Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus apskr. VPK KPV) nutarimo panaikinimo ar pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anykščių r. PK VP VTS PB patrulis 2008-08-27 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą M. J. už Kelių eismo taisyklių (KET) 174 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2008-08-27 09.14 val. Anykščiuose, J. Biliūno g. vairavo automobilį ir važiavo 83 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h. Leistiną greitį viršijo 33 km/h ± 2 km/h = 31 km/h. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124 str. 4 d. (b. l. 9).

Vilniaus apskr. VPK KPV AVS vyr. specialistas 2008-10-20 nutarimu Nr. E691556 M. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d., padarymą skyrė 530 litų baudą (b. l. 10).

M. J. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą pakeisti, sušvelninant paskirtą nuobaudą. Paaiškino, kad 2008-08-27 vairavo automobilį, važiavo krašto keliu link Anykščių gyvenvietės. Važiavo neskubėdamas, automobilių sraute. Artėdamas prie gyvenvietės, greitį sumažino iki 60 km/h, pasižiūrėjo į automobilio prietaisų skydelį. Priekyje važiavo automobilis, kurio markės ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, kuris, sprendžiant iš didėjančio atstumo nuo jo automobilio, važiavo greičiau. Kai pareigūnas parodė skritulį su raudonu atšvaitu, tas automobilis nesustojo, o kadangi skritulys su raudonu atšvaitu buvo pakeltas ir privažiuojant jam, jis pakluso KET reikalavimams ir sustojo, nors nebuvo tikras, ar buvo stabdomas būtent jo automobilis. Pareigūnas patikrino dokumentus ir pakvietė į tarnybinį automobilį. Pareigūnas apkaltino jį viršijus leistiną greitį. M. J. įsitikinęs, kad greitį galėjo viršyti 10-15 km/h, nes prieš kelio ženklą, žymintį gyvenvietės pradžią, pagal prietaisų skydelio parodymus važiavimo greitis buvo 60 km/h. Greitį matavęs pareigūnas tarnybiniame automobilyje sėdinčiam pareigūnui pranešė, kad užfiksuotas greitis yra 83 km/h, o jam parodė prietaiso parodymus, tačiau kas jame užfiksuota, gerai nematė. Po to tas pareigūnas nuėjo toliau matuoti kitų transporto priemonių greitį. Su užfiksuotu greičiu jis nesutiko, nes galėjo važiuoti tik 60-65 km/h greičiu. Greičio matuoklis SL-700 neturi galimybės iš automobilių srauto išrinkti greičiausiai važiuojantį automobilį ar parodyti, kurio automobilio greitis buvo užfiksuotas. Pareigūnui baigiant surašyti ATP protokolą, jis paprašė dar kartą parodyti užfiksuotą greitį, tačiau pareigūnas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad su parodymais jau buvo supažindintas. Teigia, kad tokie pareigūnų veiksmai prieštarauja Policijos patrulių veiklos instrukcijos 76 p. Pateikti susipažinti prietaiso metrologinės patikros dokumentai buvo tvarkingi ir galiojantys, tačiau negalėjo sutikrinti įrenginio serijinių numerių, nes prietaisu intensyviai dirbo policijos pareigūnas. Byla iš pradžių buvo paskirta nagrinėti 2008-09-10. Tačiau nuvykus nurodytu laiku, buvo paaiškinta, kad byla dar negauta, bylos nagrinėjimas atidėtas 2008-10-20. Tą dieną atvykti negalėjo, byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Paaiškina, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neatsižvelgta į tai, kad nors ATP protokole nurodyta, kad pažeidimo faktą liudija V. D., tačiau nėra aišku, ar liudytojas apklaustas, nes byloje nėra liudytojo paaiškinimo; ATP protokole neteisingai pažymėta pažeidimo padarymo vieta, nes pareigūnų sustabdytas buvo ne J. B., o A. Vienuolio gatvėje. Be to, toje vietoje kelias apželdintas medžiais, vingiuotas, vietovė yra nuokalnėje, ribotas matomumas. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 82 p. patruliams draudžiama stabdyti transporto priemones kelių ruožuose, kur ribotas matomumas, stačiose įkalnėse ir nuokalnėse, sankryžose, perėjose, geležinkelio pervažose ir kitose pavojingose vietose, kur sustojusi transporto priemonė gali sukelti autoavariją, sutrukdyti kitų transporto priemonių eismą, sudaryti transporto grūstį, užstoti kitiems vairuotojams kelio ženklus ar šviesoforo signalus, sukelti pavojų patrulių ir (arba) eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai. ATP protokole nėra užfiksuotas atstumas, kuriuo buvo matuojamas automobilio greitis. Byloje nėra įrodymų apie greičio matavimo prietaiso oficialų įteisinimą, nėra pateikti užfiksuoti parodymai. Byloje nėra greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukcijos. Pažeisti bylos (medžiagos) persiuntimo terminai. Byla persiųsta nagrinėti 2008-09-23, lydraščio Nr. 53-S-8399, o pagal LR ATPK 261 str. byla turėjo būti persiųsta per 3 dienas. Pažeisti bylos nagrinėjimo terminai: byla gauta 2008-09-26, išnagrinėta 2008-10-20, kai pagal LR ATPK 282 str. byla turėjo būti išnagrinėta per 15 dienų.

Teismo posėdyje M. J. pripažino, kad galėjo viršyti leistiną greitį, tačiau ne tiek, kiek užfiksavo pareigūnai, prašė vadovautis LR ATPK 30 str., 31 str. ir sušvelninti nuobaudą.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Skundas netenkintinas.

M. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo nustatytą leistiną greitį.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Vienu pagrindinių įrodymų, patvirtinančių leistino greičio viršijimo faktą, yra greičio matavimo prietaiso parodymai. ATP protokole ir tarnybiniame pranešime (b. l. 9, 11) nurodoma, kad greitis buvo matuojamas greičio matuokliu SL 700 Nr. SL70193, patikros Nr. 0303657, patikros protokolo registracijos Nr. 535, kuris užfiksavo 83 km/h ± 2 km/h greitį, kai leistinas greitis 50 km/h. Iš į bylą pateiktos greičio matuoklio SL 700 naudojimo instrukcijos (b. l. 22-29) matyti, kad tai yra lazerinis greičio matuoklis. Tokiems prietaisams naudoti nereikalingi kompetentingų institucijų leidimai, kaip kad pavyzdžiui greičio matuokliams, veikiantiems radijo bangų pagalba. Į bylą pateiktas patikros sertifikatas (b. l. 20) rodo, kad prietaisas yra tinkamas naudoti iki 2009-04-21. Greičio matuoklio leidžiamoji paklaida yra ± 2 km/h, greičio matavimo atstumai nuo 3 iki 800 m. Prietaisas įrašo greitį, atstumą ir laiką. Iš instrukcijos matyti, kad, matuojant greitį, svarbu yra sureguliuoti taikiklį ir lazerio spindulį, nes, esant bet kokiam vertikaliam ar horizontaliam nukrypimui, sunku išgauti greičio parodymus didesniame atstume. Prietaisas turi detektoriaus schemą, kuri neleidžia veikti jeigu aptinkamas pašalinis interferencijos šaltinis. Prietaiso ekrane tuomet pasirodo atitinkamai užrašai. Tinkamai sureguliavus prietaisą, girdisi atitinkami garsiniai signalai, kurie leidžia matavimus atliekančiam pareigūnui žinoti, kad su prietaisu galės atlikti matavimus. Greitis užfiksuojamas taikikliu pataikius į taikinį, matuojant lazeriniais matuokliais svarbus yra atspindys nuo taikinio, todėl instrukcijoje rekomenduojama taikytis į automobilio priekinius žibintus ir valstybinio numerio ženklą. Greičio užfiksavimas patvirtinamas garsiniu signalu. Lazerinis matuoklis sugeba atskirti, ar automobilis yra artėjantis, ar tolstantis. Į bylą pateiktas įrodymas (b. l. 21) patvirtina, kad pareigūnai D. N. ir V. D. išlaikė įskaitą dėl greičio matavimo prietaiso Unipar SL 700 naudojimo. Preziumuojama, kad minėti pareigūnai moka dirbti su greičio matavimo prietaisu SL 700.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas D. N. parodė, kad dirbo su V. D., matavo greitį Anykščių mieste. Pamatė atvažiuojantį automobilį, pamatavo jo greitį ir užfiksavo, kad greitis viršytas. Liudytojas aiškino, kad ir vizualiai matėsi, kad greitis viršijamas. Liudytojas sustabdė automobilį. Vairuotojas, pamatęs, kad jį stabdo, iškišęs galvą per automobilio langą iš karto jam šaukė, kad greičio neviršijo. Liudytojas paaiškino, kad lazerinis prietaisas rodo greitį, laiką ir atstumą. Liudytojas parodė vairuotojui užfiksuotą greitį, paaiškino vairuotojui, kad aplinkybę, kad užfiksuotas būtent to automobilio greitis, patvirtina greičio matavimo laikas, kurį rodo prietaisas. Greitį užfiksavo maždaug 200 m atstumu. ATP protokole neįrašė atstumo, nes neseniai dirba, neturi praktikos. Parodė, kad tarnybinis automobilis stovėjo išvažiavime iš degalinės. Kai matavo greitį, nei atvažiuojančių, nei nuvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl suklysti ir pamatuoti ne to automobilio greitį negalėjo. Liudytojas parodė, kad vietovė yra lygi. Liudytojas paaiškino, kad greičio matavimo prietaisas rodo ir pamatavimo laiką. Kai M. J. pasakė, iš kur jam žinoti, kad pamatuotas jo automobilio laikas, liudytojas jam pasiūlė sutikrinti laiką, kadangi prietaisas rodė, jog praėjo labai nedaug laiko, t. y. gal kelios minutės su sekundėmis.

Liudytojas V. D. parodė, kad sėdėjo tarnybiniame automobilyje, greitį matavo D. N.. Liudytojas pamatė kaip kolega išbėgo į kelią stabdyti atvažiuojančio automobilio. Automobilio durelės buvo atidarytos, liudytojas viską girdėjo. Vairuotojas, pamatęs, kad jį stabdo, važiavo ne į kelkraštį, o labiau link kelio vidurio, apie 10 m nuo D. N., ir iškišęs galvą per automobilio langą iš karto jam šaukė, kad greičio neviršijo. Matė, kaip D. N. parodė vairuotojui prietaiso parodymus, pasakė, kad užfiksuotas 83 km/h greitis. Kokiu atstumu užfiksavo, liudytojas neatsiminė. Vietovė lygi, medžiai šalikelėje nugenėti. Nei atvažiuojančių, nei nuvažiuojančių automobilių tuo metu nebuvo. D. N. atsisėdo į tarnybinį automobilį rašyti ATP protokolą, liudytojas tuomet paėmė greičio matuoklį. Vairuotojas nesutiko su užfiksuotu greičiu. Liudytojas rodė vairuotojui matuoklį, paaiškino, kad sutikrintų laiką, nes prietaisas fiksuoja greičio pamatavimo laiką.

Liudytojų policijos pareigūnų parodymai sutampa, yra logiški ir nuoseklūs, atitinka rašytinius byloje surinktus įrodymus (ATP protokolą, tarnybinį pranešimą, b. l. 11). Tai, kad tarnybinį pranešimą surašė tik vienas pareigūnas, nereiškia, kad buvo pažeisti įrodymų rinkimo principai. Tarnybinį pranešimą surašė pareigūnas D. N., o pareigūnas V. D. ATP protokole nurodytas liudytoju. V. D. parašas protokole rodo, kad jis patvirtina visas ATP protokole ir D. N. surašytame tarnybiniame pranešime nurodomas aplinkybes. Pareigūnai parodė, kad M. J. nepažįsta, pats M. J. nenurodė teismui aplinkybių, kad pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti jį pažeidimo padarymu. Todėl nėra pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais.

Greičio matuoklio naudojimo instrukcija ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai paneigia M. J. argumentus, kad pareigūnai galėjo suklysti ir pamatuoti kito automobilio greitį. Liudytojai parodė, kad tuo metu, kai buvo matuojamas greitis, kiti automobiliai nevažiavo. Kaip jau minėta, liudytojų parodymais netikėti pagrindo nėra, tuo tarpu M. J. savo paaiškinimų, kad važiavo automobilių sraute, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

M. J. abejoja prietaiso parodymais, aiškindamas kad vietovė yra riboto matomumo, pakelėje yra medžių, kelias vingiuotas, vietovė yra nuokalnėje. Tokios aplinkybės iš tiesų turi įtakos prietaiso fiksuojamiems parodymams, tačiau vairuotojo naudai, nes instrukcijoje nurodyta, kad norint pasiekti tikslius matavimus, reikia nukreipti lazerį taip, kad jis „šaudytų“ tiesiai į jį atvažiuojantį arba nuo jo nuvažiuojantį objektą. Tuo atveju, jeigu objektas juda netiesiai (kampu) į lazerio pusę, prietaisas užfiksuoja mažesnį greitį negu yra iš tikrųjų. Todėl M. J. abejonės, kad prietaisas galėjo užfiksuoti didesnį, negu jis važiavo, greitį dėl vietovės reljefo, yra nepagrįstos.

Byloje nenustatyta, kad pareigūnai greitį matavo netinkamai, kas leistų abejoti gautų parodymų objektyvumu.

ATP protokole pareigūnas D. N. nurodė tik prietaiso užfiksuotą greitį, nors teismo posėdyje patvirtino, kad prietaisas rodo ir laiką bei atstumą. Tokie duomenys turėjo būti užfiksuoti ATP protokole, siekiant užtikrinti prietaiso parodymų objektyvumą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad greičio užfiksavimo laiką pareigūnas D. N. nurodė tarnybiniame pranešime, duodamas parodymus teismo posėdyje patvirtino, kad greičio užfiksavimo laiką rodė vairuotojui ir aiškino, kad būtent laikas ir įrodo, kad pareigūnas užfiksavo to, o ne kurio nors kito automobilio greitį. Tokias pačias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir pareigūnas V. D.. Šių aplinkybių M. J. teismo posėdyje neneigė. Dėl to, kad ATP protokole nėra nurodytas ir atstumas, kuriuo buvo atlikti matavimai, teismas pastebi, kad pagal greičio matavimo prietaiso instrukciją, matuojant didesniu, negu leidžia lazerio galimybės, atstumu, prietaisas matavimų neatlieka. Kadangi prietaisas užfiksavo greitį, darytina išvada, kad pareigūnas matavimus atliko pagal instrukciją.

M. J. nurodo, kad byloje kaip įrodymas nėra pateikti užfiksuoti greičio matuoklio parodymai. Greičio matuoklio SL 700 užfiksuoti parodymai gali būti atkurti personalinio kompiuterio ir programinės įrangos pagalba (instrukcijos 8 psl., b. l. 26). Tačiau aprašyti ištirti įrodymai yra pakankami išvadai, kad greičio matavimo prietaiso parodymai, nurodyti ATP protokole, yra patikimi, papildomai juos atkurti nereikalinga.

M. J. ir pats neneigė, kad leistiną greitį kažkiek viršijo, teigė, kad važiavo 60-65 km/h greičiu, tačiau savo paaiškinimų nepagrindė jokiais objektyvumo požymiais apibrėžtais įrodymais. Kaip matyti iš M. J. paaiškinimų skunde, į automobilio prietaisų skydelį jis žiūrėjo įvažiuodamas į miestą ir sumažindamas greitį, tai nereiškia, kad tokiu greičiu jis važiavo ir tuo metu, kai pareigūnas pamatavo greitį. Inkriminuojamo pažeidimo neigimas, nepateikiant jokių įrodymų, nėra pagrindas nutarimui panaikinti. Byloje nustatyta, kad matuojant greitį kitų važiuojančių automobilių nebuvo, o greičio matavimo prietaisas fiksuoja atlikto matavimo laiką ir atstumą, todėl pareigūnai negalėjo suklysti ir pamatuoti ne M. J. vairuojamo automobilio važiavimo greitį. Remiantis ištirtų įrodymų visetu, darytina išvada, kad pareigūnai užfiksavo būtent M. J. vairuojamo automobilio važiavimo greitį 83 km/h greičiu, todėl pagrįstai jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą.

Eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Taisyklių 1 p.). Kelių eismo taisyklių 174 p. nurodo, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

LR ATPK 124 str. 4 d. nurodo, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30 km/h, bet ne daugiau kaip 40 km/h, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas atsižvelgė į M. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą. Pažyma apie KET pažeidimus (b. l. 12-14) patvirtina, kad M. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už 2007-10-11 padarytą KET 158 punkto reikalavimų pažeidimą, už 2008-04-26 padarytą KET 141 p. reikalavimų pažeidimą. Todėl pagrįstai ši aplinkybė pripažinta M. J. atsakomybę sunkinančia (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Bauda individualizuota (iš pažymos apie KET pažeidimus matyti, kad M. J. administracinėn atsakomybėn trauktas ne kartą, o paskirtos atsakomybės priemonės jokio auklėjamojo poveikio jam neturėjo, išvadų dėl to nepadarė), atitinka padaryto pažeidimo pobūdį. Konstatuotina, kad nuobauda paskirta laikantis LR ATPK 30 str. 30² str. reikalavimų. Keisti nuobaudą pagrindo nėra. Teisinio pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ str. ir sušvelninti administracinę nuobaudą taip pat nėra. LR ATPK 30¹ str. taikomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad jis ginčija jam inkriminuotą pažeidimą, o pažeidimo pripažinimas tėra formalus. Toks pažeidimo pripažinimas negali būti vertinamas nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto pažeidimo, taigi, byloje nėra M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Padarytas pažeidimas yra sunkus, ypač pavojingas.

ATP protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas Biliūno g. M. J. aiškina, kad pareigūnai jį sustabdė Vienuolio g. Teismo posėdyje liudytojas D. N. patvirtino, kad protokole neteisingai nurodė gatvę, suklydo, nes neseniai pradėjo dirbti Anykščių mieste ir gatvių, jų ribų dar nepažįsta. Liudytojas paaiškino, kad Anykščiuose yra pagrindinė gatvė, kuri vienoje miesto pusėje pavadinta Biliūno gatve, kitoje miesto pusėje – Vienuolio gatve, ir kaip vėliau liudytojas išsiaiškino, toje vietoje, kur matavo greitį, buvo ne Biliūno g., o Vienuolio g. Pažeidimo padarymo vieta yra vienas iš pažeidimo objektyviosios pusės elementų, todėl svarbu tiksliai ją nurodyti. Tiriant bylą teisme išsiaiškinta, kad ATP protokole pažeidimo padarymo vieta nurodyta netiksliai, tačiau toks formalaus pobūdžio pažeidimas M. J. gynybos teisių nesuvaržė, negalima teigti, kad tai galėjo turėti įtakos neteisingam, nepagrįstam nutarimui priimti, dėl to negali būti pagrindas panaikinti nutarimą. Pareiškėjas neginčija, kad greitį viršijo Anykščių mieste, kaip minėta gyvenvietėse greitis ribojamas iki 50 km/h.

Dėl M. J. nurodomų bylos persiuntimo ir išnagrinėjimo terminų pažeidimo, pasakytina, kad tokie pažeidimai nedaro priimto nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra administracinis teisės pažeidimas, pažeidimo kvalifikavimo teisingumas. Byloje policijos pareigūnų veiksmai vertinami tik ta prasme, ar jie tinkamai užfiksavo pažeidimą, surašė tinkamus procesinius dokumentus, surinko įrodymus. Pažeidimų, kurie leistų suabejoti pareigūnų užfiksuotų įrodymų patikimumu, teismas nenustatė. M. J. pripažįsta, kad pareigūnai supažindino jį su prietaiso parodymais, kuriuos rodė jam ne vieną kartą, prietaiso patikros liudijimu. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos principinės nuostatos nepažeistos, o paminėti pažeidimai tėra smulkūs procesiniai pažeidimai, kurie pareiškėjo teisės į gynybą nesuvaržė, negalima išvada, kad dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, todėl nėra reikšmingi šiai bylai. Byloje svarbu, kad nuobauda pažeidėjui paskirta per LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytą terminą, nes pagal LR ATPK 250 str. 7 p. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia kodekso 35 str. numatyti terminai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK KPV 2008-10-20 nutarimą Nr. E691556, kuriuo M. J. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 4 d., padarymą paskirta 530 litų bauda, palikti nepakeistą ir M. J. skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.