Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 314 551,23 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 295 021,47 Lt sumos ir 8,28 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19 529,76 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 13 d iki 2007 m. lapkričio 28 d. ieškovas su atsakovu sudarė septynias lizingo sutartis dėl transporto priemonių, suvirinimo įrangos ir kitos įrangos finansavimo. Ieškovo teigimu, atsakovas lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nemokėjo lizingo mokėjimų pagal mokėjimų grafikus. Po pretenzijos pareiškimo atsakovui negrąžinus skolos, ieškovas 2010 m. gegužės 4 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytas lizingo sutartis. Ieškovo nuomone, nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjas (atsakovas) privalo grąžinti ieškovui lizingo objektus, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarčių nutraukimo dienos ir sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objektų vertės dydžio baudą. Be to, už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Ieškovas patvirtino, kad visi lizingo objektai jam yra grąžinti. Pagal ieškovo pateiktą pažymą atsakovo skola (pradelsti lizingo mokėjimai, delspinigiai ir baudos) pagal visas lizingo sutartis sudaro 314 551,23 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą, sumažinant ieškovui priteistą sumą nuo 314 551,23 Lt iki 33 562,08 Lt ir priteisiant 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo visos šios sumažintos sumos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas pateikė į bylą skaičiavimus, kad dėl lizingo sutarčių nutraukimo jis patyrė 63 418,19 Lt nuostolių (negautos įmokos už lizingo objektus, negautos palūkanos po sutarčių nutraukimo, papildomos išlaidos), t. y. tokią sumą, pasak ieškovo, jis būtų gavęs, jeigu visos lizingo sutartys būtų tinkamai įvykdytos. Tuo tarpu teismas priteisė ieškovui 314 551,23 Lt, t. y. 181 255,32 Lt pradelstų lizingo įmokų, 37 027,90 Lt delspinigių ir 96 268,01 Lt baudos. Toks sprendimas prieštarauja CK 6.574 straipsnio nuostatoms, nes ieškovas grąžinimas ne tik į status quo, bet ir jam papildomai priteisiama 251 133,04 Lt, kurių jis nebūtų gavęs, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs visas lizingo sutartis. Tokios ieškinio sumos, kuri akivaizdžiai viršija realius ieškovo nuostolius, priteisimas prieštarauja teismų praktikai ir CK 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 3 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

2. Minėti ieškovo paskaičiuoti nuostoliai (63 418,19 Lt) mažintini kaip nepagrįsti. Skaičiuodamas nuostolius pagal lizingo sutartį Nr. 2007/05-TG85-1, kuria įsigyta įranga „Grundopit“, ieškovas nurodo, jog neapmokėta objekto vertė sudaro 109 253,32 Lt. Tačiau nuostolį, kuris skaičiuojamas iš lizingo objekto pardavimo kainos atėmus neapmokėtą vertę bei negautas palūkanas, ieškovas skaičiuoja pardavimo kaina imdamas ne daikto rinkos vertę, o likvidacinę vertę. Daikto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal rinkos vertę (CPK 681 str.), be to, teisės aktai nenumato „likvidacinės“ turto vertės. Kita vertus, iš ieškovo pateiktos lentelės matyti, kad praktiškai beveik visi objektai parduoti už didesnę nei likvidacinę vertę, todėl nesant duomenų apie minėto objekto pardavimo vertę, ji skaičiuotina kaip pateikta rinkos vertė, t. y. 90 000 Lt. Tokiu būdu ieškovo nuostolis pagal šią lizingo sutartį yra ne 49 318,03 Lt, o 22 318,03 Lt (90 000 – 109 253,32 – 3 064,71), t. y. 27 000 Lt mažesnis. Taip pat pažymėtina, kad, pasak ieškovo, jis patyrė 21 699,19 Lt papildomų išlaidų, į kurias įtrauktos ir sumos, sumokėtos perimtų transporto priemonių perpardavinėtojams. Šios išlaidos nėra būtinos, nes ieškovas galėjo pats parduoti perimtas transporto priemones, neužsakydamas perpardavinėtojų paslaugų. Jos nenumatytos ir lizingo sutartyse. Tokių nepagrįstų išlaidų suma sudaro 6 288,94 Lt. Todėl šia suma mažintini nuostoliai. Be to, šią sumą ieškovas turi teisę įtraukti tiek į veiklos sąnaudas, tokiu būdu sumažinant mokėtiną pelno mokestį, tiek ir dalį šios sumos įtraukti į PVM atskaitą, tokiu būdu sumažinant mokėtiną PVM. Teismų praktikoje pasisakyta, kad į nuostolius neįskaičiuojami mokesčiai, nes nuostoliai yra apskaičiuojami kaip grynasis pelnas. Tuo tarpu ieškovas į papildomų išlaidų sumą įtraukia ir PVM, kurį bet kuriuo atveju atskaito pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas. Todėl šie ieškovo nuostoliai mažintini iš jų atimant PVM sumas, nurodytas ieškovo pateiktose sąskaitose, t. y. jie mažintini 2 738,49 Lt suma. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo pateiktas nuostolių paskaičiavimas laikytinas nepagrįstu. Realiais ieškovo patirtais nuostoliais laikytini 27 390,76 Lt (63 418,19 – 27 000 – 6 288,94 – 2 738,49). Būtent tokią sumą negavo ieškovas dėl to, kad buvo nutrauktos lizingo sutartys.

3. Ieškovas beveik visus lizingo objektus pardavė ir iš gautų sumų visiškai arba iš dalies pasidengė tiek pradelstus mokėjimus, tiek ir neapmokėtą objektų vertę, o jo patirti nuostoliai sudaro tik 63 418,19 Lt, kurie mažintini iki realaus jų dydžio - 27 390,76 Lt. Todėl teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė 181 255,32 Lt kaip pradelstas lizingo įmokas, nes jos jau yra padengtos. Ieškovui priteistina tik tiek, kiek lizingo įmokų nepadengia perimto turto vertė ir iš parduoto turto gautos sumos, t. y. 27 390,76 Lt.

4. Teismas papildomai priteisė ieškovui 37 027,90 Lt delspinigių ir 96 268,01 Lt baudų. Toks netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis, jis žymiai viršija ieškovo nuostolius, kuriems padengti teismas priteisė ir pradelstas lizingo įmokas. Kadangi teismas priteisė ieškovui pradelstas lizingo įmokas, kurios, atsižvelgiant į realizuotą turtą, mažintinos, nėra pagrindo papildomai priteisti dar ir netesybas, nes ieškovui nuostoliai bus atlyginti priteisus dalį minėtų pradelstų įmokų (kiek jų nepadengė realizuotas ir perimtas, bet dar nerealizuotas, turtas). Svarbu ir tai, kad apelianto sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė ne apelianto tyčia, o kilusi globali ekonomikos krizė. Be to, apeliantas sudarė lizingo sutartis prisijungimo būdu, todėl ieškovas yra stipresnė sutarties šalis. Ieškovui priteistas delspinigių dydis sudaro 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Toks dydis yra neprotingai didelis tiek CK 6.210 straipsnio, tiek Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo kontekste. Apeliantas, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, prašo delspinigių dydį mažinti iki CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio, t. y. nuo 37 027,90 Lt iki 6 171,32 Lt. Tas pats pasakytina ir apie ieškovui priteistą 96 268,01 Lt baudą, kuri šiuo atveju atlieka ne kompensacinę, o baudinę funkciją. Ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas.

5. Apibendrinant apeliantas prašo pakeisti ieškovui priteistos sumos dydį, jį sumažinant iki galimai patirtų 27 390,76 Lt nuostolių ir 6 171,32 Lt delspinigių.

Šalies argumentai

1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Ieškiniu buvo prašoma priteisti pradelstus lizingo mokėjimus, delspinigius ir baudą. Kadangi pagal CK 6.574 straipsnį lizingo davėjui suteikiama teisė, o ne pareiga reikalauti nuostolių atlyginimo, darytina išvada, kad ši nuostata nėra imperatyvi teisės norma, kurią privaloma taikyti. Vadovaujantis dispozityvumo principu šalys yra laisvos lizingo sutartyje susitarti ir dėl kitokio atsakomybės po lizingo sutarties nutraukimo reguliavimo negu numato CK 6.574 straipsnis, t. y. lizingo davėjas neprivalo reikalauti iš sutartį pažeidusio lizingo gavėjo tik nuostolių, o turi teisę prašyti pagal lizingo sutartį nesumokėtų skolų ir sutartinių netesybų, jei taip susitarta lizingo sutartyje. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-71/2012. Šalys lizingo sutartyse (atitinkamai 10.6 arba 8.9 p.) susitarė, kad nutraukus lizingo sutartį lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti lizingo objektus, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminai yra suėję iki sutarties nutraukimo dienos, sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Apeliantas nevykdė prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nustatytais terminais nemokėjo ieškovui lizingo įmokų, todėl iki lizingo sutarčių nutraukimo susidarė 181 255,32 Lt pradelstų lizingo mokėjimų įsiskolinimas. Pradelstų lizingo įmokų priteisimo reikalavimas juridine prasme nėra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, šie reikalavimai ir jų turinys bei teisinis pagrindas nėra tapatūs. Šis reikalavimas pagal savo prasmę reiškia iš esmės reikalavimą įpareigoti atsakovą įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011 pateiktą išaiškinimą. Lizingo sutarties nutraukimas neatleidžia lizingo gavėjo nuo pareigos sumokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi lizingo davėjui priklausančiu turtu. Lizingo davėjo teisė reikalauti pradelstų lizingo įmokų sumokėjimo, kurios susidarė iki lizingo sutarties nutraukimo, yra pripažinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2010. Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 181 255,32 Lt pradelstų lizingo mokėjimų ir toks reikalavimas niekaip nėra susijęs su lizingo davėjo nuostoliais, todėl pirmosios instancijos teismas pradelstus lizingo mokėjimus iš apelianto priteisė pagrįstai.

2. Vertinant lizingo sutarčių nuostatą, kad lizingo gavėjas po sutarčių nutraukimo sugrąžinęs lizingo davėjui lizingo objektus, taip pat privalo sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą, atkreiptinas dėmesys, kad lizingo gavėjui netinkamai vykdant lizingo sutartis ir ieškovui jas nutraukus bei susigrąžinus lizingo objektą, ieškovas automatiškai nebuvo sugrąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartį. Pažymėtina, kad būtent dėl 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudos paprastai susitariama tarp lizingo kompanijos ir lizingo gavėjų (verslo subjektų) sudaromose lizingo sutartyse, todėl tokio dydžio bauda visiškai atitinka protingumo reikalavimus ir šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovo iki lizingo sutarčių nutraukimo pradelsti lizingo mokėjimai į neapmokėtą lizingo objektų vertę, nuo kurios skaičiuojama 30 proc. bauda, nėra įskaičiuojami. Ieškovas į bylą pateikė duomenis su skaičiavimais apie nuostolius, susijusius su lizingo objektų nutraukus sutartis susigrąžinimu ir jų realizavimu, dėl to patirtomis papildomomis išlaidomis ir nutraukus sutartis negautomis palūkanomis (63 418,19 Lt). Kadangi tikslaus nuostolių dydžio, atsižvelgiant į tai, kad vieno iš susigrąžintų lizingo objektų (įrangos Grundopit) nėra pavykę parduoti, iki galo nėra galimybės nustatyti, nurodytas tik tikėtinas nuostolių dydis. Todėl šio lizingo objekto pardavimas susietas su vertintojų nustatyta likvidacine jo verte. Kadangi minėtos įrangos nepavyksta parduoti ir už 80 000 Lt, tikėtina, kad jis bus parduotas netgi už mažesnę kainą negu nurodyta jo likvidacinė vertė. Taigi likvidacinė vertė ieškovo pasirinkta visiškai pagrįstai. Nors tikslūs nuostoliai dėl apelianto sutartinių įsipareigojimų nevykdymo šiai dienai nėra aiškūs, tačiau bauda ir jos dydis neprivalo sutapti su ieškovo realiai patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju priteista bauda, vertinant ją ieškovo tikėtinų nuostolių kontekste, nėra neproporcingai didelė. Tuo tarpu apeliantas nepagrįstai nesutinka su ieškovo pateiktu nuostolių paskaičiavimu. Ieškovas 63 418,19 Lt nuostolių sumą yra nurodęs kaip gaunamą skirtumą tarp pardavimo kainos ir nepamokėtos lizingo objektų vertės su negautomis palūkanomis ir patirtomis papildomomis išlaidomis. Neapmokėta lizingo objektų vertė pateiktuose skaičiavimuose yra nurodyta kaip po lizingo sutarčių nutraukimo dienos dar likusi neapmokėta lizingo objektų vertė, tuo tarpu pradelsti lizingo mokėjimai yra skaičiuojami tik iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos, todėl jie į neapmokėtą lizingo objektų vertę nėra įskaičiuojami ir ieškovas jų prie nuostolių nepriskiria. Ieškovo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patyrė dėl lizingo sutarties objektų susigrąžinimo ir realizavimo, t. y. turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos. Visos šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir priskiriamomis prie lizingo davėjo patirtų nuostolių. Nors ieškovas nagrinėjamu atveju nuostolių iš apelianto nereikalavo priteisti (nes reikalavo priteisti sutartines netesybas), tačiau jos ieškovo į pateiktą tikėtinų nuostolių paskaičiavimą, siekiant parodyti baudos ir nuostolių santykį, įtrauktos pagrįstai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad priteista bauda yra neprotingo dydžio.

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo priteistų delspinigių dydis (0,1 proc. už kiekvieną praleistą dieną) yra neprotingai didelis. Atsižvelgiant į apelianto įsipareigojimų pažeidimo pobūdį ir jų mastą, nėra jokio pagrindo mažinti teismo priteistus delspinigius.