Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajam E. T., nukentėjusių E. T. ir A. T. atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei, nukentėjusiajam V. P., kaltinamiesiems M. Č., D. M., jų gynėjams advokatams T. L. Petkauskui, Jonui Klipštui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1993-07-24, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, nedirbantis, mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, pirmame kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 135 str. 1 d. padarymu,

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1993-11-17, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 kl. išsilavinimo, nedirbantis, mokosi Kauno technikos kolegijoje pirmame kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 135 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. ir D. M., pastarasis būdamas nepilnamečiu, 2011-09-01 apie 23.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - prie prekybos ir laisvalaikio pramogų centro „Mega“, adresu Islandijos pl. 32, Kaune, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, matant aplinkiniams D. M. ir M. Č. suduodami smūgius E. T. į galvos sritį, pastarąjį nežymiai sužalojo, ir M. Č. tęsiant nusikalstamą veiką ant žemės gulinčiam V. P. tyčia ne mažiau 6 kartų spyrė koja į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą, tokiu būdu bendrais veiksmais - įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Be to, M. Č. ir D. M., pastarasis būdamas nepilnamečiu, 2011-09-01 apie 23.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - prie prekybos ir laisvalaikio pramogų centro „Mega“, adresu Islandijos pl. 32, Kaune, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, D. M. tyčia sudavus vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam E. T., kuris po smūgio susverdėjo, po to M. Č. ir D. M. bendrai suduodant nukentėjusiajam E. T. ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį, kuris po smūgių pargriuvo ant žemės, ir tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. T. odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą pakaušyje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimą, dešinio smilkinkaulio žvyno bei dešinės pakauškaulio pusės, dešinės piramidės, kuri įeina į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžius tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

K. M. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną ėjo su D. M., M. Š., M. Š. ir A. L. į prekybos ir pramogų centrą „Mega“ barą „Čili kaimas“ pasižiūrėti krepšinio. Jis matė pora kartų pro juos praeinantį E. T., kurį matė pirmą kartą, matėsi, kad girtas. Trečią kartą praeidamas užkabino Moniką ir Miglę, jos nieko nesakė, jas pavadino žiurkėm. Jie buvo išgėrę po pora bokalų alaus. Kai jie visi išėjo į lauką, juos pradėjo vadinti visokiais žodžiais: „debilai, daunai“. Jie penkiese ėjo priekyje, o jiems iš paskos vaikinų kompanija ir viena panelė. Jie nieko neatsakė, ėjo toliau, tačiau juos be perstojo vis tiek vadino visokiais žodžiais. Priėję netoli „Senukų“ įėjimo, jie sustojo pasikalbėti, negalvojo muštis. Nebuvo jokių ketinimų, susitarimų, tik norėjo paklaust, kodėl juos tai vadina. D. M. su E. T. susižodžiavo, E. T. norėjo trenkti D. M.. V. J. jį nustūmė prie sienos. Jį išprovokavo, ėjo aiškintis, kodėl D. M. prirėmė prie sienos. Jam nepriėjus prie D. M., V. P. pradėjo jį tampyti už striukės. Todėl jis pastūmė V. P., šiam nugriuvus ant žemės spardė jam į šonus. Jį irgi nustūmė V. J., tuomet pamatė, kad ant žemės guli E. T.. Nematė, dėl ko jis nukrito. D. M. V. P. nemušė. Pripažįsta, kad sudavė V. P., pažeidė viešąją tvarką, kategoriškai neigia, jog sudavė V. T.. Mano, kad E. T. buvo labai girtas ir griūdamas atsitrenkė į toje vietoje buvusį bordiūrą. Jis nematė, kaip E. T. nugriuvo, jam gulinčiam niekas smūgio nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Nustatyta, kad D. M. sudavė smūgį ranka į veidą ir šiuo veiksmu padarė muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą apatinėje lūpoje. Kaltinamasis D. M. pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiam E. T. ir prakirtęs pastarajam lūpą. Nukentėjęs E. T. teigė jog pamena, kad ji norėjęs pasikalbėti su D. M., bet pastarasis kumščiu sudavė į lūpą, nuo ko jis suklupo. Atsistojus jis gavo antrą smūgį į galvą, kas jam sudavė jis nežino, nes nuo to momento jis prarado atmintį ir atgavo tik ligoninėje. Nukentėjęs V. P. patvirtino, jog jis bandydamas išskirti D. M. su E. T., atsistojo tarp jų ir matė, kaip D. M. šokinėdamas ir bandydamas smūgiuoti, kumštimi pataikė E. T. į lūpą, nuo ko E. T. susvyravo. Po to mano jog D. M. dar kartą sudavė E. T. į galvą ir tuo pat metu pamatė pribėgantį prie E. T. M. Č., kurį jis stvėrė už peties. Teigia jog jis nematė ar M. Č. sudavė smūgį E. T. ar jį pastūmė, nes M. Č. jį pastūmė, jis griuvo ir gulintį ant žemės spardė kojomis. O kai jis atsikėlė, pamatė E. T. gulintį ant žemės, iš ausies bėgo kraujas. Liudytojas A. B. patvirtino teisme, kad jis matė du smūgius, tačiau kuris kaltinamasis sudavė jis nepastebėjo. Teigė, jog matė du svetimus vaikinus su kuriais E. T. konfliktavo. Nuo suduoto smūgio į galvą kumščiu E. T. griuvo ir neatsikėlė. L. S. D. teisme patvirtino, kad jis matė, kaip D. M. kumštimi smūgiavo ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiam E. T. į veido sritį, tačiau nuo šių smūgių E. T. tikrai nenugriuvo. Iš karto po suduotų smūgių, prie E. T. pribėgo M. Č. ir kadangi M. Č. kūnu užstojo E. T., jis nepastebėjo ką darė, tačiau pamatė, kaip tik pribėgus M. Č., E. T. griuvo ant žemės ir nebesikėlė. Liudytoja D. S. teisme parodė, jog ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prisimena momentą, kai prie E. T. pribėgo antrasis vaikinas, E. T. nugriuvo. Įvardinti negali kas sudavė, nes nematė, bet kritimas E. T. buvo tik nuo smūgio po kurio jis jau nepasikėlė. Specialistė M. K. teisme patvirtino, kad nukentėjusį E. T. apžiūrėjo praėjus pusantro mėnesio po įvykio. Ji rado tik randus, kurie gali likti visam gyvenimui. Randų dydis priklauso nuo žaizdų sunkumo. Randai rodė buvus dideles ir gilias žaizdas. Suduota kietu buku daiktu, ne su delnu, su kumščiu ar spiriant didele jėga. Visi kiti sužalojimai surašyti stacionare. Surašyta viskas iš dokumentų. Tikėtina, kad pirma buvo suduota į lūpą ir kairės pusės galvos sritį, vėliau krito ir lūžo dešinės pusės pakaušio dalis. Lūžis nuo smūgio dešinėje pusėje gali apeiti ratu. Į veidą buvo suduoti du smūgiai arba daugiau, visi kiti sužalojimai yra griuvimo pasekmė. Specialisto išvadoje Nr. G 2832/11(02) nurodyta, jog E. T. konstatuota galvos sumušimas, odos nubrozdijimas ir poodinė kraujosruva pakaušyje, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva apatinėje lūpoje, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairiame antakyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimas, dešinio smilkinkaulio žvyno bei dešinės pakauškaulio pusės lūžiai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir dešinės piramidės, kuri įeina į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį lūžis, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėm bei nurodytam traumos laikui, nėra (1 t., b. 1.35). Teismas vertindamas įrodymus atsižvelgė ir į kaltinamųjų duotų paaiškinimų nuoseklumą, aplinkybių nurodymą pirminių apklausų metu. Apklaustas įtariamuoju M. Č. (2011-09-12d. apklausa t.1.b.l. 93-94) nurodė, kad jis matė kaip D. M. rankomis pastūmė nukentėjusįjį (E. T.), bet šis nenugriuvo, po to jis pribėgo prie nukentėjusio ir jį pastūmė, po ko pastarasis pargriuvo ant žemės aukštielninkas. Tada jį vienas iš vaikinų ėmė tampyti už striukės ir jis jį rankomis pastūmė (V. P.), nuo ko šis nugriuvo ir tuomet jis ne mažiau tris kartus įspyrė į kojas gulinčiam ant žemės. Vėliau 2012-06-21 (t.1.b.l. 99-101) kaltinamasis M. Č. pakeitė poziciją, teigė, jog nuo jo pastūmimo nukentėjusysis E. T. nenugriuvo (t.1.b.l. 100), o tik susvyravo. O teisme teigė, jog jokio kontakto tarp jo ir E. T. nebuvo. Pirminiai kaltinamojo paaiškinimai dėl įtarimo esmės, iš esmės sutampa su nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad pribėgus M. Č. E. T. nugriuvo. Liudytojo S. D. parodymais, E. T. nugriuvo pribėgus M. Č. ir liudytojos D. S. parodymams, kad pribėgus antrajam vaikinui E. T. nugriuvo. Jos įsitikinimu, nugriuvo nuo suduoto smūgio. Byloje neginčijamai nustatytos pasekmės- sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta ir tai, kad abu kaltinamieji veikė bendrai, atliko neteisėtus veiksmus – sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, nuo ko pastarasis griuvo ir atsitrenkus į kietą paviršių jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų bendrininkų veiksmų akivaizdu, kad M. Č. ir D. M. veikė sutartinai – abu atsiskyrė nuo draugų A. L., M. Š. ir M. Š. (pastarųjų parodymai duoti teisme), D. M. priėjus prie E. T., ir sudavus smūgį, pribėgo M. Č. ir tuomet E. T. nugriuvo (nukentėjusio V. P. parodymai, S. D. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš byloje esančių specialistų išvadų matyti, kad nukentėjusiajam sužalojimai kairėje veido pusėje, smilkinio srityje padaryti suduodant ne mažiau du smūgius (ranka ar koja), smūgiai specialistės teigimu buvo suduoti pakankamai stiprūs į galvos sritį, nes apžiūros metu buvo likę randai, byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji smurtavo E. T. atžvilgiu, nuo patirto smurto krito ant asfalto ir lūžo dešinės pusės pakaušio dalis, dėl ko E. T. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (specialistės parodymai teisme). Nukentėjęs E. T. teisme teigė, jos jis prisimena praradęs atmintį nuo antro smūgio į galvą, todėl nustatyti nuo kurio asmens suduoto smūgio nukentėjusysis griuvo ant asfalto, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. Nustatyta, jog abu kaltinamieji smurtavo, tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, matydami vienas kito veiksmus suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese. Iš bylos duomenų, nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad M. Č. ir D. M. mušdami nukentėjusįjį, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl pripažintini atsakingais už atsiradusius padarinius. Tokios praktikos laikomasi LAT baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-05-19 baudž. byloje Nr. 2K–229/2008, 2012-10-16 kasacinėje nutartyje Nr.2K-475/2012; 2011 m. spalio 11 d. kasacinėje byloje Nr. 2K-400/2011. Šioje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji sužalodami nukentėjusįjį, sukeldami jam sunkų sveikatos sutrikdymą veikė neapibrėžta tyčia, turėdami asmeninį motyvą, kerštaudami už pastarojo elgesį, kartu su jais buvusių draugių įžeidimą, o vėliau būnant lauke už užgauliojimą, kvietimą susimušti, tai yra provokavimą. Todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135str.1d. už ką jie privalo atsakyti.

Kaltinamieji ir jų gynėjai teisminio nagrinėjimo metu kėlė versiją, jog nukentėjusysis galėjo užkliūti už bortelio, dėl girtumo ir pats nugriūti ant žemės bei susižaloti. Tačiau tokia gynybinė versija visiškai atmesta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Nukentėjusysis E. T. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu teigė jog po gauto antro smūgio į galvą, jis prarado atmintį. Sužalojimų pobūdis rodo, jog jam buvo stipriai suduota į gyvybiškai pavojingą kūno vietą- galvą, padaryta muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva apatinėje lūpoje, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairiame antakyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimas kas neabejotinai rodo buvo stiprius smūgius, dėl ko nukentėjusysis taip sužalotas prarado ne tik atmintį bet ir griuvo. Kaltinamųjų versija atmestina ir dėl to, kad niekas iš liudytojų nepatvirtino matę, jog nukentėjusysis užkliuvo už ko nors ir nugriuvo, priešingai nurodė, kad griuvo nuo smūgio (D. S. parodymai). Be to byloje nėra ir tokių duomenų, jog nukentėjusysis prieš tai būtų griuvinėjęs dėl girtumo.

Civiliniai ieškiniai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusioji A. T. prašo priteisti turėtas išlaidas, kurias ji patyrė gydydama sūnų ligoninėje ir po to parsivežusi į namus, pirkdama jam pagerintą maistą, važiuodama lankyti ir pnš. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t.2.b.l. 131-140). Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškinys dėl patirtos turtinės žalos įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinas visa apimtimi (BPK 115str.1d.). Nustatyta, jog jeigu nebūtų nukentėjusios tuo metu nepilnametis sūnus sužalotas, ji nebūtų patyrusi šių išlaidų. Įvertinus išlaidų dydį matyti jog prašoma suma sudaro tik 761, 32 Lt , kas akivaizdu, jog sūnus buvo gydomas gydymo įstaigose daugiau nei mėnesį laiko, dėl ko motina buvo priversta sūnų lankyti, juo rūpintis, parkuoti automobilį, pirkti ir gaminti pagerintą maistą, nes jaunam augančiam, bręstančiam asmeniui ne visuomet pakanka gydymo įstaigos skiriamo maisto, pirkti procedūras- masažus.

A. T. ieškinys dėl neturtinės žalos- 10000 Lt jai priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas (BPK 115str.1d.). Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu. Sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju sužalotas buvo jos sūnus E. T., todėl tik jis pats ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja tik nukentėjusiojo mirties atveju. Tokios teismų praktikos yra laikomasi LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos priimtoje 2012-11-27d. kasacinėje nutartyje nr. 2K-581/2012.

Dėl E. T. ieškinio prašant priteisti neturtinės žalos – 70000 Lt. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala E. T. buvo padaryta sunkiai sutrikdant jo paties sveikatą. Jis nuo 2011-09-01 iki 2011-09-21 buvo gydomas VšĮ Kauno klinikų stacionare, vėliau gydėsi V. T. vaikų reabilitacijos centre iki 2011-10-13. Po to gydomas ambulatoriškai. 2012-05-16 Kauno rajono Domeikavos gimnazijos direktoriaus įsakymu jis buvo atleistas nuo brandos egzaminų remiantis medicininiu pažymėjimu ir paties E. T. prašymu (b.l.142, t.2.). Kitų įrodymų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusysis į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis dėl patirtos traumos negalėjo stoti į Universitetą , nes negalėjo laikyti baigiamųjų egzaminų, pasirinkti jam patinkančios specialybės. Patvirtino, jog nedarbingumas jam nėra nustatytas, jis yra darbingas. Mokykloje mokėsi 6-7 balų vidurkiu iki sužalojimo. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam E. T. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, gydėsi ligoninėje, vėliau gydėsi ir reabilitavosi, tuo metu negalėjo lankyti pamokų. Po to gydėsi pas šeimos gydytoją. Visos šios aplinkybės rodo, jog be abejo tai įtakojo nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, jo ateitį. Tačiau teismas vertina ir tai, kad nukentėjusysis įvykio vakarą buvo neblaivus, vartojo alkoholinius gėrimus, be to jis elgėsi provokuojančiai, netaktiškai, įžeidė tą vakarą bare buvusias su kaltinamaisiais merginas, yra duomenys jog jį drausmino apsaugos darbuotojai, išėjęs iš prekybos centro pats provokavo muštynes, sakydamas ateikite sumušiu ir pnš. Šios aplinkybės nustatytos liudytojų parodymais, kurie nors ir būdami nukentėjusiojo draugais įvardijo, nukentėjusįjį tą vakarą buvus konfliktišką. Toks jo elgesys rodo, jog nukentėjusysis elgėsi pakankamai neatsakingai, nevertino galimų pasekmių dėl tokio paties elgesio. Teismo posėdžio metu jis sakė jaučiąs, jog elgėsi nevisai tinkamai, todėl tai įtakoja sprendžiant neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat atsižvelgia, jog abu kaltinamieji, kaip ir nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo moksleiviai, neturintys savo pajamų ir pragyvenimo. Visi trys jauno amžiaus besiformuojančios asmenybės. Byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatos būklė šiuo metu neleistų jam dirbti ar mokytis. Todėl teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog E. T. patirti išgyvenimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo vertintini 10 000 Lt suma, kuri priteistina iš kaltinamųjų solidariai. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Pavyzdžiui asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 10 000 Lt, ir 20 000 Lt (kasacinės bylos 2K-408/2008, 2K-341/2010).

Ieškovė A. T. prašė priteisti proceso išlaidas – 2000 Lt, kadangi ji tiek sumokėjo advokatei už suteiktą teisinę pagalbą ją atstovaujant teisme ir surašant procesinius dokumentus. Kadangi nukentėjusysis naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai yra pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, jam turi būti atlygintos proceso išlaidos. Teismui pateikė įrodymus, kiek kainavo ši paslauga (t.2 .b.l. 134). Sutinkamai su LR BPK 106str.2d. šios išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, sugaištą laiką, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos po vieną tūkstantį litų iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Daiktiniai įrodymai: E. T. džinsai, megztinis, marškiniai saugomi Santakos PK (1 t., b. l. 12), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiam E. T..

Kaltinamiesiems M. Č. ir D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti (2 t., b. l. 19, 52) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. M. Č. ir D. M. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

M. Č. ir D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59str.1d.6p.). Teismas daro tokią išvadą dėl to, kad nukentėjusysis įvykio vakarą tiek liudytojų parodymais, tiek kaltinamųjų paaiškinimais tą vakarą buvo nusiteikęs konfliktiškai, pats nuėjęs prie kaltinamųjų staliuko įžeidinėjo merginas buvusias kartu su kaltinamaisiais vadindamas jas „žiurkėmis“. Kad nukentėjęs elgėsi konfliktiškai teisme patvirtino apklausti liudytojais V. J., kuris nurodė, kad nukentėjusysis būdamas lauke šaukė „ateikit susmušiu“. Nukentėjusysis dėl savo netinkamo elgesio buvo įspėtas apsaugos darbuotojo, ketino jį išvyti iš centro ( S. D. parodymai). M. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors M. Č. ir neigė buvus išgėręs, tačiau tiek pirminių paaiškinimų metu, tiek kitų liudytojų parodymais jis tą vakarą stebėdamas krepšinio varžybas išgėrė du bokalus alaus. Tai rodo, jog prieš įvykį M. Č. vartojo alkoholinius gėrimus ir, kad po to buvusi būsena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors D. M. ir neigė buvus išgėręs, tačiau tiek pirminių paaiškinimų metu, tiek kitų liudytojų parodymais jis tą vakarą stebėdamas krepšinio varžybas taip pat kaip ir M. Č. išgėrė du bokalus alaus. Tai rodo, jog prieš įvykį D. M. vartojo alkoholinius gėrimus ir, kad po to buvusi būsena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės klausimai: Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d., 80str. , 91 str. 2 d.).

K. M. Č. neteistas (2 t., b. l. 6), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 8), nedirba, praėjusiais metais baigė 12 klasių, šiuo metu mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 10,11), gyvena kartu su tėvais, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. l4, 16), Kauno J. B. gimnazijos charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvus, nuoširdus, užsispyręs ir kiek impulsyvus (2 t., b. l. 18).

Kaltinamasis D. M. neteistas (2 t., b. l. 27), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 33), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitose neįrašytas (2 t., b. 1. 30, 32), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 37, 38), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Viešosios policijos skyriaus Šilainių PN duomenimis, D. M. būdamas nepilnamečiu nebuvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą ar profilaktinę įskaitą (2 t., b. l. 51), praėjusiais metais baigė 12 klasių, šiuo metu mokosi Kauno technikos kolegijoje.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu, tai yra 2011-09-01 abu kaltinamieji buvo 12 klasės moksleiviai. D. M. gim. 1993-11-17, todėl nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis ir jam taikytini baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Tuo tarpu M. Č. g. 1993-07-24 buvo sulaukęs pilnametystės prieš mėnesį ir septynias dienas. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str. 2d. Šio kodekso 90-94 str. nuostatos , taip pat 82str.1d.1,2,3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Asmens socialinė branda tai fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Asmens socialinę brandą atskleidžia jo turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką bei jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietą supančioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veiksmų padarinius ir atsakomybę už juos, galėjimas kontroliuoti savo veiksmus bei emocijas kritinėse situacijose. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tik neseniai sulaukęs 18 metų amžiaus, kartu su bendrakaltinamuoju, kuris sulaukė pilnametystės po nusikaltimo praėjus dviems mėnesiams. Abu nusikalstamos veikos padarymo metu buvo moksleiviai ir šiuo metu tęsia mokymąsi siekiant įgyti specialybę, nėra sulaukę 21 metų amžiaus. M. Č. mokėsi pakankamai, tačiau jo asmenybė buvo vertinama teigiamai. Jo veikos pobūdis – impulsyvumas, aiškios motyvacijos nebuvimas, neadekvatus sureagavimas į E. T. replikas, kvietimą susimušti, įtakojant nepilnamečiui draugui, po nusikaltimo padarymo jo vaikiškas paaiškinimas apklausos metu, kad stūmė ( ne sudavė kumščiu) nukentėjusįjį ir šis nugriuvo ant nugaros, vėlesnis paaiškinimų keitimas, rodo, kad pagal socialinę brandą kaltinamasis M. Č. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu dar prilygsta nepilnamečiui. Dėl šios priežasties teismas mano, jog M. Č., kaip ir D. M. turi būti taikomos LR BK 81 str. 2d. nuostatos, nežiūrint į tai, kad šiuo metu jie abu yra pilnamečiai. Teismas mano, jog baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas M. Č. atitiktų LR BK 80 str. numatytą paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji padarė po dvi nusikalstamas veikas, veikos tyčinės, padarytos iš nusikalstamų veikų sutapties, sukeltos sunkios pasekmės- nukentėjusiam E. T. sunkus sveikatos sutrikdymas, V. P. – fizinio skausmo sukėlimas, turtinė žala neatlyginta į kaltinamųjų asmenybes, abu jauno amžiaus, prieš tai neteisti, abu mokosi, kaltinamiesiems skirtinos sankcijoje numatytos bausmės- terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes parinktina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai (BK 63str.5d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu kaltinamieji praeityje neteisti, po nusikalstamos veikos duomenų, kad jie būtų darę nusikaltimus byloje nėra, išskyrus tai, kad M. Č. buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (kalbėjimą mob.telefonu), teismas mano jog kaltinamiesiems bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidėjus jiems paskirtosios bausmės vykdymą. Tokią teismo nuomonę sustiprina tai, kad jie abu mokosi, gyvena su tėvais, be to paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą kaltinamieji turėtų realią galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Todėl D. M. ir M. Č. taikytina LR BK 92 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemones bei elgesio apribojimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

M. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284str.1d. ir BK 135 str. 1 d. ir jį nuteisti:

pagal LR BK 135str.1d. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,5d.1p. paskirtas bausmes subendrinti taikant apėmimo būdą ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 81 str. 2d. bei 92 str. 1d., 2d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. Č. atidėti 1(vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 82 str.1d. 3p. 5p., 87str. nustatyti auklėjamojo poveikio priemonę: 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį mokytis arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284str.1d. ir BK 135 str. 1 d. ir jį nuteisti:

pagal LR BK 135str.1d. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,5d.1p. paskirtas bausmes subendrinti taikant apėmimo būdą ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 81 str. 1d. bei 92 str. 1d., 2d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. M. atidėti 1(vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 82 str.1d. 3p. 5p., 87str. nustatyti auklėjamojo poveikio priemonę : 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį mokytis arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Č. ir D. M. palikti kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 4578,82 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinti ir priteisti iš kaltinamųjų M. Č. ir D. M. solidariai 4578,82 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 87centus) ieškovo, Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiųjų A. T. ir E. T. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Iš kaltinamųjų M. Č. ir D. M. solidariai priteisti 761,32 (septynis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir 32 centus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusios A. T. naudai. A. T. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Iš kaltinamųjų M. Č. ir D. M. solidariai priteisti 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusio E. T. naudai. Likusioje E. T. ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo dalyje, ieškinį atmesti.

Nukentėjusios A. T. ieškinį dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti ir iš kaltinamųjų M. Č. ir D. M. priteisti po vieną tūkstantį (1000 Lt) litų, atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus E. T. džinsus, megztinį, marškinius saugomus Santakos PK nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiam E. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.