Atstovė, pateikė dokumentus įrodančius sunkią bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ finansinę padėtį, atsižvelgiant į pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, teismo prašo skundžiamu nutarimu paskirtą baudą sumažinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 27-31). Teigia, kad pareiškėja neteisingai supranta teisės aktų normas. Pažymi, jog Transporto veiklos pagrindų įstatymas parengtas ir apima ES teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius. Teigia, jog viza - neatsiejama kelionės dokumento dalis. Nurodo, jog Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, o pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sieną, Bendrijos kodeksą, 5 straipsnio 1 dalį trečiųjų valstybių piliečiams leidžiama atvykti, jei turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus leidžiančius kirsti sieną, jei turi galiojančią vizą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas suderintas su 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB dėl Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą, 26 straipsnio nuostatų papildymo, kuri oro vežėjus įpareigoja priimti savo atsakomybėn ir grąžinti į trečiąją šalį užsieniečius, kuriems neleidžiama atvykti, įpareigoja užtikrinti, kad oro keliais vežamas užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurių reikalaujama atvykstant į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.40 punktu vežėjams nustatyta pareiga imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-02-27 nutartimi, administracinėje byloje Nr. A11-223/2007, išaiškino, kad viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Teigia, kad keliaujant orlaiviais formaliai valstybės siena kertama įskrendant į Lietuvos oro erdvę, tačiau pasienio tikrinimas atliekamas valstybės teritorijoje įsteigtame pasienio kontrolės punkte ir kad, gabenimo pabaiga ir įvežimas sutampa, todėl atsakomybė kyla keleivio vežėjui už tai, kad įvežant keleivį nepasirūpino keleivio įvažiavimui būtinų dokumentų turėjimu. Toks pasirūpinimas turėtų vykti prieš įlaipinant keleivius į orlaivį. Teigia, jog vežėjas, parduodantis bilietą keleiviui, įsipareigoja už tam tikrą mokestį nuvežti keleivį iki paskirties vietos, o ne iki valstybės sienos, todėl vežėjas atsakingas už gabenimą iki keleivio įleidimo į paskirties šalies teritoriją. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.39.4 punktas numato, kad vežėjo prievolė pasibaigia tuo momentu, kai asmuo įleidžiamas į šalį.
Atsakovės atstovė išdėsčiusi tuos pačius atsikirtimą pagrindžiančius argumentus prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad žala Lietuvos valstybei nepadaryta, pareiškėjos sunki finansinė padėtis, todėl neprieštarauja baudos mažinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundas tenkintinas iš dalies ( Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu ). Pareiškėja akcinė bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ patraukta atsakomybėn už tai, kad 2007-01-02 17 val. 20 min. į Palangos oro uosto pasienio kontrolė punktą reisu TE-863 iš Amsterdamo (reisinis skrydis) atskraidinta užsienietė, Maroko Respublikos pilietė E.K.L., gim. (duomenys neskelbtini), Maroko piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenanti Maroke, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos vado 2007-01-30 nutarimu konstatuota, jog akcinė bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirta bendrovei pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį 11000 Lt (vienuolikos tūkstančių litų) bauda (b.l. 9-10, 51-52).
Pareiškėja akcinė bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos vado 2007-01-30 nutarimą ir bylą nutraukti. Reikalavimą grindžia neteisingu materialinių normų taikymu, nes įstatymai nenumato oro vežėjo pareigos tikrinti, ar užsienio pilietis turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Prie kitų teisės aktų priskirtinas Transporto veiklos pagrindų įstatymas, kuris numato administracinę atsakomybę, taikomą administracinio proceso teisės normų nustatyta tvarka, administracinės teisės pažeidimus padariusiems vežėjams, skiriant jiems įstatymo numatytas ekonomines sankcijas – baudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką įgyvendinant valstybinį valdymą. Skundai dėl nutarimų priimtų taikant kitus įstatymus (ne Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas) nagrinėjami bendrąją tvarka, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. Išnagrinėjus bylą priimamas procesinis sprendimas, numatytas Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnyje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialusis įstatymas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas (toliau Transporto veiklos pagrindų įstatymas).
Pagal taikytą šioje byloje vežėjų atsakomybę reglamentuojantį Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (20 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kokiais atvejais vežėjui bauda neskiriama.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnis numato, kad įstatymas skirtas visų transporto rūšių, geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto vežėjams, todėl šio straipsnio nuostatos taikytinos be išlygų ir oro vežėjams, tai yra pareiškėjai. Vežėjo tikrintinų kelionės dokumentų samprata išdėstyta Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokiais dokumentais laikytini kelionės dokumentai, reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai praleisti arba nepraleisti keleivį per dokumentų kontrolės punktą. Įstatymo leidėjas akcentuoja kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsiradimo aspektą. Tokia „kelionės dokumentų“ samprata (jos aiškinimas) neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad „kelionės dokumento“ sąvoka nepateikta Transporto veiklos pagrindų įstatyme, o remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. 9/1V-16 Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo nuostatomis prie kelionės dokumentų viza nepriskirtina.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad Maroko Respublikos pilietė E.K.L. neturėjo galiojančios vizos, leidžiančios jai kirsti Lietuvos valstybės sieną, ir dėl to atsakovo pareigūnų nebuvo praleista per Palangos oro uosto dokumentų kontrolės punktą (b.l.34-42). Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio taikymo prasme ji neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjos akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Sąlygų, numatytų Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, kai vežėjui bauda neskiriama nėra.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu kolegija konstatuoja, jog teisinių pagrindų (Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1dalies 1 ir 3 punktai) naikinti skundžiamą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos vado 2007-01-30 nutarimą pareiškėjos akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byloje Nr.01 nėra.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas teismų prašymus ištirti, ar kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų (pvz. Tabako kontrolės įstatymo) nuostatos, suvaržančios teismo galias, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą, nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, yra konstatavęs, jog toks reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams (2004-01-26 nutarimas byloje Nr. 3/02-7/02-29/03, 2005-11-03 nutarimas byloje Nr. 02/03-03/03-04/03-05/03-39/03-05/04-16/04-02/05-04/05). Teismas pažymėjo (nagrinėtos bylos kontekste), jog įstatymuose nustatytos baudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą, o įstatyme įtvirtinti nediferencijuoti baudų dydžiai, kurių individualizuoti nėra galimybės, nesiderina su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės analogija (Lietuvos Respublikos ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis), protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos veikoje nėra tyčios, sunki bendrovės finansinė padėtis (b.l.59-63), valstybei jokių žalingų pasekmių neatsirado, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais yra pagrindas paskirtą baudą sumažinti iki 6000 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos vado 2007-01-30 nutarimą, kuriuo akcinei bendrovei „flyLAL – Lithuanian Airlines“ paskirta 11000 Lt bauda Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byloje Nr.01, ir paskirti akcinei bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ 6000 Lt baudą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.