- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2-1675/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00487-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- B. G.
- Ieškovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria leista visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti jį naudoti magistralinio kelio rekonstrukcijai, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2099-254/2014 pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams B. G., B. G. įmonei, akcinei bendrovei SEB bankui, antstolei S. Ž., antstolei J. Ž. dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti už visuomenės poreikiams paimamą atsakovės B. G. 0,0850 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-04-24 įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-157 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“, bendrą 25 500 Lt atlyginimo dydį; 2) nutraukti tarp atsakovės B. G. ir B. G. įmonės 2008-03-01 sudarytą 0,6005 ha dydžio sklypo (buv. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį visuomenės poreikiams paimto 0,0850 ha dydžio žemės sklypo atžvilgiu ir panaikinti šio žemės sklypo nuomos sutarties teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti visuomenės poreikiams paimamo atsakovės B. G. 0,0850 ha dydžio žemės sklypo, įkeisto AB SEB bankui, hipoteką (sutartinės hipotekos kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais), taip pat kitas daiktines teises, nustatytas į šiuos sklypus, šių daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistruotus šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti atsakovės B. G. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais sąlygas; 4) panaikinti antstolės J. Ž. 2010-11-10 patvarkymą Nr. SK-9530 Kelių direkcijos atžvilgiu; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Teikdamas ieškinį, ieškovas taip pat prašė neatidėliotinai išspręsti klausimą, ar leidžiama iki ginčo dėl atlyginimo dydžio išsprendimo iš atsakovės B. G. paimamą 0,0850 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-04-24 įsakyme Nr. 1P-(1.3)-157 nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22-56,50 km ruožui rekonstruoti, remiantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 47 straipsnio 6 dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014-07-03 nutartimi šį ieškovo prašymą - leisti iš atsakovės B. G. paimtą žemės sklypą registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti - patenkino. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas tris sąlygas (paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo svarba; parengta turto vertinimo ataskaita; suinteresuota institucija yra pervedusi į notaro depozitinę sąskaitą sumą už perduodamą žemės sklypą), kurioms esant gali būti leista įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti nurodytiems tikslams iki ginčo išsprendimo, remiantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalimi. Ginčas, susijęs su teisingu atlyginimu atsakovei už iš jos paimtą žemės sklypą, bus nagrinėjamas toliau.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė B. G. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014-07-03 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pripažindamas, kad yra įrodytos visos būtinos sąlygos Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Iš ieškovo pateiktos žemės sklypo dalies 2012-04-05 įvertinimo ataskaitos matyti, kad yra atliktas tik žemės sklypo vertinimas, tačiau inžinieriniai įrenginiai ir kitos investicijos, be kurių perkėlimo neįmanomas teisingas atlyginimas už paimamą žemę, net neminimi. Turto vertinimo ataskaitoje turi atsispindėti visi žemės sklypo materialiniai praradimai, kurie turės būti kompensuojami. Be to, žemės sklypas įvertintas palyginamuoju metodu, o tokių sklypų, naudojamų komercinei veiklai, artimiausioje teritorijoje iš viso nėra parduota.
2. Pradinėje projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta paimti tik apie 0,040 ha, neliečiant daugumos padarytų investicijų į žemę. Neatmetama, kad apskaičiavus visus atlygintinus kaštus, projektuotojų sprendimai gali pasikeisti.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014-07-03 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė visuomenės poreikiams paimamo apeliantės žemės sklypo svarbą projekto (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22-56,50 km ruožui rekonstruoti) įgyvendinimui. Numatomas rekonstruoti magistralinio kelio ruožas yra vienas avaringiausių kelių visoje valstybėje. Įgyvendinus projektą, magistraliniame kelyje visiems eismo dalyviams būtų pagerintos eismo sąlygos. Valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra yra visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė įpareigota užtikrinti ir tenkinti.
2. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaita buvo parengta, ar kad ji parengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Vertinimo ataskaitoje atlyginti už paimamoje žemės sklypo dalyje esančią tvorą ir inžinierinius tinklus nenumatyta pagrįstai, nes paimame apeliantės žemės sklype (dalyje) esanti tvora ir inžinieriniai tinklai bus perkelti ieškovo lėšomis į kitą sklypo vietą (jie išliks).
3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-23 pervedė į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. sąskaitą 25 500 Lt sumą.
4. Visuomenės poreikiams paimta būtent tiek žemės, kiek konkrečiai bus reikalinga magistralinio kelio į automagistralę rekonstrukcijai. Paimti mažesnio žemės ploto nėra techninių ir juridinių galimybių.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014-07-03 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentu, jog apeliantė neginčija paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo panaudojimo tikslų, tačiau teigia, kad teismui pateikta žemės sklypo vertės ataskaita negali būti naudojama teisingam atlyginimui apskaičiuoti. Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Be to, teismas ir neprivalo vertinti parengtos turto vertinimo ataskaitoje nurodytos vertės dydžio teisingumo, kadangi toks ginčas, susijęs su teisingu atlyginimu atsakovei už jos paimtą žemės sklypą, bus sprendžiamas byloje toliau.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams byloje yra kilęs Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros taikymo pagrįstumo klausimas.
Iš elektroninės bylos duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010-11-25 įsakymu Nr. 1P-123 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22-56,5 km ruožui rekonstruoti) procedūros pradžios Marijampolės savivaldybėje“ buvo pradėta procedūra apeliantės asmeninės nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, esančio Puskelnių kaime, Marijampolės savivaldybėje, paėmimo. Pateikus VĮ Valstybės žemės fondo turto vertintojo J. L. paimamo žemės sklypo 2012-04-05 įvertinimo ataskaitą apeliantei, ji su šia ataskaita nesutiko ir pateikė savo turto vertintojų parengtą 2008-09-08 preliminarią išvadą dėl turto vertės. Šalims nesusitarus dėl paimamo žemės sklypo tinkamo atlyginimo, sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sudaryta nebuvo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas išspręsti šalių ginčą teismine tvarka (Žemės įstatymo 47 str. 5 d.), nustatant 25 500 Lt atlyginimo dydį bei panaikinant paimamo žemės sklypo atžvilgiu esamus suvaržymus (įregistruota nuomos sutartis, hipoteka, areštas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą ar kitą turtą visuomenės poreikiams leidžiama paimti tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ypatumai ir tvarka reglamentuojami Žemės įstatymo aštuntajame skyriuje. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga inter alia viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams.
Teikdamas šį ieškinį, ieškovas, remdamasis Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašė teismo skubos tvarka išspręsti klausimą dėl paimamos žemės įregistravimo valstybės vardu ir neatidėliotino panaudojimo valstybės reikmėms galimybės dar iki ginčo išsprendimo. Minėtos įstatymo nuostatos įtvirtina teismui pareigą per 7 dienas nuo žemės savininko paaiškinimų (atsiliepimo į ieškinį) pateikimo teismui išspręsti klausimą dėl leidimo paimamą žemę įregistruoti valstybės vardu ir pradėti ją naudoti visuomenė poreikiams iki ginčo išsprendimo, jeigu suinteresuota institucija įrodo žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo būtinumą, yra parengusi turto vertinimo ataskaitą bei yra pervedusi už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pinigų sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Iš Žemės įstatymo 45-48 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIP-1891 aiškinamojo rašto nustatyta, kad įstatymo leidėjas, įtvirtindamas tokią žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, siekė trumpinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, taip pat bylinėjimosi procesą, vilkinantį visuomenei reikšmingų projektų vystymą, taip užtikrinant visos visuomenės ar jos dalies interesus.
Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovas įrodė visas būtinąsias Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas, leidžiant įregistruoti paimamą žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti neatidėliotinus darbus iki ginčo išsprendimo iš esmės. Apeliantės vertinimu, vien vertinimo ataskaitos byloje pateikimas nėra tinkamas Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies reikalavimų įgyvendinimas. Su tokia apeliantės pozicija nesutiktina.
Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad VĮ Valstybės žemės fondo turto vertintojas J. L. yra parengęs 2012-04-05 visuomenės poreikiams paimamo apeliantės žemės sklypo (dalies) įvertinimo ataskaitą, kuria paimamo žemės sklypo dalies rinkos vertė nustatyta 25 500 Lt. Tai, kad apeliantė nesutinka su turto vertinimo ataskaitoje nustatyta paimamo žemės sklypo verte, nepaneigia objektyvios galimybės taikyti Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies procedūrą ir leisti paimamą žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu bei pradėti jame neatidėliotinus darbus (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai dalies rekonstrukciją) dar iki ginčas dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemę bus išspręstas teisme iš esmės. Sutiktina su ieškovo bei trečiojo asmens argumentais, kad paimamo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos jo vertės dydžio klausimas bus nagrinėjamas toliau sprendžiant šį ginčą (Kauno apygardos teismo 2014-09-30 nutartimi paskirta ekspertizė), o parengta turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta teisme. Svarbu ir tai, kad žemės sklypo vertinimo ataskaita, kuri atitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, parengta kvalifikuoto vertintojo, turinčio vertintojo kvalifikaciją (teisę verstis tokia veikla). Vadinasi, viena iš sąlygų (turi būti parengta vertinimo ataskaita), leidžianti įregistruoti paimamą žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti iki ginčo galutinio išsprendimo, apeliantės nebuvo paneigta.
Kadangi apeliantė kitų dviejų sąlygų (paimamo žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo svarba; yra pervesta pinigų suma į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą) buvimo nekvestionuoja, o apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos tinkamo tokių bylos aplinkybių įvertinimo, dėl jų atskirai nepasisakytina.
Apeliantės skundo teiginiai, kad projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta paimti tik 0,040 ha žemės sklypo, neliečiant daugumos atliktų investicijų į žemę, nėra aktualūs ginčijamo apeliacinės instancijos teisme klausimo teisingam išsprendimui. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ginčo dėl paties žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams fakto teisėtumo nekyla, nes apeliantė teisme neginčijo administracinio akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1P-(1.3)-157 – paimti atitinkamą jos žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nėra jokių faktinių bei teisinių prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies sąlygų įvertinimu, leidžiant iki ginčo dėl tinkamo atlyginimo išsprendimo paimamą žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu bei neatidėliotinai pradėti jį naudoti, juolab, kad tokiu būdu yra užtikrinamas viešojo intereso (avaringo kelio ruožo rekonstrukcijos) įgyvendinimas.
Atskirojo skundo argumentai nepaneigia minėtos procedūros taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2014-07-03 nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.