Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-06 · Byla Nr. ATP-76-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-11-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-06
Bylos Nr.
ATP-76-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00612-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-76-648/2012
Teisminio proceso Nr. 4-04-3-00612-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija:45.4.3; 45.4.7; 52.5.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 06 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-11 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta J. S. pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., nesant administracinių teisės pažeidimo sudėčių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 7 d., 8.27 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Dodge Caravan“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14 ir 133 punktų reikalavimus, tuo kad:

1) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,82 promilių girtumas, t. y. kaltintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje,

2) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies atsitrenkė į supilto žvyro krūvą, apgadindamas vairuotą transporto priemonę ir sutrikdydamas sau sveikatą, t. y. kaltintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011-11-11 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu nesant administracinių teisės pažeidimo sudėčių.

Šalies argumentai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau Vilniaus aps. VPK KPV) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-11 nutarimą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad teismo posėdyje liudytojais pristatyti M. K. ir V. J. iš karto po eismo įvykio, patruliams esant įvykio vietoje, įvykio tyrimo metu, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ir skiriant bylos nagrinėjimą teisme, nebuvo žinomi, apie tokius liudytojus J. S. tyrimą atliekančio pareigūno neinformavo, iš minėtų asmenų jokių pranešimų ir pageidavimų liudyti dėl eismo įvykio aplinkybių Vilniaus aps. VPK KPV negavo, todėl nesant objektyvių duomenų, kad M. K. ir V. J. gali būti nagrinėjamo eismo įvykio liudytojai, jie nebuvo apklausti tyrimo Vilniaus aps. VPK KPV metu. Apie šiuos asmenis nebuvo nurodyta ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Todėl apeliantas tokį J. S. pareiškimą teisminio nagrinėjimo metu apie galimus naujai paaiškėjusius liudytojus vertina kaip J. S. gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės nuobaudos pasekmių.

Pasak apelianto, įvertinus J. S. ir liudytojos M. K. santykius yra objektyvus pagrindas abejoti M. K. parodymais, nes ji, kaip J. S. draugė, gali būti tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi ir teikti parodymus, kad J. S. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. S. parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu, kad jis sąmoningai prisiėmė brolio V. J. kaltę dėl to, kad išsigando, jog jam reikės mokėti didelę pinigų sumą už automobilio stovėjimą aikštelėje, kol vyks tyrimas, jeigu jis neprisipažins padaręs eismo įvykį, o taip pat, kad eismo įvykio metu patyrė šoką ir išsigando, turi būti vertinami kaip J. S. gynybinė pozicija ir bandymas išvengti administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Taip pat V. J. negali būti vertinamas kaip objektyvus ir nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nes jį su J. S. sieja artimi giminystės ryšiai, t. y. jie yra broliai. Pažymėtina, kad nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos (2011-08-07), įvykio tyrimo metu ir iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos (2011-09-27) J. S. turėjo pakankamai laiko atsigauti po patirto eismo įvykio šoko ir pateikti kitų eismo įvykio dalyvių, jeigu tokie buvo, duomenis bei duoti papildomą paaiškinimą dėl kaltės prisiėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iki bylos nagrinėjimo teisme J. S. tvirtino, kad jis vairavo automobilį eismo įvykio metu. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jis su pareikštu kaltinimu sutiko, padaryto pažeidimo neginčijo ir protokole pasirašė.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nebuvo apklausti tiesiogiai įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai Vilniaus aps. VPK KPV TOP specialistas A. K. ir Vilniaus aps. VPK KPR patrulis R. U., kurie pirmi gavę pranešimą apie įvykį ir atvykę į įvykio vietą, matė įvykio vietoje buvusį J. S. ir tiesiogiai su juo bendravo, taip pat neapklaustas pareigūnas, atlikęs įvykio tyrimą, todėl teismas nepilnai ir neišsamiai ištyrė įvykio tyrimo metu surinktus įrodymus, bei teisme nedalyvaujant institucijos atstovui, klaidingai įvertino naujai paaiškėjusias aplinkybes, todėl priėmė neobjektyvų ir neteisėtą sprendimą. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-11 nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą J. S. prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau Vilniaus aps. VPK KPV) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-11 nutarimą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesines bei materialines teisės normas, objektyviai ištyręs bylos aplinkybes tinkamai vertino pateiktus įrodymus bei padarė tinkamas ir pagrįstas išvadas.

Atsiliepime nurodoma, kad J. S. nepagrįstai ir neteisingai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą J. S. pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., teisingai ir teisėtai ją nutraukė nesant asmens veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėčių. Teisinga teismo išvada, kad priimdamas procesinį sprendimą teismas atsižvelgė į bylos medžiagą ir surinktus įrodymus, t. y. kad J. S. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad eismo įvykį padarė ne jis, o kitas asmuo - V. J., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių, taip pat, kad J. S. prisiėmė kaltę kaip automobilio savininkas, išsigandęs bei siekdamas išvengti didesnių nuostolių. Byloje apklaustas V. J. paaiškino, kad jis vairavo automobilį brolio - J. S. – prašymu, kad važiuodamas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, vertėsi, atsitrenkė į žemės kalną. Jis J. S. nurodymu buvo nuėjęs ieškoti pagalbos ištempti automobilį iš įvykio vietos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad automobilį vairavo ne J. S. taip pat patvirtino liudytojais apklausti M. K. ir S. S. (patrulis), kuris paaiškino, kad patruliuodami kartu su kolega pamatė sudaužytą, apvirtusį automobilį, prie kurio buvo kruvinas žmogus, taip pat kad įvykio vietoje buvo daug žmonių, kad transporto priemonės savininku prisistatęs asmuo nenurodė, kas vairavo automobilį. Liudytojas teigė, kad įvykio metu nepavyko nustatyti, kas vairavo automobilį. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei aiškina apeliantas, teisme nebuvo būtina liudytojais apklausti tiesiogiai įvykio vietoje buvusius policijos pareigūnus A. K. ir R. U., kadangi bylos medžiaga ir tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad J. S. neprisipažino, kad jis vairavo automobilį, o V. J. apklaustas liudytoju teisme parodė, kad būtent jis vairavo automobilį. Parodymai nėra prieštaringi, jais netikėti nėra pagrindo, todėl teismas pagrįstai nevilkino bylos nagrinėjimo iš esmės ir bylą išnagrinėjo tinkamai ištyręs visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Pastebėtina, kad, byloje kyla ginčas ne dėl eismo įvykio aplinkybių, jo sukeltų pasekmių, o dėl transporto priemonės, kuria sukeltas eismo įvykis, vairuotojo asmenybės nustatymo. Apeliacinės instancijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog J. S. 2011-08-07 padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. 2011-08-07 tarnybiniame pranešime patrulis S. S. nurodė, kad 2011-08-07 apie 08.27 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. U. jie pastebėjo šalia smėlio krūvos sudaužytą, apvirtusį automobilį ,,Dodge Caravan“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia stovintį kruviną vyriškį, kuris pasakė, kad tai jo automobilis, o kas vairavo automobilį, neprisiminė (b.l. 13). Apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme S. S. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, taip pat parodė, kad įvykio vietoje buvo daug žmonių, atsiminė tik M. K., o kas vairavo automobilį, neprisipažino. Taip pat parodė, kad tuo metu tiksliai nepavyko nustatyti, kas vairavo automobilį. Iš automobilio nuolaužų sunku nustatyti, nes buvo daug smėlio, stiklai išdaužyti (b.l. 36-37). 2011-08-10 J. S. paaiškinime parodė, kad 2011-08-07 apie 6 val. ryto savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve namo, kelio posūkyje ties susikirtimu su (duomenys neskelbtini) gatve nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į privežtas smėlio krūvas (b.l. 14), t. y. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus. Apklaustas pirmosios instancijos teisme J. S. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo ne jis, o jo brolis V. J., tačiau J. S. prisiėmė atsakomybę išsigandęs didesnių nuostolių. Automobilyje taip pat buvo J. S. draugė M. K., kuri matė, kas vairavo automobilį, kas padarė eismo įvykį. J. S. teisme pripažino, kad suklaidino tyrimą, tiriant eismo įvykį policijoje nei V. J., nei M. K. nebuvo nurodęs, todėl pastarieji nebuvo apklausti. J. S. taip pat parodė, kad, kai atvyko patruliai rugpjūčio 07 dieną, jis neprisipažino vairavęs automobilį, sakė nežinąs, kas vairavo automobilį. Parodė, kad brolis jam sumokėjo porą tūkstančių litų, atlygino žalą už sugadintą automobilį. Automobilį pardavė utilizavimui, pretenzijų broliui neturėjo (b.l. 35-36). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo jis. Parodė, kad vairuodamas automobilį jis jo nesuvaldė, automobilis nuvažiavo nuo kelio, vertėsi, atsitrenkė į žemės kalną. Eismo įvykio tyrimo eigoje nenurodė, kad vairavo automobilį, nes išsigando. Jo brolis J. S. prisiėmė atsakomybę dėl pinigų, kad daug reikės mokėti už automobilio stovėjimą aikštelėje. V. J. neturėjo ir neturi teisės vairuoti automobilį (b.l. 36). Teismo posėdyje liudytoja apklausta M. K. parodė, kad važiavo kartu su J. S. jo automobiliu namo. Vairavo jo brolis, V. J., kuris automobilio nesuvaldė, vertėsi ant stogo. V. J. nuėjo ieškoti tralo. Tuo metu pravažiuojantis patrulis sustojęs klausinėjo, kas nutiko. Jos neklausė, kas vairavo, duomenų neprašė, vėliau taip pat neapklausė (b.l. 38).

Išanalizavus minėtas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kitų įrodymų, išskyrus 2011-08-10 J. S. paaiškinime pateiktą prisipažinimą, padarius atitinkamus ATPK numatytus pažeidimus, siejančių J. S. su vairavimu eismo įvykio metu, nenustatyta. Kaip matyti iš J. S. parodymų teisme, automobilis, kuriuo padarytas eismo įvykis, parduotas utilizavimui, todėl, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra likę kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką, išskyrus eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus. J. S., M. K. ir V. J., t. y. visi asmenys, važiavę automobiliu, patekusiu į eismo įvykį, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad automobilį vairavo V. J.. Nors J. S. parodymai bylos nagrinėjimo metu keitėsi ir tiriant eismo įvykį policijoje nei V. J., nei M. K. nebuvo nurodęs, tačiau, J. S. nurodo, kad klaidino tyrimą prisiimdamas atsakomybę už V. J. išsigandęs didesnių nuostolių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad J. S. veiksmai galimai atitinka kitus administracinius teisės pažeidimus (melagingų parodymų teikimas, važiavimas automobiliu neprisisegus saugos diržo (b.l. 35-36)), kurių J. S. neginčija, todėl kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad J. S. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pastebėtina, kad, nors M. K. ir V. J. su J. S. sieja tam tikri artimi ryšiai, tačiau, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, šių asmenų parodymai sutampa esminėmis detalėmis, nėra prieštaringi ir paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo ir nebuvo apklausti tiesiogiai įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai A. K., R. U. ir pareigūnas, atlikęs įvykio tyrimą, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir neišsamiai ištyrė įvykio tyrimo metu surinktus įrodymus, bei teisme nedalyvaujant institucijos atstovui, klaidingai įvertino naujai paaiškėjusias aplinkybes, todėl priėmė neobjektyvų ir neteisėtą sprendimą. Pastebėtina, kad šie pareigūnai paties eismo įvykio nematė, todėl manytina, kad nenurodytų papildomų aplinkybių nei nurodė teisme apklaustas patrulis S. S..

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuojama, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti išvados, jog J. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Kadangi byloje yra V. J. prisipažinimas, jog jis vairavo automobilį eismo įvykio metu, todėl galimai jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir (ar) 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėtys, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžinama Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai papildomam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-11 nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai papildomam tyrimui atlikti.

Teisėjas Artūras Pažarskis