Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-04-26 · Byla Nr. TS-45-753/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-45-753/2023Nutartis · 2023-04-26Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
TS-45-753/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45959-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
J. J.
Kategorijos
Byla Nr. TS-45-753/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45959-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 26 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš Laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendis, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 13 d.

Ankščiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš Laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dabartinis vertinimas atliktas 2023 m. sausio 31 d. atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą taikant „OASys“ metodiką, nustatyta rizika krito, tačiau išliko vidutinė. Žymėtina, kad pakartotinio įvertinimo metu nuteistojo elgesio pažanga buvo nustatyta nežymi, daugiausiai mažėjo dėl pristatytos gyvenamosios vietos pažymos. Nuteistasis nevykdo individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos atidėjimo reikalavimų galinčių valdyti asmens kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis neieškojo galimybių įsidarbinti įstaigoje. Dėl darbo nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdo. Pozityvaus užimtumo veikose taip pat beveik nedalyvauja. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmuo šiuo metu neišsako jokių ateities planų. Pažymėtina, kad nuleistasis anksčiau teistas, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti. Todėl, teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodė, jog atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštu dėl darbo pagal siuvėjo specialybę, tačiau buvo atsakyta, kad šiuo metu pagal nurodytą specialybę nėra darbo. Nuteistasis bandė kreiptis dėl mokymosi, įsigyti naują specialybę, bet nebuvo priimtas dėl riboto žmonių skaičiaus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, stengėsi elgtis nepriekaištingai. Išėjus į laisvę, artimieji padės įsidarbinti ir pats stengsis. Darbinės patirties turi statybų sektoriuje. Taip pat turi laivų korpuso surinkėjo, remontininko ir suvirintojo specialybę bei durų pjovėjo specialybę. Nuteistojo nuomone administracija neigiamai charakterizuoja jį. Nuteistasis sportuoja, skaito knygas.

Atsiliepimas

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro S. K. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad šis teistumas J. J. yra jau ne pirmas, šiuo metu jis nuteistas ir atlieka bausmę už sunkią nusikalstamą veiką. Nors neatliktos bausmės dalis yra nedidelė - 8 mėnesiai ir 4 dienos (dabar jau mažiau) iš paskirtos 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bet tai nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinti tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimas, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kita neigiamas pasekmes. Šiuo atveju atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam J. J. padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, bet ir visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingumą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir motyvuotas. Nuteistasis atliko BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 8 mėnesiai 4 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. kovo 9 d.).

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis J. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau teistas, nusikalstama veika buvo padaryta alkoholio įtakoje prieš sugyventinę, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, svarbu įvertinti veikų pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų charakterizuojančių aplinkybių visumoje.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad paskutinis nuteistojo nusikaltimas smurtinis – prieš sugyventinę, viešoje erdvėje, tačiau nuteistasis kartais lankydavosi ir nakvoti likdavo jos namuose. Kartais gyvendavo pas skirtingas moteris jų butuose (kai turėdavo draugę). Teigia gyventi greičiausiai grįšiąs pas brolį, tačiau jokio dokumento patvirtinančio gyvenamąją vietą po paleidimo nuteistasis įstaigos administracijai nepristatė. 2023 m. sausio 24 d. gauta (duomenys neskelbtini) pažyma apie galimybę laikinai J. J. apsistoti pas juos. Požiūris į darbą laisvės atėmimo vietų įstaigoje atvykus į įstaigą deklaruojamas teigiamas, tačiau šiuo metu nuteistasis nedirba mokamo darbo. J. J. raštiškai nesikreipė dėl darbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nei žodžiu nei raštu nesikreipė dėl darbo ūkio aptarnavimo brigadoje. Motyvacijos įsidarbinti neparodė. Po paleidimo į laisvę bus bedarbis, pažymos apie įdarbinimą paleidimo atveju įstaigos administracijai nepristatė. Buvo gauta Turto valdymo skyriaus pažyma rašyta 2022 vasario 23 d., kad J. J. privalo išmokėti 17 399,02 Eur. Neišskaičiuota jokia suma. Nuteistasis pajamų negauna. Bausmės atliko metu yra prašęs pataisos namų administracijos skirti vienkartinę pašalpą. Praeityje 14 kartų teistas už vagystes, kurias vykdė siekdamas finansinės naudos pragyvenimui palengvinti. Gyvena pilnai išlaikomas valstybės ir laisvėje esančių artimųjų paramos dėka. Finansiškai yra priklausomas. Bausmės atlikimo metu nebuvo lankomas priklausomų pasimatymu metu, nebendravo laiškais. Yra atsiskyręs nuo savo šeimos. Bausmės atlikimo metu stebimas minimalus bendravimas ir su kitais nuteistaisiais ar įstaigos administracija. Nuteistasis nurodo, jog dažniausiai nusikalsdavo veikdamas vienas bei teigia, jog tik pirmąjį nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrai su kitu asmeniu (pats buvo iniciatorius). Kalbėdamas apie laisvalaikio praleidimo būdus neišskiria jokių mėgstamų užsiėmimų, tačiau pripažįsta, jog laisvą laiką leisdavo su draugais ir pažįstamais, vartodamas alkoholinius gėrimus. Įvertinimo metu nurodo, jog dažniausiai nusikalsdavo po „balių su draugais“. Pripažįsta, jog dalis iš jo draugų veda asocialų gyvenimo būdą, o tam tikrais laikotarpiais jų įtakojamas taip elgiasi ir jis pats, tačiau nemano, kad reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Paskutinę nusikalstamą veiką (smurtinę) taip pat įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis). Pokalbio metu nurodo, jog nedalyvautų prevenciniuose/intervenciniuose užsiėmimuose, net jei tai būtų rekomenduojama. Praeityje taip pat niekuomet nesiekė spręsti problemos susijusios su nesaikingu alkoholio vartojimu - nesikreipė į specialistus, nedalyvavo prevenciniuose / intervenciniuose užsiėmimuose, nesikodavo. Psichologų organizuojamuose užsiėmimuose nedalyvavo, tačiau įkalinimo metu baigė smurto prevencijos grupę.

Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam yra būdingas socialinis atsiskyrimas. Su draugais ir pažįstamais jį labiau sieja žalingi įpročiai, nei artimas ryšys. Kalbėdamas apie save apibūdina save kaip „blogą, nes geria“, o stipriųjų savybių įvardinti negeba bei nurodo, kad „per daug apie nieką negalvoja“. Apie save kalba nedrąsiai, vengia tiek save girti, tiek kritikuoti. Stebima, jog asmens savivertė pažemėjusi, tam tikrų situacijų metu jis nepasitiki savo jėgomis. Kalbant apie galimus pokyčius nurodo, jog nežino ką savyje norėtų keisti ir kaip tai padaryti. Įvertinimo metu išryškėja, kad nuteistąjį piktnaudžiauti alkoholiu dažnai pastūmėja stresiniai išgyvenimai. Kalbėdamas apie dabartinius nusikaltimus nurodo, jog taip jau susiklostė situacija, kad nusikalto spontaniškai ir neapgalvodamas kokios bus tokio jo elgesio pasekmės. Asmuo yra pernelyg linkęs pasitikėti savo sėkme. Pokalbio metu nurodo, jog dažniausiai yra ramus žmogus, tačiau pavartojęs alkoholio tampa aktyvesnis, greičiau išprovokuojamas ir gali panaudoti fizinį smurtą aplinkinių atžvilgiu (pripažįsta, jog kartą yra panaudojęs fizinį smurtą partnerės atžvilgiu). Nuteistasis nėra išugdęs problemų sprendimo įgūdžių, todėl dažniausiai vengia jas spręsti prisitaikydamas prie esamos situacijos bei laukdamas kol sunkumai patys išsispręs. Kalbėdamas apie ateitį teigia, jog nieko neplanuoja, kol yra įkalintas, nes tuomet, kai suplanuoja jam nepavyksta savo planų įgyvendinti (šiuo metu atlieka aštuntą laisvės atėmimo bausmę). Vertinant asmens gyvenimo istoriją stebima, jog jis net ir tais retais atvejais, kuomet išsikeldavo tikslus negebėjo jų nuosekliai ir kryptingai siekti. Nuteistajam trūksta gebėjimo įsijausti į kitų žmonių situaciją, suprasti jų jausmus. Nuteistasis neieškojo galimybių įsidarbinti. Dėl darbo nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Taip pat nesikreipė dėl įstojimo mokytis. Pozityvaus užimtumo veikose taip pat beveik nedalyvauja. Svarbu atsižvelgti į tai, kad teisės pažeidėjas savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei nevykdo Komisijos rekomendacijų.

Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo. Pažymėtina, kad nepaklusimas laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis gali mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskiriami ir J. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija (15 teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; problemiški santykiai su partnere; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra Įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam J. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo J. J. skundas dėl Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo J. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš Laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė