Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1233/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2A-1233/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
E. M., G. M.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1233/2013Proceso Nr. 2-55-3-02615-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 63.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-756-258/2012 pagal ieškovių E. M. ir G. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo ieškovei E. M. 100 000 Lt negrąžintos paskolos, 60 341,77 Lt palūkanų, 8,55 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki visiško skolos grąžinimo, ieškovei G. M. – 50 000 Lt negrąžintos paskolos, 30 170,88 Lt palūkanų, 8,55 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki visiško skolos grąžinimo, taip pat priteisti ieškovėms bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės nurodė, kad pagal su atsakovu 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudarytas paskolos sutartis Nr. 3986 ir Nr. 3987 atsakovas pasiskolino iš ieškovės E. M. 100 000 Lt, o iš ieškovės G. M. – 50 000 Lt, kuriuos turėjo gražinti iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau negrąžino iki šiol. Paskolos sutartyse nebuvo nurodytos palūkanos, tačiau paskolos sutartis savo prigimtimi yra atlygintinis sandoris, jei paskolos dalykas yra pinigai. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 str.). Ieškovių nurodytų paskolos sutarčių sudarymo metu vidutinė palūkanų norma buvo 8,55 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai - priteisė iš atsakovo ieškovei E. M. 100 000 Lt negrąžintos paskolos, 60 341,77 Lt palūkanų ir 8,55 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei G. M. – 50 000 Lt negrąžintos paskolos, 30 170,88 Lt palūkanų ir 8,55 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovėms – 5 810,25 Lt žyminio mokesčio ir valstybei – 1,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su teismo priimtu preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus. Prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ieškovių reikalavimui priteisti iš atsakovo 8,55 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad pagal minėtas paskolos sutartis jokių pinigų nėra gavęs, buvo įsitikinęs, kad pinigai jam bus perduoti po sutarčių pasirašymo. Pasirašydamas šias sutartis nesuprato jų turinio, nes nemoka valstybės kalbos, o vertėjas sutarčių pasirašymo metu pas notarą nedalyvavo. Ieškovės kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu būtų turėjusios atitinkamas lėšas. Dėl šių priežasčių atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų nėra praleistas arba jį atnaujintų, atsakovas prašė šį ieškovių reikalavimą atmesti, nes paskolos sutartyse palūkanos nebuvo nurodytos, t. y. jos yra neatlygintinės. Be to, ieškovių prašomos priteisti palūkanos laikytinos pernelyg didelėmis, todėl turėtų būti mažintinos.

Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus ieškovės sutiko su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, t. y. sutiko, kad iš atsakovo būtų priteistos palūkanos už paskutinius penkerius metus (E. M. – 42 750 Lt, G. M. – 21 375 Lt) (CK 1.125 str. 1 d. 9 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu pakeitė preliminarų spendimą –priteisė iš atsakovo ieškovei E. M. 100 000 Lt negrąžintos paskolos, 42 750 Lt palūkanų ir 8,55 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei G. M. – 50 000 Lt negrąžintos paskolos, 21 375 Lt palūkanų ir 8,55 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovėms – 5 810,25 Lt žyminio mokesčio ir valstybei – 30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Dėl atsakovo argumento, kad ieškovės neįrodė, jog paskolos sutarčių sudarymo metu turėjo atitinkamas lėšas, teismas nurodė, kad tą pačią dieną (2004 m. rugpjūčio 25 d.), kai buvo sudarytos paskolos sutartys, atsakovas su ieškove E. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 298 000 Lt įsigijo iš ieškovės E. M. ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato Vilniuje, Karačiūnų g. 42A. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad atsakovas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo nesuprato paskolos sutarčių esmės. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovas atsakinėjo į proceso dalyvių klausimus, vertėjui nespėjus jų išversti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalių sudarytos paskolos sutartys turi įstatymo galią ir turi būti vykdomos tinkamai bei sąžiningai. Nurodė, kad jeigu paskolos sutarties dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog ji yra atlygintinė, tačiau atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, sumažino preliminariu sprendimu iš atsakovo ieškovėms priteistas palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pradėjo nagrinėti bylą tinkamai jai nepasirengus ir esant atsakovo prieštaravimui nagrinėti bylą iš esmės. Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. išdavė atsakovui liudijimą gauti dokumentus iš VMI apie ieškovių pajamas ir kt. Posėdžio dieną šie dokumentai dar nebuvo gauti, juos atsakovo atstovas gavo tik 2012 m. vasario 8 d. Buvo pažeista atsakovo teisė teikti įrodymus, kuriuos pats teismas iki posėdžio buvo pripažinęs reikšmingais. Dėl to byla buvo išnagrinėta šališkai.

2. Atsakovas teismo posėdyje pateikė priešieškinį, juo prašė paskolos sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes pinigai pagal jas atsakovui nebuvo perduoti. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, nors priešieškinio patenkinimo atveju ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovui yra apsunkinta galimybė ginčyti paskolos sutartis, nes teismas vadovaudamasis jomis priėmė sprendimą ir kitas procesas dėl to paties dalyko nėra galimas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas teismo posėdyje buvo nurodęs, kad jokių pinigų iš ieškovių nėra gavęs, jam nebuvo reikalingi pinigai, nes jų turėjo pakankamai. Šie įrodymai buvo pateikti kartu su priešieškiniu. Atsakovas tuo metu išlaikė ieškoves, nes viena iš jų mokėsi mokykloje, o kita būdama santuokoje niekada nedirbo. Šių aplinkybių teismas netyrė. Aplinkybė, kad ieškovės praėjus beveik trejiems metams po paskolos grąžinimo termino pabaigos atsakovui nereiškė jokių pretenzijų, patvirtina šių sutarčių fiktyvumą.

4. Teismas, priteisdamas palūkanas, vadovavosi CK 6.870 straipsniu, tačiau ši teisės norma numato palūkanų priteisimą, kai šalys susitarė dėl palūkanų, tačiau nesusitarė dėl jų dydžio. Pagal CK 6.872 straipsnį palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką šalys nustato susitarimu. Nagrinėjamu atveju tokio susitarimo nebuvo. Pagal minėtą teisės normą, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, tuomet jų dydis nustatomas pagal bankų vidutinę palūkanų normą. Kadangi šalys nebuvo susitarusios, kad bus mokamos palūkanos, minėta teisės norma netaikytina. Be to, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu nėra numatytas palūkanų mokėjimas ar skaičiavimas. Tokiu atveju ieškovės galėjo reikalauti tik 5 proc. dydžio metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 31 d. (CK 6.210 str. 1 d.), tačiau tokio reikalavimo ieškovės nepareiškė.

5. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiomis dalimis priteistos bylinėjimosi išlaidos.

6. Teismas skubotai išnagrinėjo neparuoštą bylą, dėl to neatskleidė jos esmės ir išnagrinėjo ją neteisingai. Apelianto nuomone, apeliacinį skundą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo gauti dokumentai iš VMI, be to, teismas atsisakė priimti priešieškinį, todėl apeliantas pateikia šiuos dokumentus kartu su apeliaciniu skundu ir prašo jais vadovautis nagrinėjant apeliacinį skundą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos teisinėje sistemoje palūkanos atlieka dvejopas funkcijas: mokėjimo pagal sutartį funkciją (t. y. atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais funkciją) ir kompensacinę funkciją (t. y. civilinės sutartinės atsakomybės funkciją). Skolininkui praleidus terminą grąžinti paskolą pagal paskolos sutartį ši pareiga neišnyksta ir po paskolos sutarties termino, nes pagal bendrąją taisyklę atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių visiško įvykdymo. Be to, nuo šio momento atsiranda lygiagretus sutartinės civilinės atsakomybės prievolinis santykis, atliekantis kompensacinę funkciją. Esant tokiai situacijai, galimas dvejopo pobūdžio ir rūšių palūkanų reikalavimas. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovės sutiko mažinti palūkanų reikalavimus senaties termino ribose. Palūkanos iš atsakovo yra priteistos už paskutinius penkerius metus iki ieškinio pateikimo.

2. Paskolos sutarties 2 punktas įrodo, kad atsakovas visą paskolintą sumą gavo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Atsakovas (apeliantas) apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų visapusiškai ir išsamiai atskleistas skundžiamo sprendimo nepagrįstumas. Pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, nepripažįsta, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl paskolos dalyko perdavimo fakto

Ieškovė E. M. 2004 m. rugpjūčio 25 d. notarine forma sudarė su atsakovu paskolos sutartį (notaro registro Nr. 3986), pagal kurią paskolino atsakovui 100 000 Lt iki 2008 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 8). Šios sutarties 2 punktu atsakovas patvirtino, kad jam skolinamus 100 000 Lt gavo ir įsipareigojo juos grąžinti iki minėtos datos. Kita ieškovė G. M. taip pat 2004 m. rugpjūčio 25 d. notarine forma sudarė su atsakovu paskolos sutartį (notaro registro Nr. 3987), pagal kurią paskolino atsakovui 50 000 Lt iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šios sutarties 2 punktu atsakovas taip pat patvirtino, kad jam skolinamus 50 000 Lt gavo ir įsipareigojo juos grąžinti iki minėtos datos (t. 1, b. l. 9). Ieškovių teigimu, atsakovas nurodytu terminu suteiktų paskolų sumų negrąžino, todėl prašė teismo jas priteisti kartu su palūkanomis.

Atsakovas prieštaravimuose dėl pirmosios instancijos teismo priimto preliminaraus sprendimo nurodė atsikirtimus į ieškovių reikalavimą dėl negrąžintų paskolų sumų priteisimo. Savo atsikirtimus grindė tuo, kad pagal minėtas paskolos sutartis jokių pinigų iš ieškovių nėra gavęs. Atsakovo teigimu, ieškovės neįrodė, kad paskolos sutarties sudarymo metu ieškovės būtų turėjusios atitinkamas pinigų sumas, be to, atsakovui tuo metu lėšos nebuvo reikalingos, nes jų pats turėjo pakankamai. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus civilinių bylų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010, kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas notarine forma sudarytų paskolos sutarčių 2 punktu patvirtino, kad jam skolinamus pinigus (150 000 Lt) gavo, todėl pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (atsakovui). Atsakovo prašymu pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. išdavė atsakovo atstovui liudijimą duomenų apie tai, ar 2004-2008 m. ieškovės vykdė ūkinę komercinę veiklą, ar yra pateikusios turto ir pajamų deklaracijas už 2004-2008 m., kokio dydžio pajamas gavo nurodytu laikotarpiu (t. 1, b. l. 71). Iš bylos medžiagos matyti, kad iki teismo posėdžio dienos nurodyti duomenys dar nebuvo gauti, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė teikti įrodymus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartys buvo sutarytos notarine forma, todėl atsakovas, ginčydamas paskolos sumos perdavimo faktą turėjo remtis svaresniais įrodymais nei ieškovių deklaracijų duomenimis apie jų gaunamas pajamas ir turimą turtą paskolos sutarčių sudarymo metu, nes ieškovės tokių duomenų galėjo ir nedeklaruoti, jeigu įstatymas jų neįpareigojo to daryti. Be to, iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. vasario 6 d. rašto ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad ieškovė E. M. yra pateikusi metines pajamų mokesčio deklaracijas tik už 2006-2008 m. ir nėra pateikusi šių deklaracijų už 2004-2005 m. (t. y. šiai bylai aktualiu laikotarpiu), taip pat nėra pateikusi metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2004-2008 m. Ieškovė G. M. išvis jokių deklaracijų už 2004-2008 m. nėra pateikusi (t. 1, b. l. 100-112). Taigi šie duomenys nepatvirtina, kad ieškovės paskolos sutarčių sudarymo metu neturėjo atitinkamų lėšų. Aplinkybė, kad atsakovas tuo metu turėjo daug nekilnojamojo turto, nepaneigia notarine forma sudarytose paskolos sutartyse užfiksuoto paskolos sumos perdavimo atsakovui fakto. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė E. M. pateikė į bylą su atsakovu tą pačią dieną (2004 m. rugpjūčio 25 d.) notarine forma sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji pardavė atsakovui ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato Vilniuje, Karačiūnų g. 42A. Pirkimo-pardavimo sutarties 3 punktas patvirtina, kad minėtas turtas parduotas už 150 000 Lt, kuriuos ieškovė E. M. gavo iš atsakovo prieš pasirašant šią sutartį (t. 2, b. l. 63).

Bylos duomenimis, atsakovas teismo posėdžio metu pateikė priešieškinį, juo prašė paskolos sutartis pripažinti negaliojančiomis (t. 1, b. l. 81-85, 113). Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti priešieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pavėlavo pateikti priešieškinį nagrinėjamoje byloje, nes pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį priešieškinis gali būti pareiškiamas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiu grindžia tuo pačiu pagrindu, kaip ir savo prieštaravimuose dėl pirmosios instancijos teismo priimto preliminaraus sprendimo nurodytus atsikirtimus į ieškinį, t. y. kad ieškovės neturėjo atitinkamų pinigų sumų, atsakovui lėšos nebuvo reikalingos. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti priešieškinį anksčiau, be to, priešieškinyje nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui jau buvo žinomos (pateiktos prieštaravimuose) ir įvertintos priimant galutinį sprendimą.

Dėl paskolos sutarties palūkanų

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi pelno (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas (atsakovas) privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų sudarytų paskolos sutarčių pobūdžio. Ieškovių teigimu, sutartys yra atlygintinės, atsakovo – neatlygintinės. Pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Ieškovių ir atsakovo sudarytose paskolos sutartyse palūkanų mokėjimo klausimas nebuvo aptartas. Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šalys susitarė, jog paskolos suteikiamos atsakovui neatlygintinai, todėl taikytina CK 6.872 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu jos dalykas yra pinigai.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra sutarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas teisės normas, yra nurodęs, kad tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, ieškovės kompensuojamojo pobūdžio palūkanų priteisti neprašo, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas, jeigu šalys nesusitarė kitaip (o tokių duomenų byloje nėra), neprivalo mokėti įstatymo nustatytų pelno palūkanų (CK 6.872 str. 1 d.) už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atsakovas privalo mokėti pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatyto dydžio pelno palūkanas už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolos grąžinimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovių pozicija, kad ginčo šalių paskolos sutarčių sudarymo metu ieškovių gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma buvo 8,55 proc. Apeliantas šio skundžiamame sprendime nustatyto palūkanų dydžio nekvestionuoja. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog 8,55 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, be to, nenurodė, nuo kurios sumos jos skaičiuojamos, t. y. nuo priteistos bendros sumos (kartu su jau paskaičiuotomis palūkanomis už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo) ar nuo priteistos negrąžintos paskolų sumos. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis tikslintina, nurodant, kad 8,55 proc. dydžio metinės (pelno) palūkanos priteistinos už priteistą negrąžintą paskolų sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2011 m. spalio 17 d.) iki visos paskolų sumos grąžinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokomis dalimis ieškovėms priteistos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už ieškinį) iš atsakovo, todėl ši skundžiamos sprendimo dalis taip pat tikslintina. Kadangi visą žyminį mokestį už ieškinį sumokėjo ieškovė E. M. (t. 1, b. l. 5, 26), šios išlaidos iš atsakovo priteistinos tik šiai ieškovei (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl 8,55 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei E. M. iš atsakovo V. M. (V. M.) 8,55 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 100 000 Lt negrąžintos paskolos sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2011 m. spalio 17 d.) iki visos paskolos sumos grąžinimo. Priteisti ieškovei G. M. iš atsakovo V. M. (V. M.) 8,55 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 50 000 Lt negrąžintos paskolos sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2011 m. spalio 17 d.) iki visos paskolos sumos grąžinimo.“

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovėms priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei E. M. iš atsakovo V. M. (V. M.) 5 810,25 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio“.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėDanguolė Martinavičienė